Lietuva siekia modernizuoti savo pastatų fondą, didinti energijos efektyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptariamos pastatų renovacijos technologijos, valstybės parama ir nauji projektai, skirti daugiabučių namų atnaujinimui.

Valstybės Parama Daugiabučių Renovacijai
Aplinkos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti. Investicijų suma į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą sieks 150 mln. eurų, o valstybė suteiks 50 mln. eurų paramos, kompensuodama 30 proc. investicijų, tenkančių energijos taupymo priemonėms. Planuojama 100 proc. apmokėti arba kompensuoti renovacijos projektų, kurie bus vykdomi pagal šį kvietimą, parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat 100 proc.
Pagal šį kvietimą priimamų paraiškų skaičius nebus ribojamas, o projektų srautas išdėstomas pamečiui. Paraiškos bus atrenkamos ir reitinguojamos pagal numatytus atrankos kriterijus. Pirmenybė teikiama kompleksinei, vadinamajai kvartalinei, renovacijai.
Paraiškų Teikimo Tvarka
Paraiškas gali teikti ne tik savivaldybės, bet ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, asmenys, teikiantys daugiabučio renovacijos projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintas paraiškas reikia pateikti nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 1 d.
Kartu su paraiška reikia pateikti ne tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą, kuriuo jie pritaria daugiabučio renovacijai ir patvirtina jo atnaujinimo investicijų planą, bet ir pasirinkto finansuotojo nustatytos formos protokolą dėl lėšų skolinimosi. Reitingavus gautas paraiškas, bus sudarytas pirmiausia finansuojamų projektų sąrašas.
Kompleksinė Renovacija
„Kompleksinė renovacija, kai atnaujinami ne pavieniai daugiabučiai, o šių namų ir viešosios paskirties pastatų grupės, sutvarkoma gyvenamoji aplinka, privažiavimo keliai, gatvių apšvietimas ir kita infrastruktūra, taip pasiekiant didesnio energinio efektyvumo, yra vienas iš Vyriausybės prioritetinių darbų. Tokia renovacija jau įgyja pagreitį.

Vieningas Renovacijos Kompetencijų Centras
LR Vyriausybė Aplinkos ministerijai suteikė įgaliojimus vieningam visų pastatų renovacijos kompetencijų centrui sukurti. Naujasis APVA padalinys - vadinamasis pastatų renovacijos kompetencijų centras - „vieno langelio“ principu administruos renovacijos priemones, koordinuos jų planavimą ir įgyvendinimą, analizuos jų poveikį tiek atitinkamai sričiai, tiek šalies ekonomikai, atliks patikimą, faktiniais duomenimis pagrįstą stebėseną, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą.
Jis leis optimizuoti ir efektyviau panaudoti pastatų renovacijai skiriamus viešuosius finansus, didins skaidrumą, padės siekti tikslo, kad 2050 m. Lietuvoje.
Esama Pastatų Būklė
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 660.000 pastatų. Daugelis jų - 64 proc. - yra D ir žemesnės energinio naudingumo klasės. Šiems pastatams atnaujinti planuojamos skirtingos priemonės, kurias administruoja skirtingos institucijos ir kurios finansuojamos iš skirtingų šaltinių. Jos nederinamos, trūksta koordinavimo, nepakankamai veiksminga viešoji komunikacija.
Energinio naudingumo klasės:
| Klasė | Apibūdinimas |
|---|---|
| A | Labai efektyvus |
| B | Efektyvus |
| C | Vidutiniškai efektyvus |
| D | Žemas energinis naudingumas |
Visos šios priemonės yra skirtos pagerinti pastatų energetinį naudingumą ir sumažinti energijos sąnaudas, taip prisidedant prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.
Reportažas apie daugiabučių namų renovaciją ir jos eigą.
tags: #del #renovacijos #pamenkalnio