Norvegiško rąstinio namo statyba - tai ne tik gyvenamosios vietos kūrimas, bet ir asmeninio prieglobsčio, įkūnijančio natūralų grožį, šilumą ir tvarumą, kūrimas. Šiame straipsnyje panagrinėsime visus pagrindinius etapus, kuriuos reikia įveikti norint pasistatyti tokį namą.
1. Vizija ir dizainas
Pirmasis žingsnis - išsikristalizuoti savo viziją. Kaip atrodo jūsų idealus rąstinis namas? Kiek kambarių jums reikia? Koks architektūrinis stilius jus traukia?
2. Tyrimai ir biudžeto sudarymas
Tyrimai yra labai svarbūs, kad suprastumėte susijusias išlaidas ir nustatytumėte realų biudžetą. Kainos gali svyruoti, pavyzdžiui, nuo 8 iki 20 €/h, priklausomai nuo specialistų.
3. Statytojo pasirinkimas
Ieškokite statytojų, kurie specializuojasi norvegiškų rąstinių namų statyboje. Patikrinkite statytojo reputaciją atsiliepimuose ir paprašykite rekomendacijų. Patirtis ir kompetencija yra labai svarbu.
Verta paminėti, kad norvegai yra labai pamėgę lietuvių statybininkus ir dažnai būtent jiems, o ne savo tėvynainiams, patiki savo svajonių namo statybą. Į Norvegiją išvykę lietuviai dažniausiai čia stato rąstinius namus, pirtis, vasarnamius.
4. Medžiagų pasirinkimas
Medienos pasirinkimas yra labai svarbus jūsų namo estetikai ir ilgaamžiškumui. Pušis ir eglė populiarios dėl savo ilgaamžiškumo ir atsparumo puvimui. Rinkitės medieną, gautą iš tvariai tvarkomų miškų, kad užtikrintumėte, jog jūsų namas būtų ekologiškas.
Pagrindinės medžio rūšys, kurios yra naudojamos - tai yra pušis. Rankų darbo rąstinių namų gamybos procese naudojama brandi, šimtametė pušies arba eglės mediena. Rentimui parenkami tiesūs, mažai šakoti rąstai, kurių diametras plongalyje prasideda nuo 30 cm.
5. Dizaino derinimas ir leidimai
Bendradarbiaukite su statytoju arba architektu, kad galutinai suderintumėte dizainą. Prieš pradėdami statybas įsitikinkite, kad gauti visi reikalingi leidimai.
6. Statybos procesas
Rąstinio namo statyba prasideda nuo tvirto pamato įrengimo, po to statomas rąstų karkasas. Toliau seka tinkamos izoliacijos įrengimas ir komunalinių paslaugų įrengimas. Paskutiniame etape įrengiami interjero elementai, pavyzdžiui, sienos, grindys ir įrenginiai, ir atliekama medžio apdaila.
Norvegiškas kampo sukirtimas: Rąstai sujungiami įvairiais būdais, bet vienas seniausių ir tikrai vienas iš geriausių yra statytį namą su - „norvegų sujungimų (užraktas, Norvegiškas kampas)”, kuris yra atrastas gilioje senovėje tų žmonių, kurie ne iš nuogirdų žinojo, kas yra atšiaurus klimatas ir koks būna kaprizingas medis džiovinimo metu, kai dažnai niekais pavirsta visas žmogaus atliktas darbas. Jis išties pripažintas pačiu tvirčiausiu ir šilčiausiu iš visų žmogaus praktikoje turimų sukirtimu.
Iš pradžių rąstai apdirbami staklėmis - nupjaunami rąsto šonai. Po to viršutinė, bei apatinė dalis- svarbiausia, kad jos išliktų lygios, tai užtikrina vieno rąsto su kitu sandarų prigludimą, daro maksimaliai plačią sukirtimo vietą tarp rąstų, kas suteikia galimybę sudėti reikiamą kiekį šilumą izoliuojančios medžiagos ir tuo pat metu be reikalo neprarasti šilumos, kitaip sakant jos turi išlikti ištisinės, kadangi rąstas ant rąsto irgi turi gulėti lygiai, nes jeigu poza (apatinė rąsto dalis) bus neištisinė, tai pačios sienos pas jus žiema bus šlapios, nes iš išorės yra šaltis o namo viduje šiluma, dėl to mes ir statome rąstu storis yra 20 cm aukštis nuo 30cm, o poza yra 15cm (sujungimo vieta ant kuriuos guldomas rastas ant rasto, kadangi Lietuvoje 10cm peršąla, o Norvegijoje 12cm.
„Norvegų sujungimo (užrakto)” unikalumas slypi tame, kad džiuvimo metu (džiuvimas yra neišvengiamas ir tuomet, kai mediena būna išdžiovinta, nes po medinio namo pastatymo, medžiaga vis tiek kaupia drėgmę, paskui ją išskiria ir taip toliau) ir namo rentinio nusėdimo metu šis kampinis sujungimas savo turimo svorio dėka susijungia ir neleidžia rąstui „persisukti” nuo savo vidinės įtampos, skirtingai nei tradicinė lėkštė, kadangi užraktas yra konusinis kai namas sėsta jis pats save užspaudžia.
Rąstinio namo rentinys gaminamas įmonės statybos aikštelėje. Tai teikia galimybę vykdyti visų surinkimo stadijų būtiną kontrolę. Toliau sužymimas, sudaromas surinkimo planas (kuris pridedamas prie pagrindinės dokumentacijos), rentinys išrenkamas, pervežamas į surinkimo vietą ir montuojamas tiesiog ant fundamento.
Pagal užsakovo pateiktą projektą išpjaunamos langų ir durų angos. Durų ir langų angokraščiuose montuojami specialūs, 50×50 mm skersmens, stačiakampio formos mediniai standumo elementai, kurie įstatomi į angokraštyje išpjautą griovelį. Šilumos izoliacinė medžiaga dedama tarp rąstų ir kampų susikirtimuose. Atsižvelgiant į užsakovo norus, tai gali būti avies vilna (populiari Skandinavijoje), lino plaušas ar kitos specialios rąstinių namų šiltinimui pagamintos medžiagos.
Štai kaip atrodo kainos, kurios gali būti taikomos:
| Paslauga | Kaina |
|---|---|
| Valandinis įkainis | Nuo 8 iki 20 €/h |
7. Alternatyvos: karkasiniai namai
Nors norvegiški rąstiniai namai pasižymi unikaliu žavesiu, mediniai karkasiniai namai yra dar vienas patrauklus pasirinkimas ieškantiems šilumos ir natūralaus medžio grožio. Karkasiniai namai - tai tradiciniais būdais iš sunkios medienos sujungtas karkasas, leidžiantis sukurti atviras, erdvias erdves ir universalias dizaino galimybes.
8. Norvegiško stiliaus ypatumai
Tradiciniai norvegiški namai yra statomi iš medžio plokščių, o stogas dengiamas šiferiu. Tipiškos norvegiško stiliaus namų spalvos yra ryškos - raudona, mėlyna arba geltona, bet vis dėlto populiariausia yra balta. Tradiciškai tokie namai turi mažus kambarius (siekiant išlaikyti šilumą) ir stačius stogus (kad žiemą lengviau nuslystų sniegas).
Neretai žolei leidžiama augti natūraliai (ji nepjaunama, nenaikinamos piktžolės). Didžioji dalis norvegiškų namų neturi tvorų, o jeigu vis dėlto turi, tvora būna pagaminta iš medžio. Dar vienas skiriamasis norvegiško stiliaus namų bruožas - išoriniai žibintai.
Reikia pasakyti, kad Norvegijoje dabar labai populiaru gyventi senuose žvejybiniuose nameliuose prie jūros.
tags: #norvegiskas #rastinis #namas