Druskininkų butų ūkio istorija ir daugiabučių renovacija

Druskininkai - piečiausias Lietuvos miestas, seniausias šalies kurortas, garsėjantis sūriais šaltiniais, švelniu ir šiltu mikroklimatu. Nuo druskingų versmių kildinamas ir vietovės pavadinimas. Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas - asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės.

Nors rašytiniuose šaltiniuose Druskininkai pirmą kartą paminėti tik 1636 m., bet žmonių gyvenimo šioje vietoje pėdsakų aptikta net iš akmens amžiaus epochos. Dabartinio miesto ir jo apylinkių teritorijoje aptikta mezolito ir neolito archeologinių radinių: akmeninių kirvukų, titnago dirbinių, keramikos liekanų. XIX a. šviesuomenė - Mineralinių vandenų kurorto statytojai bei entuziastai - tuomet į Druskininkus vyko kaip į tikrą „archeologijos karalystę“.

Pirmas rašytinis šaltinis, kuriame minimi Druskininkai, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. XVIII a. Druskininkai tebuvo eilinis Lietuvos kaimas su 5 valstietiškomis sodybomis. Jis priklausė Pervalko seniūnijai, kurią sudarė 2 miesteliai: Pervalkas ir Ratnyčia, 16 kaimų (tarp jų ir Druskininkai) su 1 palivarku, 2 užusieniai (lauko gale esantys nedideli žemės lopinėliai), 3 (suprantama, ir Druskininkų) ežerai ir 3 užutekiai. Pervalko seniūniją, tai reiškia ir Druskininkų kaimą, XVIII a. valdė Oginskių giminė.

XVIII a. garsus pasakojimais apie liaudies daktarus Sūručius ir gydymo tikslais jų naudotas stebuklingas Druskininkų versmes. Kai 1772 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybė prarado druskų kasyklas Lenkijoje, sūriais Druskininkų šaltiniais susidomėjo ir Valdovo rūmai. Ieškodamas pakaitalo tam, kas prarasta, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis įsakė ištirti visus šalies teritorijoje esančius sūrius vandenis. Deja, ištyrus šaltinius, buvo nuspręsta, kad jie netinkami valgomajai druskai gaminti, bet yra labai panašios cheminės sudėties į jau žinomus Europos mineralinius vandenis, naudojamus gydymui.

Druskininkų bažnyčia

1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine posėdžiavusio Seimo nariai. Jų paskatintas vietovę aplankė šalies valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis, kuris 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. 1795 m., sužlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei, Druskininkai atiteko carinei Rusijos imperijai.

Tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universiteto profesoriaus I. Fonbergo atliktų ir 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla.

1841 m. įsteigta Druskininkų gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K. Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradėtas leisti žurnalas „Druskininkų šaltinių undinė“. XIX a. Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų, ir ne vien sūriais šaltiniais, bet kaip ir nestokojanti pramogų vieta. Čia vykdavo koncertai, spektakliai, šokiai; poilsiautojai žaisdavo tenisą ir kroketą; gydėsi ir poilsiavo šalies šviesuomenė: literatai - J. I. Kraševskis, E. Ožeškova, J. Čečiota, V. Syrokomlė, kompozitorius S. Moniuška, dailininkas N. Orda, mineralogas T. Zanas ir kt. Tų laikų Druskininkai pasauliui išaugino du genijus: dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį ir skulptorių Ž.M. K. Čiurlionis

Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius (1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. Po Antrojo Pasaulinio karo, 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui.

UAB "Druskininkų Butų Ūkis": Veikla ir Paslaugos

UAB „Druskininkų butų ūkis“ (įmonės kodas 152007157) buvo įkurta 1990-11-29. Pagrindinė įmonės veikla yra komunalinės paslaugos. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais Druskininkų butų ūkis, UAB pardavimo pajamos siekė 1 359 355 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 23 869 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 40. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Šiuo metu Druskininkų butų ūkis, UAB įsikūrusi adresu Ligoninės g.

Daugiabučių Namų Renovacija Druskininkuose

Druskininkai yra tarp lyderių pagal daugiabučių renovacijos apimtis, jau daugelį metų yra Lietuvos geriausiųjų penketuke. Renovacija 2022 - 2023 metais buvo sustojusi - dėl statybos kainų pokyčio, dėl karo. Kainų padidėjimas - apie 35 proc., todėl kreipėmės į gyventojus dėl padidėjusių kainų. Patvirtinus gyventojams tas kainas, vėl skelbėme pirkimus. Pradžioje nupirkome tik penkis daugiabučius namus, o 16 nenupirkome, nors kiekvienam namui vyko net po 10 pirkimų. Tada CVPIS (centrinė viešųjų pirkimų sistema) vykdėme pirkimą, apjungėme visus namus ir dalį nupirkome, o šiemet visus nupirkome.

Plataus masto renovacijos darbai vyksta Ateities kvartale. Didžiausias dėmesys dabar skiriamas Ateities kvartalui. Ten vyks penkių šešių namų renovacija, kai kur ji jau vyksta - Ateities g. 8, Ateities g. 5. Turime pasirašytas rangos sutartis Antakalnio g., Gardino g. 25, Ateities g. 1, Veisiejų g. 30, Gardino g. 29, ten taip pat pasirašytos valstybės paramos ir finansavimo sutartys. Druskininkiečiai džiaugiasi puikiai atrodančiais ir šilumą taupančiais renovuotais namais.

Renovuoti daugiabučiai Druskininkuose

Druskininkuose dar liko 118 nerenovuotų namų, tai geras rezultatas, pagal renovacijos procentą esame Lietuvoje pirmajame penketuke. Po renovacijos kyla tam tikrų problemų - pastatą aprengiame šiltais rūbais, šilumą taupome, bet vamzdynai lieka seni, tai didelė problema. Po renovacijos vamzdynai dar greičiau senėja, nes blogėja ventiliacija.

Galiu pasakyti, kad kreditas renovacijai, imamas dvidešimčiai metų, tikrai atsiperka, jau yra nemažai tokių atvejų, kai gyventojai kreditus jau išsimokėjo. Balandžio pabaigoje nepriklausomi ekspertai, įvertino bendrovės veiklą ir pristatė bendrovės darbo rezultatus, pateikė rekomendacijas dėl darbo efektyvinimo.

Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas pasitarimo metu akcentavo, kad procesų kompiuterizavimas ir naujų technologijų diegimas yra būtinas siekiant taupyti ir bendrovės, ir gyventojų laiką bei užtikrinti paslaugų kokybę. „Svarbiausia diegiant naujas programas užtikrinti jų praktiškumą, patogumą ir efektyvumą“, - sakė R. Gegužės 3 d. Buvo diskutuota apie viešųjų paslaugų kokybę, galimybes optimizuoti, efektyvinti ir tobulinti UAB „Druskininkų butų ūkis“ veiklą, pasitelkiant šiuolaikines technologijas bei pažangią metodiką.

Aptarti gyventojų įsiskolinimų, požiūrio į klientą klausimai, analizuoti ikiteisminio ir teisminio skolų išieškojimo procesai, renovacijos, daugiabučių namų administravimo ir priežiūros, einamieji klausimai. Savivaldybės meras Ričardas Malinauskas atkreipė UAB „Druskininkų butų ūkis“ vadovų ir administracijos specialistų dėmesį, siūlydamas teikti kuo informatyvesnę medžiagą ataskaitose bei informaciniuose pranešimuose, diegti šiuolaikines technologijas.

Viečiūnų Seniūnija

2000 metais vykdant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinę reformą, Varėnos rajono Ratnyčios apylinkė buvo priskirta Druskininkų savivaldybės teritorijai. 2000 balandžio 28 d. Druskininkų savivaldybės Tarybos sprendimu Nr.21 buvo pavadinta Viečiūnų seniūnija. 2016 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė nutarimu Nr. Viečiūnų seniūnija ribojasi su Baltarusijos Respublika ir Varėnos rajono teritorija. Plotas 19770 . kv. km. Miškai sudaro 90,9 %, žemės ūkio naudmenos 7,2 %, vandenys 1,7 %, kiti plotai 0,2 %.

Seniūniją kerta Vilnius - Gardinas valstybinis kelias, Grūtas - Druskininkai, Druskininkai - Marcinkonyse, Druskininkai - Švendubrė regiono keliai. Kaimus jungia vietiniai keliai, kurių ilgis 135,88 km. Seniūnijos yra 13 kaimų. Visi seniūnijos kaimai vienas nuo kito atskirti miškų masyvais. Vyrauja natūriniai ūkiai, pramoninės žemės ūkio gamybos nėra. Seniūnijoje tyvuliuoja aštuoni ežerai, kurių dydis nuo 0,3 ha iki 86,2ha ploto. Ilgio, Ešerinio ir Latežerio ežerų pakrantės yra pritaikytos poilsiui. Švendubrėje yra vaizdinga Nemuno senvagė, kurios ilgis 2,7 km.

Viečiūnų seniūnija

Viečiūnai - rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1629 metų . Gyvenvietė - seniūnijos centras, nuo Druskininkų nutolęs 5 km . 2017 m. sausio 1 d. gyveno 1990 gyventojų. Gyvenvietė susideda iš dviejų dalių. Senojo kaimo, kuris įsikūręs Nemuno vingyje, priešais Liškiavos vienuolyną, ir naujosios gyvenvietės, kuri pradėjo augti kai 1963 m. vietoje plytinės buvo įsteigtas Viečiūnų verpimo fabrikas. Savivaldybės sprendimu patvirtintos 49 gatvės. 2016m. lapkričio 16d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.

Neravai - rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1604. Gyvenvietė ribojasi su Druskininkų miestu, Nemuno upės vaga, Viečiūnų ir Grūto miškais. Kraštovaizdį pagyvina Neravų tvenkinys bei iš jo ištekantis Dzirnės upelis. Šiuo metu Neravuose gyvena 1282 gyventojai. Savivaldybės sprendimu patvirtintos 38 gatvės.

Jaskonys - minimas nuo 1784 metų. Kaimas susiformavęs prie Ratnyčėlės ir Ratnyčios upelių, iš visų pusių apsuptas miškų masyvų, jame gyvena 479 asmenys, tankiausiai gyvenama trejose kaimo teritorijoje esančiose sodininkų bendrijose. 2004 metais susikūrė Jaskonių ir Naujasodės kaimų bendruomenė.

Švendubrė - rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1620 m. Kaimas gatvinis, ribojasi su Baltarusijos respublika. Gyvena 342 gyventojai.

Kaimas įsikūręs Raigardo landšaftiniame draustinyje. Jame daug sodybų būdingų senajai lietuvių liaudies architektūrai, išlikusi rėžinė žemės valdymo sistema. Kaimas garsus gražia gamta, legendomis ir padavimais. Nuo Druskininkų link Švendubrės kaimo Raigardo slėnio driekiasi dviračių takai su pavėsinėmis. Yra gamtos paminklas ,,Velnio akmuo“. Gyventojų iniciatyva pastatyta koplyčia, kurioje vykdomos religinės apeigos. Nuo 2008 m.

Naujasodė - rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1854 metų. Kaimas gatvinis. Sodybos kūrėsi šiauriniu Ratnyčios upelio pakraščiu priešais Jaskonis. Kaimas supamas miškų bei Ratnyčios upės vagos. Naujasodė lankomas turistų kaimas dėl nuostabios liaudies meistro Antano Česnulio drožinių ekspozicijos.

Latežeris - rašytiniuose šaltiniuose minimas 1854 metais. Kaimas pradėjo kurtis valdiškame miške apsigyvenus pirmiesiems miško žvalgams. Kaimas yra gatvinis, savaimingai susikūręs, sodybose pastatai išsidėstę netaisyklingai. Latežerio kraštovaizdžio formavimuisi didelės įtakos turėjo 1841 metų potvynis, kai patvinęs Baltarusijoje Salotės ežeras išsiliejo ir Kuosinės upelio vaga atplukdė savo vandenis iki Latežerio ežero. Šiam išsiliejus buvo sunešti smėlio pylimai. Kaime 3 gatvės, gyvena 44 asmenys.

Kaimas yra architektūros paminklas. Kaime įsikūrusi Latežerio girininkija .

Žiogeliai - rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1784 m. Kaimas įsikūręs Nemuno ir Mašnyčios upelio santakoje. Kaimo trobesiai išsidėstę labai kompaktiškai, kupetiniu būdu. Šis kaimas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją. Kraštotyros literatūroje Žiogelių kaimas pristatomas kaip etnokultūrinis draustinis . Šiuo metu gyvena 28 gyventojai. Kaimo statiniai vienoje gatvėje.

Grūtas - minimas nuo 1589 metų . Kaimas gatvinis, sodybos išsidėsčiusios apie Grūto ežerą , gyvena 180 gyventojų. Lankomos vietos yra Ilgio ir Grūto ežerai, 2001m. V.

Ratnyčia - rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1589 m. 1982 metais Ratnyčios kaimas buvo prijungtas prie Druskininkų miesto ir kaimu liko tik nedidelė jo dalis, 2 sodybos esančios už plento Gardinas - Vilnius. Gyvena 4 asmenys.

Randamonys - rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1589 metų. Kaimas įsikūręs pietrytinėje Randamonių ežero pakrantėje. Kaimas ribojasi su Varėnos rajonu bei Nemuno upės vaga. Gyvena 60 asmenų. Kaime kuria juodosios keramikos meistras Eugenijus Paukštė, jo dėka 1995 ir 1997 metai Randamonių kaime buvo organizuoti tarptautiniai juodosios keramikos simpozimai.

Mašnyčios - rašytiniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo 1584. Kaimas gatvinis, jį supa Vijūninių ir Mašnyčių miškai. Šiuo metu gyvena 53 gyventojai.

Kermušija - rašytiniuos šaltiniuose minima nuo 1784.

tags: #deruskininku #butu #ukis