Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie korupciją ir organizuotą nusikalstamumą, persikėlusį į viešąjį sektorių. Ši problema palietė ir Valstybinę augalininkystės tarnybą, kurioje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikti tyrimai atskleidė galimą valstybės užvaldymą.
Apie šios istorijos mastą ir detales diskutavo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, Seimo narys Vitalijus Gailius, antikorupcijos ekspertas, buvęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė „Žinių radijo“ laidoje.
Seimo narys Vitalijus Gailius teigė, kad jį labiausiai nustebino tai, jog organizuoto nusikalstamumo formos persikėlė į viešąjį sektorių. Jis pabrėžė, kad tai, ką mato viešojoje erdvėje apie šios organizuotos grupės veiklą, jam asocijuojasi su nusikalstamo susivienijimo veikla žemės ūkio ir aplinkos srityse.
V. Gailius mano, kad ši veika gali būti perkvalifikuota į nusikalstamo susivienijimo inkriminavimą, nes tokia struktūra, forma ir veikimo modelis atitinka nusikalstamo susivienijimo modelį. Už tokią bendrininkavimo formą numatyta griežta sankcija - atskiras Baudžiamojo kodekso straipsnis ir sankcija iki gyvos galvos.
Skirmantas Malinauskas atkreipė dėmesį į ironišką situaciją: likus dviem dienoms iki Generalinės prokuratūros spaudos konferencijos, žiniasklaidoje pasirodė straipsniai apie tai, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojai skundžiasi dėl prašymo susimesti po 30 eurų grynaisiais ant alkoholio Kalėdiniam vakarėliui. Tai ypač ironiška žinant, kokie kiekiai kontrabandinio alkoholio, cigarečių ir narkotikų buvo surasti kratų metu.
S. Malinauskas pabrėžė, kad iki atėjimo į Valstybinę augalininkystės tarnybą 2024 metais, ponas Kornijenko dirbo Žemės ūkio ministerijoje Korupcijos prevencijos ir Vidaus tyrimų skyriaus vadovu. Tai rodo, kad kalbama apie sisteminę korupciją ir valstybės užvaldymą.
Augalų veisimas
V. Gailius pažymėjo, kad tarnybos vadovo pareigas užėmė žmogus, kuris formavo antikorupcinę politiką, turėjo kontaktus su specialiosiomis tarnybomis ir tiesiog atnešė žinutę į tarnybą, kad ji neliečiama. Dėl to atsipalaidavo konspiracinės veikimo schemos.
Turto Užvaldymas: Verslininkų Kova Dėl Nuosavybės
Pajūryje gyvenanti Vaidota Aleksiūnienė pasidalijo savo šeimos istorija, kaip jie, investavę savo santaupas į bankrutavusios Visagino gelžbetonio gamyklos įrengimus, realiai buvo apiplėšti vidury baltos dienos. Prieš penkerius metus jie įsigijo sieninių plokščių gamybos įrangą, tačiau ją pasisavino ir iki šiol eksploatuoja turtingo kauniečio Mindaugo Plūko valdoma įmonė AB „Aksa“.
Moteris paaiškino, kad su vyru Egidijumi nusipirko bankrutuojančiai Visagino bendrovei „Energetinės statybos projektai“ priklausiusią įrangą, skirtą gelžbetonio plokštėms gaminti. M.Plūko įmonė nusipirko likusią įrenginių dalį ir pastatus, kartu „priglausdama“ ir Aleksiūnų naująjį pirkinį. Prasidėjo daugiau nei 5-erius metus besitęsiantis teismų maratonas.
Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad įrangą „Aksa“ privalo grąžinti, tačiau ji ir toliau naudojama. V. Aleksiūnienė teigė, kad M.Plūkas išleido teisininkams iš Vilniaus jau daugiau nei ta įranga kainuoja. Ji mano, kad tai yra mažytės jų įmonės sužlugdymas ir siekis sužlugdyti galimus konkurentus.
Egidijus Aleksiūnas atskleidė, kad su įsigyta įranga jis žadėjo pereiti į gamybos sritį - gaminti plokštes, kurias planavo eksportuoti į Skandinaviją. Jis netgi buvo susitaręs su viena Ariogalos gelžbetonio įmone dėl jungtinės veiklos sutarties pasirašymo.
„Aksa“, įsigijusi bankrutuojančią įmonę iš banko lizingo, staiga manęs nebeįleido į gamyklą - pasistatė savo apsaugą. Antstolis fiksavo, kad nebuvome įleisti. Gal 10 protokolų turiu, kur užfiksuota, kad jie dirba su mūsų įranga“, - situaciją nupasakojo E.Aleksiūnas.
„Sprendimų medis“ siekia ne tik išsireikalauti įrangą, bet ir prisiteisti pajamas, kurias „Aksa“ gavo naudodama svetimą turtą - apie milijoną eurų. Advokatas Marius Rindinas paaiškino teisminį procesą, kuriame teismai konstatavo, kad „Sprendimų medis“ - teisėtas įrangos savininkas.
Kauno apygardos teismas konstatavo, kad „nėra abejonių, jog atsakovė („Aksa“ - aut. past.) ginčo įrangą valdo neteisėtai“ ir nutarė išreikalauti įrangą iš „Aksos“ valdymo, įpareigojo atsakovę užtikrinti priėjimą prie tos įrangos, kad ji galėtų būti demontuota ir išvežta.
Tačiau teisminiai ginčai tęsiasi toliau, nes tiek „Aksa“, tiek „Sprendimų medis“ pateikė apeliacinius skundus.
Šimtatūkstantinės Skolos Valstybei
„Vespilos“ byloje Visagino teismas buvo uždraudęs „Aksai“ „Vespilos“ įrangą naudoti. „Aksa“ nevykdė nutarties, todėl M.Plūkui susidarė apie 200 tūkst. eurų baudų, kurių jis nemoka. Teismas net įžvelgė nusikalstamos veikos požymių - nutarties nevykdymą.
E.Aleksiūnas nesupranta, kaip M.Plūkui apsimoka leisti dideles sumas advokatams ir kaupti šimtatūkstantines baudas asmeniškai, kai pačios įrangos vertė jau mažesnė už visas šias išlaidas.
Antstolis Saulius Užkuraitis patikino, kad išieškojimo procesas vyksta, tačiau bauda nėra išieškota, bet ji yra išieškoma, nes skolininkas turi turto.
2018 metais „Sprendimų medis“ kreipėsi į teisėsaugą dėl galimo dokumentų klastojimo įkeičiant svetimą turtą, teismo nutarties nevykdymo, savavaldžiavimo, galimo trukdymo antstolio veiklai. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Generalinės prokuratūros duomenimis, ikiteisminį tyrimą atlieka Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius, tyrimą kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra. Įtarimai pareikšti 2 fiziniams asmenims pagal BK 245 str.
Ši istorija atskleidžia, kaip sudėtinga gali būti kova dėl nuosavybės ir kaip svarbu užtikrinti teisingumą bei įstatymų laikymąsi.
| Įvykis | Data |
|---|---|
| "Sprendimų medis" įsigijo įrangą | Prieš 5 metus |
| "Aksa" pasisavino įrangą | Po įsigijimo |
| Teismų maratonas prasidėjo | Prieš 5 metus |
| Apeliacinis teismas įpareigojo "Aksa" grąžinti įrangą | - |
| Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą dėl įrangos grąžinimo | 2019 m. gruodžio 19 d. |
