Rašytiniai įrodymai vaidina svarbų vaidmenį teismų praktikoje. Šalys ir tretieji asmenys, pagrįsdami savo teiginius, stengdamiesi paneigti jiems mestus kaltinimus, dažnai remiasi rašytiniais įrodymais, todėl informacija būtent apie šią įrodymų rūšį yra labai svarbi. Įrodymų institutas yra vienas pagrindinių institutų civilinio proceso teisėje. Tik nuo to, ar šalis sugebės pagrįsti savo reikalavimus arba paneigti priešiingos šalies tvirtinimus tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, priklauso bylos baigtis.
Rašytinių įrodymų samprata ir reikšmė
Civilinio proceso kodekse pateikiama rašytinių įrodymų sąvoka. Rašytiniai įrodymai - tai dokumentai ir dalykinio ar asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
CPK 197 straipsnyje suformuluoto rašytinis įrodymų apibrėžimo, matyti, kad, apibūdinant rašytinius įrodymus, labiausiai akcentuojama tai, jog rašytiniai įrodymai yra dokumentai arba dalykinio, arba asmeninio susirašinėjimo medžiaga. Todėl iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, jog rašytiniai įrodymai yra tik dokumentai ir kitokia susirašinėjant popieriuje užfiksuota informacija.
Tačiau, kaip jau buvo minėta, rašytinis įrodymas negalima tapatinti tik su dokumentais ar kita dalykinio ar asmeninio susirašinėjimo medžiaga, nes materialaus pasaulio daiktai, kuriuose gali būti užfiksuota informacija yra ir medis, ir stiklas, ir metalas, ir plastmasė ir t.t. Dokumentai ar susirašinėjimo medžiaga - tai tik viena iš rašytinis įrodymų rūšis.
Rašytiniai įrodymai skiriasi nuo šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, apklausos protokolų, liudytojų parodymų, nes tai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės, kurias pateikia subjektai, užimantys kitokią procesinę padėtį negu subjektai, kurie pateikia rašytinius įrodymus. Be to, rašytinis įrodymas turinys negali priklausyti nuo jo autoriaus procesinės padėties byloje ir jie paprastai atsiranda dar iki teismo posėdžio pradžios, t.y.
Rašytinių įrodymų klasifikacija
Siekiant tinkamai įvertinti rašytinius įrodymus, svarbu juos klasifikuoti pagal įvairius pagrindus. Įrodymų klasifikacija leidžia rašytinis įrodymų nepriskirti kitoms įrodymų rūšims bei taikyti būtent rašytiniams įrodymams skirtas teisės normas, kadangi, kaip jau buvo minėta, analizuojant CPK 197 straipsnyje pateiktą rašytinis įrodymų sąvoką, iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog rašytiniai įrodymai yra tik dokumentai, užfiksuoti popieriuje.
Rašytiniai įrodymai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus:
- Pagal objektą, kuriame jie užfiksuoti:
- Popieriuje
- Medyje
- Metale
- Stikle
- Plastmasėje
- Porceliane
- Pagal formą:
- Paprastos rašytinės formos dokumentai
- Notarinės formos dokumentai
Ši klasifikacija atskleidžia, kokia yra objektų - kuriuose galima užfiksuoti rašytinius įrodymus - įvairovė. Ši klasifikacija įgalina atitinkamą įrodinėjimo priemonę priskirti tinkamai įrodinėjimo priemonis rūšiai ir taikyti jai tinkamą teisinį režimą. Tai yra žmogaus teises proceso garantija.
Paprastos rašytinės formos dokumentai
Paprastos rašytinės formos dokumentai - tai dokumentai, kuris turiniui ir formai įstatymas nekelia specialius reikalavims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 1.73 straipsnis detaliai įvardija tuos atvejus kuomet tam, kad sandoriai būtų sudaryti, užtenka ir paprastos rašytinės formos. Atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalis pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad su minėta CK nuostata yra dažnai susiduriama nagrinėjant civilines bylas ir kad CK 1.93 straipsnis teismų praktikoje yra tinkamai taikomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog tai, kad šalys pasaugos sutarties nesudarė rašytine forma, nereiškia, kad pati sutartis negalioja. Tačiau sandorio sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas kitais CPK 57 straipsnyje (dabartinio CPK 177 straipsnio 2 dalyje) numatytais įrodymais.
Žemės nuomos bylos
Nagrinėjant žemės nuomos bylas, svarbu atsižvelgti į tai, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams taikomas imperatyvus reguliavimas. Žemės sklypų nuomos teisė jokia forma negalėjo pereiti varžytynių laimėtojui įstatymo (CK 6.394 straipsnio 3 dalies) pagrindu, nesilaikant imperatyvių valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų.
Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendindama valstybinės žemės patikėtinio teises, prieš išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, turėjo patikrinti, ar asmuo turi teisę nuomotis valstybinę žemę be aukciono, ar tame sklype yra statiniai, bei įvertinti, kokio ploto sklypas turėtų būti išnuomojamas, kad statiniai ar įrenginiai būtų eksploatuojami pagal jų tiesioginę paskirtį.
Teismų sprendimai
Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi BUAB „Baltic foil“ bankrotą pripažino tyčiniu; dėl tyčinio bankroto atsakingais asmenimis pripažino J. J. ir G. U.; paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pareiškėjos pateiktą UAB „Bankrotų tyrimų centras“ 2020 m. vasario 25 d. Audito ataskaitą pripažino leistinu rašytiniu įrodymu, nes nusprendė, kad joje nurodyti duomenys yra susiję su byla.
Lietuvos apeliacinio teismo praktika
Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Domus estate“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VIPC Klaipėda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gaudesta“ dėl turto pardavimo varžytynių pripažinimo neteisėtomis, turto pardavimo varžytynėse akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Ieškovė UAB „Domus estate“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ turto varžytynėse nebuvo parduodamos valstybinės žemės sklypų nuomos teisės. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
- Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad statinių pirkėjui valstybinės žemės sklypų nuomos teisės turi pereiti pagal įstatymą kartu su statinių nuosavybe.
- Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nuspręsta pardavinėti bankrutavusios įmonės turtą, teisėtumas buvo konstatuotas teismine tvarka.
- Be išankstinio nuomotojo sutikimo apskritai draudžiama perleisti nuomos teisę: nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, trečiajam asmeniui tik su nuomotojo sutikimu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Šios bylos analizė atskleidžia, kaip svarbu tinkamai įvertinti rašytinius įrodymus, ypač kai kalbama apie valstybinės žemės nuomos teisinius santykius. Teismų praktika rodo, kad būtina atsižvelgti į imperatyvias teisės normas ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus, kad būtų priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas.
Apibendrinant, rašytiniai įrodymai yra svarbi įrodinėjimo priemonė civiliniame procese, ypač žemės nuomos bylose. Jų tinkamas vertinimas ir klasifikavimas yra būtinas teisingam bylos išnagrinėjimui.
