Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Suvalkijos regione, senų daugiabučių modernizacija pamažu įsibėgėja ir negrįžtamai keičia miestų veidus. Suvalkijos sostine tituluojama Marijampolė renovacijos srityje šiandien yra perkopusi 10 proc. ribą, o kaimyninė Vilkaviškio r. sav. ima pavyzdį ir sparčiai vejasi - šiuo metu renovuotų namų skaičius siekia 7,4 proc.
Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių renovacijos situaciją Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybėse, pasiekimus ir iššūkius, su kuriais susiduria gyventojai ir savivaldybės.
Ponas Juozas Čaplikas apie praktinę daugiabučių renovacijos naudą Alytaus mieste
Daugiabučių Renovacija Marijampolės ir Vilkaviškio Savivaldybėse
Šiandien tiek Marijampolės m. sav., tiek Vilkaviškio r. sav. aktyviai dalyvauja daugiabučių modernizavimo procese. Pasitelkus aplikacijos filtrus, galima matyti, kad šiuo metu Marijampolės m. sav. yra suderinti 28 daugiabučių investiciniai planai, dėl 9 namų projektų yra gautas finansų įstaigos pritarimas, o 6-iems daugiabučiams jau nupirkti rangos darbai. Lygiai taip pat didžioji dalis namų (20 daugiabučių) Vilkaviškio r. sav. yra pirmame renovacijos etape, kuomet derinami investiciniai planai.
Marijampolės m. sav. administracijos Turto valdymo skyriaus vedėja Birutė Domarkienė pasakoja, kad savivaldybė yra aktyviai įsitraukusi į daugiabučių modernizacijos procesą ir skiria daug dėmesio aktualios informacijos ir įgyvendintų projektų viešinimui, taip skatinant žmones labiau domėtis daugiabučių namų ir juos supančios aplinkos atnaujinimu. Anot jo, tik prasidėjus daugiabučių renovacijos bangai Lietuvoje, gyventojų požiūris buvo gana skeptiškas, todėl jie vangiai jungėsi prie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, tačiau pamažu situacija pasikeitė.
Panašia patirtimi dalinasi ir Vilkaviškio r. sav. administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Lenčiauskas.
„Didžiausias lūžis įvyko, kai savivaldybėje atsirado daugiau sėkmingai atnaujintų daugiabučių, kurie suveikė kaip geriausia renovacijos programos reklama. Savivaldybė suteikia visą reikiamą informaciją gyventojams, juos konsultuoja, o šie patys priima sprendimą dėl savo būsto renovacijos. Primygtinio skatinimo nėra, tačiau patys žmonės noriai domisi programos sąlygomis“, - sako V. Lenčiauskas.
Kaimynystės Pavyzdys - Geriausias Motyvatorius
„Be jokios abejonės, savivaldybės įdirbis labai svarbus, tačiau matome, kad gyventojus labiausiai motyvuoja kaimyninis pavyzdys. Tuomet žmonės itin aktyviai domisi kokios priemonės buvo pasirinktos, kaip tam tikri sprendimai atrodo vizualiai ar atnaujinto namo bendruomenė yra patenkinta galutiniu rezultatu. Kaimynystėje esantys gerieji pavyzdžiai verčia susimąstyti apie renovaciją ir neatnaujintų daugiabučių gyventojus“, - pažymi B. Domarkienė.
Daugiausia Dėmesio Energijos Sutaupymams
Naudojantis renovacijos žemėlapio įrankiais, galima rasti detalią informaciją apie atnaujintuose daugiabučiuose pasiektą šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą. Šiuo atžvilgiu Vilkaviškio r. sav. pirmauja pagal energijos efektyvumo rodiklius.
V. Lenčiausko teigimu, renovacijos nauda yra įvairialypė, tačiau žmonės labiausiai koncentruojasi į energinį pastato efektyvumą bei inžinerinio patikimumo didinimą. „Būtent tvarkinga šildymo ar namo vėdinimo sistema, kitaip tariant, inžineriniai ir techniniai aspektai užtikrina didesnį gyventojų komfortą. Vizualiniai sprendimai ir estetiškai atrodantis namas glosto akį, tačiau svarbiausi išlieka pastato techniniai rodikliai“, - pažymi V. Lenčiauskas.
Panašūs šiluminės energijos sutaupymai matomi ir Marijampolės savivaldybėje: didžioji modernizuotų namų dalis sutaupė 60-80 proc. šiluminės energijos po renovacijos, rodo aplikacijos duomenys.
„Senų daugiabučių modernizacija daro teigiamą įtaką miesto tvarumui, o didžiausia nauda yra ne tik perpus ar dar daugiau sumažėjusios daugiabučių šiluminės energijos sąnaudos, bet ir ženkliai mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 kiekis, kurį gausiai generuoja energetiškai neefektyvūs pastatai“, - sako B. Domarkienė.
Kvartalinės Renovacijos Svarba
B. Domarkienė pasakoja, kad Marijampolė m. sav. aktyviai skatina daugiabučių kvartalų atnaujinimą, kai sutvarkomi ne tik pavieniai namai, bet ir juos supanti infrastruktūra. Tokiuose kvartaluose savivaldybė teikia pirmenybę įvažiavimų į kiemus praplatinimui, šaligatvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitų infrastruktūros objektų atnaujinimo ar įrengimo darbams.
„Renovacija socialinę miesto aplinką išties keičia teigiamai: miestas tikrai tampa gyvybingesnis, žmonės daugiau laiko praleidžia drauge bendrose viešosiose zonose, sutvarkytose poilsio erdvėse. Taip pat miestas tampa labiau pritaikytas įvairaus amžiaus ir įvairių poreikių gyventojams, o ir patys žmonės jaučia didesnę atsakomybę už sutvarkytą aplinką, jos tausojimą. Kompleksiškas daugiabučių kvartalų sutvarkymas padeda maksimaliai išnaudoti renovacijos galimybes bei pasiekti ryškesnius socialinius pokyčius“, - pažymi B. Domarkienė.
Remiantis Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolėje yra suformuoti trys daugiabučių namų kvartalai - Draugystės kvartalas, Marijampolės miesto P. Kriaučiūno g., Bažnyčios g., Vytauto g. ir Marijampolės miesto Aušros g., Vytauto g., Vytenio g., Artojų g.
Sėkmingų Projektų Pavyzdžiai
Analizuojant Aplinkos ministerijos teikiamus duomenis, per šiuos metus iki gruodžio pradžios užbaigta 80 daugiabučių modernizavimo projektų. Kitais metais modernizacija įgaus dar didesnį pagreitį, nes jau dabar yra suderinta bemaž 3200 investicinių projektų. Prieš kurį laiką buvo akcentuojama, kad būtina paisyti atnaujinamų daugiabučių kokybės.
Pateikiame keletą pavyzdžių, kai gyventojai džiaugiasi vykusiai įgyvendintais daugiabučių modernizavimo projektais. Tauragėje nuo 2011 metų pradžios iki šių metų rugpjūčio pagal programą JESSICA buvo atnaujinti 9 daugiabučiai namai. Šiuo metu rengiami dar septynių namų atnaujinimo pridavimo dokumentai.
Didelį impulsą modernizuoti daugiabučius Druskininkuose davė pirmieji atnaujinti pastatai M. K. Čiurlionio gatvėje. Šiemet Druskininkuose modernizuoti trys daugiabučiai, dar 17-oje namų baigiami darbai.
E. iš Tauragės džiaugėsi:
„Geri pavyzdžiai daro teigiamą poveikį. Žmonės juk tarpusavyje pasikalba apie renovacijos naudą, sumažėjusius mokėjimus už šildymą, pagerėjusias gyvenimo sąlygas. Reikia atkreipti dėmesį, kad kol kas neturėjome problemos dėl darbų kokybės. Jeigu atsiranda kokių nors smulkių defektų, rangovai reaguoja ir geranoriškai viską sutvarko“.
Ji priminė, kad 2011 metų sausį, kai pradėti daugiabučių modernizavimo darbai, Tauragės gyventojai už šildymą mokėjo bene mažiausiai Lietuvoje. Tačiau susitikimuose su žmonėmis dėl pastatų atnaujinimo vis tiek buvo aiškinama proceso nauda, buvo pateikiami gerieji pavyzdžiai. Gyventojai buvo kviečiami tapti aktyviais proceso dalyviais, o ne pasyviais stebėtojais ir vertintojais.
T. sakė:
„Abejojančiųjų modernizavimo nauda yra vos vienas kitas. Žinoma, pradžia buvo sudėtingesnė, žmonėms reikėjo aiškinti privalumus, įrodinėti, kad būtina rūpintis pastato ilgaamžiškumu ir šilumos taupymu. Buvo sudėtinga juos tuo įtikinti, ypač po neigiamų atsiliepimų viešojoje erdvėje, kad neva po renovacijos pelija sienos, darbininkai pridaro broko. Bet dabar žmonių nuomonė pasikeitusi“.
Šiuo straipsnių ciklu siekiama supažindinti Lietuvos gyventojus su interaktyvaus renovacijos žemėlapio galimybėmis, kuriame pateikti svarbiausi modernizacijos rodikliai atspindi ne tik energetinius renovuoto pastato pokyčius, bet ir indėlį į aplinkosaugą, svarų vaidmenį kuriant gyventojų gerovę bei stiprinant visos šalies ekonominį konkurencingumą.
tags: #renovacijos #investiciniai #projektai