Visuomeninės Paskirties Patalpų Šildymo Reikalavimai Lietuvoje

Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemų projektavimas ir įrengimas visuomeninės paskirties pastatuose Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant užtikrinti komfortą, energijos efektyvumą ir saugumą.

Šildymo sistemos schema

Reglamentavimo Sritis

Šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.

Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.

Teisiniai Aktai

Šie reikalavimai remiasi įvairiais teisės aktais ir standartais, užtikrinančiais saugų ir efektyvų patalpų šildymą:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
• Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas

Taip pat svarbūs statybos techniniai reglamentai:

• STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas"
• STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga"
• STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga"
• STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga"
• STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo"
• STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas"
• STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai"
• STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika"
• STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose"
• STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija"
• STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui"
• STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai"

Be to, būtina atsižvelgti į šiuos dokumentus:

• Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninį reglamentą.
• Respublikines statybos normas RSN 156-94 „Statybinė klimatologija".
• Higienos normas HN 23:2001, HN 33-1:2003, HN 35:2002, HN 42:2004, HN 50:2003, HN 51:2003, HN 69:2003.
• Lietuvos standartus LST EN ir kitus.
• Statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės".
• „Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles".
• „Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles".
• „Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles".

Projektinės Sąlygos

Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.

Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).

Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.

Projektuojant šildymo sistemas, būtina atsižvelgti į:

• pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t. t.);

Mikroklimato Parametrai

Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose.

Šaltuoju metų laikotarpiu (tl < 10°C) projektinė temperatūra turi būti šiluminio komforto ribose.

Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti aukščiau nurodytus reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10°C.

Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.

Jaučiamoji Temperatūra

Jaučiamoji temperatūra tikrinama skaičiavimais.

Jeigu nuolatinė darbo vieta šildoma arba vėsinama spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, jaučiamoji temperatūra toje darbo vietoje turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis.

Kondensacija

Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.

Šildymo Sistemos Projektavimas

Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.

Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.

Šildymo Prietaisai

Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti.

Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais.

Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.

Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.

Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 m2 vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.

Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais.

Šilumos siurblys oras-oras

Šilumnešio Sistemos

Šilumnešio išleidimo įtaisai turi būti šilumos generatoriaus patalpoje arba šilumos punkte ir atskirose šildymo sistemos dalyse, jeigu jo negalima išleisti šilumos punkte arba šilumos generatoriaus patalpoje.

Vėdinimo Sistemos

Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.

Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu. Oro kiekis, atitinkantis vidutinį oro kokybės lygį, nustatomas pagal Reglamento 1 priedą, kitiems lygiams - pagal atitinkamus standartus. Bet kuriuo atveju taip pat turi būti patenkinti kiti reikalavimai.

Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Įrengiant švaraus oro dušus, vadovaujamasi papildomais reikalavimais.

Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru. Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val., pvz., gyvenamuosiuose namuose, sandėliavimo, administracinės, prekybos ir pan. patalpose.

Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.

Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą.

Ortakių Sistemos

Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases. C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną. Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.

Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų.

Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą.

Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.

Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas atitinkamuose standartuose.

Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%.

Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti automatizuotos.

Vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius.

Bendras V ir OK bei kitos įrangos patalpoje keliamo triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higienos normų leidžiamo.

tags: #del #visuomenines #paskirties #patalpu #sildymo #bylos