Kaimo turizmas Lietuvoje kasmet populiarėja, tačiau sodybų savininkai susiduria su iššūkiais, kaip patenkinti augančius klientų poreikius ir pritraukti daugiau turistų. Lietuvos kaimo turizmo asociacija nuo 1997 m. kaimo turizmo sodybas vertina gandrais, skiriamais visiems asociacijos nariams, taikant griežtus reikalavimus.
Kaimo turizmo sodyba Lietuvoje
Gandrais įvertintos sodybos: ko gali tikėtis lankytojai?
„VŽ savaitgalis“ domėjosi, ko lankytojai, rinkdamiesi sodybą, gali tikėtis, ar gandrų skaičius visada garantuoja žadamą kokybę.
Kainos kaimo turizmo sodybose priklauso nuo sodybai suteiktos kategorijos.
- 1 gandru įvertintoje sodyboje paros kaina asmeniui yra 15-25 Lt.
- 2 gandrais - 25-35 Lt.
- 3 gandrais - 35-50 Lt.
Už parą 4 gandrų sodyboje teks sumokėti nuo 40 iki 120 Lt.
Daugiausia gandrų įvertinamos ir brangiausios yra tos sodybos, kuriose puoselėjama regioninė, etninė kultūra, saugomas kultūrinis ir kulinarinis paveldas. Žinoma, gyvenimo patogumai - ne paskutinėje vietoje.
Be abejo, poilsiautojams nepakanka žinoti, kad tam tikru gandrų skaičiumi įvertinta sodyba atitinka bendruosius reikalavimus. Tokio poilsio organizatoriai klientams paprašius privalo konkrečiai paaiškinti, kokias paslaugas jie gaus už prašomą kainą.
Pasak Reginos Sirusienės, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės, sodybas kasmet peržiūri ir gandrais sužymi asociacijos tarybos darbinė grupė, kuri kasmet renkama nauja.
„Dažnai būna, kad sodybos gandrų skaičius pasikeičia. Šiemet 30 % sodybų po peržiūros gavo naują įvertinimą,“ - aiškina p. Sirusienė.
Ko tikėtis skirtingose kategorijose?
Ketinantieji apsistoti vienu gandru paženklintoje sodyboje turėtų žinoti, kad joje privalo būti bent jau valtis, žaidimų aikštelės suaugusiems ir vaikams bei pirtis. Čia galima dairytis įrengtos laužavietės, asmens, atsakingo už kambarių tvarką, pavėsinės, bendros patalpos su televizoriumi, minimalių baldų. Patalynė keičiama bent kartą per savaitę. Daug patogumų neverta tikėtis - namelyje baldai minimalūs, o kūno higiena rūpintis ir maistą gaminti teks atskirame pastate esančioje visiems poilsiautojams skirtoje patalpoje.
Ne ką daugiau patogumų ras ir apsistojusieji sodybose, pažymėtose 2 gandrais. Tik čia namelyje svečiai turės prausyklę su šaltu vandeniu, o dušu, tualetu ir virykle naudosis 5 žmonės. Dviem gandrais pažymėtose sodybose poilsiautojai galės ir dviračiu pasivėžinti, ir naują spaudą paskaitinėti. Tokiose sodybose pagal reikalavimus šeimininkai privalo sudaryti sąlygas užsisakyti pusryčius, pietus, vakarienę.
Tie, kuriems reikia ir gražios gamtos, ir patogumų, renkasi 3 arba 4 gandrų sodybas. Sumanius apsistoti trijų gandrų sodyboje, pravartu žinoti, kad čia privalote rasti vandens dviračius, baidares, vasaros ir žiemos sporto inventorių, biliardo stalus bei tenisą. 3 gandrai turėtų užtikrinti, kad kambariai bus valomi kasdien, maitinama 3 kartus per dieną. Be to, sodyboje turėtų būti ir patogi virtuvė norintiems maistą gamintis patiems, galimybė gauti kaimiškų produktų, atsivežti naminius gyvūnus. Šalia sodybos turi būti sutvarkyta vieta poilsiui prie vandens telkinio, individualūs mediniai gultai, kelios pavėsinės, dengta laužavietė.
Trimis gandrais pažymėtos sodybos šeimininkai poilsiautojus privalo apgyvendinti nameliuose, kuriuose yra karštas vanduo, dušas, sanitarinis mazgas, galimybė užtamsinti langus, mini virtuvė, kurioje yra indų, viryklė, šaldytuvas. Taip pat čia turi būti atskiras įėjimas svečiams, atskira patalpa poilsiui su židiniu, biblioteka su naujais laikraščiais, televizoriumi ir galimybe stalo žaidimams, kiti patogumai. Nuėjus į pirtį turėtumėte rasti galvos apdangalus, rankšluosčius, dušo kabiną. Taip pat čia privalo būti kompiuteris, telefonas bei faksas.
Keturių gandrų sodybai taikomi dar aukštesni reikalavimai. Joje, be to, kas privaloma žemesnio lygio sodybose, privalo būti ir teniso kortai, sveikatingumo takai, žirgai, uždaras bei atviras maniežai, baseinas, vaikų žaidimo aikštelės - atrakcionai, mini zoologijos sodai, aikštelės riedučiams, riedlentės. Svečiai turi gauti pageidaujamą maistą. Sodyboje privalo būti telefonas, vaizdo aparatūra, kompiuteris su internetiniu ryšiu, knygų apie turizmą ir lankytinas Lietuvos vietas. Atskira patalpa turi būti skirta naminiams gyvūnams ir t. t.
Pirtis privalo būti atskirame pastate, o joje norintieji pasikaitinti turėtų rasti visko, ko reikia: nuo patalpos poilsiui, rūbinės, dušų, tualetų iki pirtims skirtų grindų takų, galvos apdangalų, chalatų ir t. t.
Lavender Village kaimo turizmo sodybos plėtra
Klientų poreikiai ir sodybų pritaikymas
Pasak R.Arūnaitės, reikalavimai kaimo turizmo sodyboms kasmet auga: turistai kaimiškoje aplinkoje pageidauja daug komforto ir pramogų. Sodyba nebeįsivaizduojama be pirties, vis daugiau atsiranda norinčiųjų pajodinėti žirgais, o klientų vaikams šeimininkai privalo pastatyti vos ne visą atrakcionų parką. Be visų patogumų, pageidaujama dar ir gaidį, rytais užgiedantį, ar karvutę, laukuose sumūkiančią, išgirsti.
“Klientai nori etnografinės aplinkos viešbučio ant upės ar ežero kranto, bet mokėti tiek, kiek viešbutyje, atsisako”, - sakė vadybininkė.
Tačiau ne visos sodybos gali patenkinti tokius klientų poreikius: dažniausiai jei yra pakankamai vietos puotai, šeimininkai neturi kur svečių apnakvindinti. Į Turizmo informacijos centrą kreipiasi nemažai verslininkų, pageidaujančių atokių sodybų su erdvia konferencijų sale.
Specialistai pripažino pasigendantys pačių sodybų šeimininkų aktyvumo pritraukiant turistus: trūksta salių konferencijoms, per mažai vietų pobūviams.
Jos manymu, nors dažniausiai kaip didžiausią mūsų rajono trūkumą sodybų šeimininkai įvardija menkus vandens telkinius, tačiau trūksta ir jų pačių iniciatyvos pritraukiant klientus. “Dažniausiai būna taip, jog nori iš turizmo užsidirbti, bet mažai į jį investuoja. Žinoma, tai lemia kiekvieno finansinės galimybės. Vieni, ieškodami išeities, orientuojasi į pobūvius, kiti visai nieko nedaro, tik laukia.
Asociacijos administratorė Vilma Rakauskaitė įsitikinusi, jog kaimo turizmo verslą sėkmingai galima plėtoti ir vandens telkinių negausiose teritorijose. “Viskas priklauso nuo sodyboje siūlomų pramogų ir įvairovės lygio. Jei sodybos šeimininkas pasiūlys poilsiautojui alternatyvą, jo verslas nenukentės ir be vandens telkinio. Didelis privalumas yra sodyba vienkiemyje, kadangi ten didesnės plėtros galimybės, poilsiautojų nevaržo triukšmo apribojimai”, - akcentavo administratorė.
Kaimo turizmo sodybos siūlomos pramogos
Jos teigimu, norint užsiimti kaimo turizmu, nepakanka sodybos gražioje vietoje - sodybos šeimininkas privalo išmanyti verslo pagrindus, etnografiją, mokėti kurti sodybos interjerą, sugebėti skoningai tvarkyti aplinką, išmanyti bendravimo psichologiją. “Deja, Lietuvoje dažniausiai viskas vyksta atvirkščiai - pradeda nuo teisinio verslo įregistravimo, o po to ima rūpintis, kaip ir ką sodyboje dirbti.
Statistika ir augimo tendencijos
BNS naujienų agentūros pranešimu, per šių metų sausį-vasarį kaimo sodybas aplankė 8,4 % mažiau žmonių nei per tą patį laikotarpį pernai, tačiau kaimo turizmas Lietuvoje stabiliai auga. Palyginti su 2001 m., pernai į kaimus ilsėtis važiavo 3 kartus daugiau turistų (atitinkamai 67 400 ir 215 000).
Anot R.Sirusienės, poilsio kaime poreikis kasmet auga. 2001-aisiais kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 67 tūkst. turistų, 2002 m. - 120 tūkst., 2003 m. - 164 tūkst., praėjusiais metais - 186,1 tūkst. Šiemet kaime tikimasi sulaukti 210 tūkst. poilsiautojų.
Per metus, anot prezidentės, kaimo turizmo sodybų skaičius šalyje išaugo apie 30 proc. Daugiausia poilsiui skirtų sodybų Aukštaitijoje - apie 38 proc., Žemaitijoje - 33 proc., Dzūkijoje - 25 proc., Suvalkijoje - tik apie 4 proc.
| Regionas | Poilsiui skirtų sodybų dalis |
|---|---|
| Aukštaitija | 38% |
| Žemaitija | 33% |
| Dzūkija | 25% |
| Suvalkija | 4% |