Šiame straipsnyje aptarsime sukčiavimo (BK 182 str.) ir turto pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.) tyrimo nutraukimo pagrindus, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatomis.
Sukčiavimo Kriminalizavimo Kriterijai
LAT konkretizavo nusikalstamo sukčiavimo (BK 182 str.) kriminalizavimo kriterijus: pagrindinis jų - „esminės apgaulės“ kriterijus, pagalbiniai - (i.) „kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo“ ir (ii.) „nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio“, o atskirais atvejais ir (iii.) „verslo rizikos“ kriterijai.
Civilinės Teisės Atribojimas Nuo Nusikalstamo Pasisavinimo
LAT vėl sprendė civilinės teisės atribojimą nuo nusikalstamo pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.), šiame kontekste paaiškino darbuoto sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties reikšmę apibrėžiant šios nusikalstamos veikos dalyką.
Įtariamojo Apklausa Baudžiamajame Procese
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka, o kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai.
Procesiniai veiksmai ir įtariamojo apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant gynėjo pagalbos atsisakymą bendraujant su pareigūnais, turėtų būti tinkamai dokumentuojami, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl netinkamo spaudimo.
Įtariamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save, skirta tam, kad asmuo būtų apsaugotas nuo netinkamos institucijų (pareigūnų) prievartos (vertimo) ir įrodymų gavimo naudojant prievartos ar spaudimo metodus, nepaisant jo valios, iš esmės gina įtariamojo teisę pasirinkti, ar, apklausiant policijos pareigūnams, kalbėti ar tylėti.
Tokia pasirinkimo laisvė realiai pažeidžiama tuo atveju, kai, įtariamajam apklausos metu pasirinkus tylėti, institucijos imasi gudrybių siekdamos išgauti prisipažinimą ar kitus kaltinamojo pobūdžio parodymus, kurių negali gauti apklausos metu, ir tokie išgauti parodymai pateikiami kaip įrodymai teisme.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje formuojamos nuostatos, kad bet koks suimto įtariamojo ir policijos pareigūnų pokalbis turi būti traktuojamas kaip oficialus kontaktas ir negali būti suprantamas kaip „neformali apklausa“.
Tai suponuoja kaltinamojo teisių, įskaitant teisę tylėti ir teisę į gynėją, taikymą tais atvejais, kai pareigūnai realiai atlieka suimto įtariamojo apklausą, ir pareigūnų pareigą užtikrinti šias teises; siekiant garantuoti, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės dėl pareigūnų bendravimo su įtariamuoju ir jam galimai taikyto netinkamo spaudimo, toks bendravimas turėtų būti tinkamai dokumentuojamas.
EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad dėl teisės į gynėją ribojimo (be kita ko, neformalių pareigūnų „pokalbių“ su suimtu įtariamuoju kontekste) bendram proceso teisingumui padaryta žala negali būti pašalinta tiesiog įtariamajam patvirtinus gynėjui nedalyvaujant duotus parodymus vėlesnėje proceso stadijoje, jau gynėjui dalyvaujant.
Nacionaliniai teismai turi tinkamai pasisakyti dėl šio procesinio trūkumo ir jį ištaisyti pašalindami iš bylos be gynėjo gautus parodymus, taip pat įvertinti minėto teisės pažeidimo poveikį bendram proceso teisingumui.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog, pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka, o kitų įstatymų nustatyta tvarka gali būti tik ieškoma duomenų šaltinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai.
Procesiniai veiksmai ir įtariamojo apsisprendimas procesui svarbiais klausimais, įskaitant gynėjo pagalbos atsisakymą bendraujant su pareigūnais, turėtų būti tinkamai dokumentuojami, kad būtų išvengta bet kokių abejonių dėl netinkamo spaudimo.
Apeliacinės Instancijos Teismo Veiksmai
Aktualioje normoje, įtvirtintoje BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje, nustatyta, jog, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui tada, kai: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų; 2) tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą; 3) dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Ši norma taikoma tais atvejais, kai nustatomos visos trys sąlygos.
Pagal teismų praktiką faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia).
Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan.
Trečia būtina sąlyga - dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
Taikant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktį, būtina nustatyti visas tris įstatyme nurodytas sąlygas: (1.) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad faktinės veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos.
Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas naudojant 2020 m. autorių kolektyvo (dr. Deividas Soloveičik LL.M, MCIArb (atsakingasis redaktorius), dr.
Tiekėjų Pašalinimo Pagrindai Viešuosiuose Pirkimuose
VPĮ 46 straipsnyje reglamentuojami tiekėjų pašalinimo pagrindai (privalomi ir neprivalomi) bei apsivalymo procedūros.
Perkančioji organizacija, rengdama pirkimo dokumentus, gali vadovautis VPT siūlomomis pirkimo dokumentų nuostatomis, susijusiomis su pašalinimo pagrindais, Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovu, taip pat atsižvelgti į metodinę priemonę, kurioje pateikiami privalomi ir neprivalomi pašalinimo pagrindai („Pašalinimo pagrindų lentelė“), pateikiama nuoroda į atitinkamą VPĮ straipsnį bei EBVPD formos dalį pildymui, taip pat nurodomi atitinkamą pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodantys dokumentai.
Tiek privalomi, tiek neprivalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai, įtvirtinti VPĮ 46 straipsnyje, suformuoti vadinamąja negatyviąja prasme, t. y. VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai.
Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šių pašalinimo pagrindų viešajame pirkime, t. y. kaip nurodyta pirmiau, šiuos pašalinimo pagrindus kiekviena perkančioji organizacija privalomai turi nustatyti pirkimo sąlygose.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai yra susiję su nusikalstomomis veikomis, kurios reglamentuojamos BK, suderintu su Direktyva 2014/24/ES.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pašalinimo pagrindai taikomi pačiam tiekėjui ir jo atsakingam asmeniui. Šiuo atveju atsakingas asmuo gali būti: (i) tiekėjo vadovas; (ii) kito valdymo (pavyzdžiui, valdyba) ar priežiūros organo (pavyzdžiui, stebėtojų taryba) narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį; (iii) asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, apskaitą tvarkantis asmuo, vadovo įgaliotas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus) (VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Remiantis VPĮ 46 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jei nustatoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteistas už nusikalstamą veiką, nurodytą VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose.
Laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas, jei yra priimtas ir įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus.
Pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje neapibrėžta „kitos valstybės“ samprata. Kita valstybė turėtų būti suprantama kaip bet kuri ES valstybė narė ir bet kuri kita trečioji šalis (toliau - kita valstybė).
Nusikalstamo susivienijimo, jo organizavimo ir vadovavimo samprata bei taikoma atsakomybė yra įtvirtintos BK 25 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas; nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija ir organizuota teroristinė grupė ir BK 249 straipsnyje.
Tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kaip nurodyta BK 25 straipsnio 5 dalyje ir BK 249 straipsnyje, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui.
Taigi, tuo atveju, jei tiekėjas arba jo atsakingas asmuo yra nuteisti už kyšininkavimą (BK 225 straipsnis), prekybą poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimą (BK 227 straipsnis), tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakomybė už šias nusikalstamas veikas gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, kai tiekėjas laikomas atitinkančiu pašalinimo pagrindą ir dėl to tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūros.
Be to, vertinant, ar nurodytomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į ES finansinius interesus, turi būti atsižvelgiama į Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kas yra laikoma Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas.
Nusikalstamo bankroto sąvoka ir atsakomybė už jį reglamentuota BK 209 straipsnyje. Nusikalstamas bankrotas priskiriamas nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai.
Nustačius, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo padarė VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nusikalstamą veiką (nusikalstamą bankrotą) ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiekėjas turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.
Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo samprata bei atsakomybė reglamentuota BK 216 straipsnyje. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo nusikaltimas yra priskirtas nusikaltimams finansų sistemai.
VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pašalinimo pagrindas yra taikomas tik kitos valstybės tiekėjui, t. y. tokiam tiekėjui, kuris padarė nusikaltimą, apibrėžtą kitos valstybės teisės aktuose, taip pat ir įgyvendinančiuose Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintus ES teisės aktus.
Kitaip tariant, VPĮ 46 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra susijęs su tokiomis situacijomis, kai kitos valstybės tiekėjas yra nuteistas ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje valstybėje (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą) už tokias nusikalstamas veikas, kurios atitinka Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardintas nusikalstamas veikas, t. y. VPĮ 46 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kada yra laikoma, kad tiekėjas ar jo atsakingas asmuo yra nuteistas už VPĮ 46 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas.
Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kurio pagrindu laikoma, kad asmuo turi teistumą. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, kuriems yra įsiteisėjęs LR teismo apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis) ar kitos valstybės teismo sprendimas, pagal teisės aktų reikalavimus (dėl kitos valstybės sampratos detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 1 dalies komentarą).
Teistumas išnyksta tais atvejais, kai sueina BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyti terminai ir tokiu atveju asmuo laikomas neteistu. Taip pat galimas atvejis, kai teistumas panaikinamas BK 97 straipsnio 7 dalies pagrindu, todėl tokiu atveju asmuo irgi bus laikomas neteistu.
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl pirkime dalyvaujančio tiekėjo buvo priimtas 2020 m. gruodžio 1 d. Šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir panaikintas (t. y. apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjo), o vėliau byla buvo nagrinėjama ir LAT. LAT 2022 m. gegužės 1 d. priėmė nutartį, kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vertinant, ar tiekėjas atitinka VPĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tam tikrą pašalinimo pagrindą, penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo LAT nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m.
Įstatymų leidėjas, siekdamas supaprastinti ir pagreitinti informacijos apie tiekėją tikrinimą bei sumažinti administracinę naštą tiekėjams teikiant duomenis, supaprastintų pirkimų atvejais nurodė, kad dėl teistumo būtų tikrinamas tiekėjo vadovas, apskaitą tvarkantis asmuo ar kitas asmuo, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti finansinės apskaitos dokumentus.
VPĮ 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas yra taikomas tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys.
Tiekėjai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas pareigas, atsako pagal ANK arba pagal BK (Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis). Taigi, jei priimamas administracinis sprendimas dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu nevykdymo, laikoma, kad tiekėjas yra nuteistas ir turi būti pašalintas iš pirkimo procedūrų.
VPĮ 46 straipsnio 21 dalis yra taikoma tik tiekėjui, kai jis yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos struktūrinis padalinys, ir nustatytas siekiant užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų skaidrūs juridiniai asmenys. Perkančiosios organizacijos neturi teisės pasirinkti netaikyti šio pašalinimo pagrindo viešajame pirkime, t. y. nepriklausomai nuo to, ar jis nustatytas pirkimo dokumentuose ar ne, jis yra privalomai taikomas.
Aiškinamajame rašte Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 721 , 722 , 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 ir 729 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53, 217, 307, 338, 357, 392 ir 405 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 3571...
| Pašalinimo Pagrindas | VPĮ Straipsnis | BK Straipsnis |
|---|---|---|
| Dalyvavimas nusikalstamame susivienijime | VPĮ 46 str. 1 d. 1 p. | BK 25 str. 5 d., BK 249 str. |
| Kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas | VPĮ 46 str. 1 d. 2 p. | BK 225 str., BK 226 str., BK 227 str. |
| Nusikalstamas bankrotas | VPĮ 46 str. 1 d. 4 p. | BK 209 str. |
| Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas | VPĮ 46 str. 1 d. 8 p. | BK 216 str. |
Kokie pastaruoju metu buvo išaiškinti turto pasisavinimo atvejai? – Tikrų nusikaltimų mėgėjai
tags: #del #sukciavimo #ir #turto #pasisavinimo #tyrimo