Mirus artimam giminaičiui, natūraliai iškyla paveldėjimo klausimai. Ypač svarbu, kaip vyksta paveldėjimas, kai įpėdinis yra nepilnametis. Šiame straipsnyje aptarsime teismo leidimo reikalingumą nepilnamečio paveldėjimo procese, kokie įstatymai tai reglamentuoja, ir ką reikia žinoti tėvams ar globėjams.

Nepilnamečio Paveldėjimo Ypatumai
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas pats negali priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo - tai už jį padaryti turi tėvai arba globėjai. Tai reiškia, jog nepilnamečio vardu tėvai arba globėjai turi priimti ar atsisakyti priimti palikimą, kai miršta vienas iš tėvų, abu tėvai, kiti giminaičiai ar asmenys, kurių nesieja giminystės ryšiai (paveldėjimo pagal testamentą atveju).
Užtikrindamas vaiko turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje įtvirtino tėvų ir vaikų turto atskyrimo modelį (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Jo taikymas lemia tam tikras pareigas tiek tėvams (pavyzdžiui, tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesams), tiek ir tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, nenukreipti išieškojimo į nepilnamečių vaikų turtą pagal tėvų kreditorių reikalavimus).
Nepaisant tėvų ir vaikų turto atskyrimo, tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (CK 3.188 straipsnis).
Paveldėjimo teisiniuose santykiuose ši kontrolė įgyvendinama teismui pagal nepilnamečio vaiko tėvų prašymą sprendžiant, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų.

Teismo Leidimo Reikalingumas: Pasikeitimai Nuo 2023 m.
Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. Nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo.
2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Svarbu paminėti, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas.

Tėvų ir Globėjų Pareigos Tvarkant Paveldėtą Turtą
Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, jog tėvams arba globėjams draudžiama perleisti, įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, iš jo taip pat negali būti išieškoma pagal tėvų arba globėjų kreditorių reikalavimus.
Tėvai arba globėjai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, o gautas pajamas ir vaisius - naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį.
Jeigu tėvai (globėjai) ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti juos nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo.
Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus arba globėjus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų arba globėjų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.
Dokumentai, Reikalingi Kreipiantis Į Notarą
Ką privalo žinoti nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai prieš kreipdamiesi į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo?
- Visų pirma, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės nurodyti duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) bei pateikti mirties liudijimą.
- Antra, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės notarui pateikti savo asmens dokumentus bei pateikti duomenis apie nepilnametį vaiką, kurio vardu norima priimti ar atsisakyti priimti palikimą, vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (pavyzdžiui, gimimo liudijimą).
- Trečia, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (pavyzdžiui, mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, turėtą kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra.
- Ketvirta, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti santuokos liudijimo kopiją. Jei kreipiasi vienas iš tėvų, įrodymus, patvirtinančius svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.). Jei kreipiasi globėjas, įrodymus, patvirtinančius globėjo teisę paduoti prašymą (pavyzdžiui, teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.).
Apibendrinimas
Skirtingai nei kitų įpėdinių atveju, nepilnamečių vaikų palikimą gali priimti ar jo atsisakyti tik jų tėvai ar globėjai. Nepilnamečių vaikų tėvai ar globėjai yra atsakingi už visą paveldėjimo procedūrą, dėl šios priežasties jie turi kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento ir pateikti visus reikiamus dokumentus, informaciją. Nors ir nėra tiesiogiai numatyta įstatymuose, tačiau visais atvejais palikimą reikėtų priimti pagal paveldimo turto apyrašą, siekiant apsaugoti nepilnamečių interesus bei išvengti nemalonumų atsakant už palikėjo skolas asmeniniu turtu.
| Žingsnis | Veiksmas | Atsakingas asmuo |
|---|---|---|
| 1 | Kreipimasis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo | Tėvai arba globėjai |
| 2 | Dokumentų pateikimas notarui | Tėvai arba globėjai |
| 3 | Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą | Tėvai arba globėjai |
| 4 | Paveldėto turto tvarkymas uzufrukto teisėmis | Tėvai arba globėjai |
Praktiniai patarimai ir patirtis įgyvendinant Erasmus+ mažos apimties partnerysčių projektus
Dalis žmonių, pirmą kartą su teismu susiduria prireikus teismo leidimo. Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, prašymai dėl leidimų paveldėjimo procedūroms taikyti ir kt. Paprastai teismo leidimai yra reikalingi tuo atveju, kai asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, nori parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą. Prašymus dėl tokių leidimų išdavimo teismai nagrinėja dažniausiai.
Taip pat teismo leidimai yra reikalingi parduodant ar kitaip perleidžiant turtą, priklausantį nepilnamečiui, neveiksniam asmeniui, kuriam yra nustatyta globa ir paskirtas globėjas. Kaip pateikti prašymą teismui? Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Įstatymas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, todėl klausimai sprendžiami greitai - prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, be to, jie yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui nereikia vykti į teismo posėdį.
Retais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas turi galimybę nuspręsti prašymą nagrinėti pareiškėjui dalyvaujant teismo posėdyje (t.y. Svarbu pažymėti, kad jei trūksta reikalingų dokumentų klausimui išspręsti, teismas prašymo nesvarsto. Tokiu atveju, pareiškėjas, patikslinęs prašymą ir pridėjęs visus reikalingus dokumentus, dėl teismo leidimo išdavimo turi kreiptis į teismą pakartotinai.
1) Prašymas išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai prie šio prašymo turėtų teismui pateikti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (išrašus iš Registrų centro), vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą. Taip pat būtina pateikti įrodymus apie būsimo sandorio sąlygas. Tai turėtų būti preliminari nekilnojamojo turto įsigijimo sutartis, kuri paprastai sudaroma įsigyjant gyvenamąją patalpą. Šie įrodymai padeda teismui įvertinti, ar nepilnamečiams vaikams bus sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos.
Jeigu pareiškėjai nėra sudarę preliminarios sutarties, prie prašymų dėl būsto pardavimo gali būti pateikiami kiti įrodymai, užtikrinantys nepilnamečiams vaikams galimybę gyventi kitoje gyvenamojoje patalpoje. Siekdami gauti teismo leidimą turto įkeitimui, pareiškėjai papildomai turi pateikti įrodymus apie suteikiamą kreditą, jo dydį ir kitas sąlygas (tai gali būti būsto kredito sutartis, banko sprendimas suteikti pareiškėjams paskolą konkrečiam daiktui įsigyti).
2) Teismo leidimas paveldėjimo procedūroms taikyti (palikimo priėmimas, atsisakymas nuo palikimo nepilnamečio vaiko vardu ir kt.).
3) Teismo leidimas parduoti globotinio, kuris buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jam skirta globa, taip pat nepilnamečio turtą. Prie šio prašymo turi būti pridėti ir įrodymai, kokiu būdu bus naudojamos gautos lėšos už parduotą ar kitaip perleistą turtą. Dažnai asmenims kyla klausimų, į kokį teismą kreiptis - prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai) paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos, t. y.
Taip pat svarbu žinoti, jog prašymai dėl teismo leidimų išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus. Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismai atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nėra reikalingas. Galima išskirti dažnus atvejus, kai pareiškėjai, turintys nuosavybės teise priklausančius kelis būstus, kreipiasi dėl teismo leidimo išdavimo vieną iš jų parduoti ar įkeisti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą (šeimos turtu laikomas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, kuriame šeima gyvena, t. y. šeimos gyvenamoji patalpa).
tags: #del #teismo #leidimo #priimti #nepilnamecio #paveldeta