Atliekant žemės sklypų pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar mainų sandorius miestų teritorijose, neišvengiamai susiduriama su būtinybe tiksliai identifikuoti nekilnojamąjį turtą. Kadastriniai matavimai yra svarbi nekilnojamojo turto valdymo dalis, užtikrinanti tikslų sklypų ribų nustatymą ir dokumentavimą. Šie matavimai yra būtini tiek privačioms, tiek viešosioms įstaigoms, siekiant užtikrinti teisėtą ir efektyvų žemės ir statinių naudojimą bei valdymą.
Taip pat kadastriniai matavimai svarbūs ne tik atliekant žemės sklypų pardavimą, pirkimą ar nuomą, bet ir projektuojant statinius, formuojant infrastruktūrą bei sprendžiant teisinius ginčus dėl nuosavybės ribų. Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto. Kadastriniai matavimai - svarbus žingsnis siekiant išvengti ginčų dėl sklypo ribų.
Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypų ribų nustatymo, statinių vertės ir jų faktinių parametrų nustatymo, bei dokumentavimo procesas, kurio metu atliekami matavimai ypatingai tiksliais specializuotais matavimo prietaisias ir surašomi duomenys apie žemės ir statinių charakteristikas ir naudojimą. Šie matavimai yra esminiai norint tiksliai apibrėžti sklypo ir statinių ribas, plotą bei kitas fizines savybes. Civilinis kodeksas įtvirtina pareigą identifikuoti daiktą - šiuo atveju žemės sklypą - pagal visus jo teisinius ir faktinius požymius, o sandoryje turi būti aiškiai apibrėžtas daikto objektas.
Tai reiškia, kad nekilnojamasis turtas, kurio ribos nenurodytos koordinatėmis ar kuris neturi aiškiai nustatytos padėties vietovėje, negali būti laikomas tinkamu sandorio objektu.
Kadastriniai ir geodeziniai matavimai: skirtumai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Galite pastebėti, kad vienur yra vartojama sąvoka kadastriniai matavimai, o kitur - kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas.
Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė. Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai. Žemės sklypų kadastriniai, dar kitaip geodeziniai, matavimai yra apibrėžiami kaip veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas, jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos, kiti techniniai nekilnojamo turto matmenys, geometriniai duomenys. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.
Dažnai pasitaikanti klaida, kai kadastriniai matavimai yra tapatinami su geodeziniais darbais, nors šias veiklos sritis reglamentuoja atskiri įstatymai, asmenims, pageidaujantiems užsiimti tokio pobūdžio veikla nustatyti skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai ir suteikiamos atskiros licencijos veiklai vykdyti - matininko, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai.
Iš pateiktų apibrėžimų matyti, kad matininkai nustato nekilnojamųjų objektų kadastro duomenis (koordinates, nužymi ribas, apskaičiuoja plotus), tuo tarpu geodezininkai sudaro inžinerinius, topografinius planus, išpildomąsias nuotraukas, nužymi pastatus. Taigi sąvoka „geodeziniai matavimai“ yra platesnė, galinti apimti ir kadastrinių matavimų sritį (ypač, kai tai susiję su žemės objektų matavimais). Šią aplinkybę patvirtina teisinio reglamentavimo ir teisinės technikos požiūriu teisės aktuose netinkamai apibrėžtų sąvokų turinys - sąvokos „matininkas“ ir „geodezininkas“ neturi kvalifikacinių požymių skirtumų, o sąvokos „geodeziniai matavimai“ apibrėžimo Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme apskritai nėra pateikta.
Šią aplinkybę patvirtina teisinio reglamentavimo ir teisinės technikos požiūriu teisės aktuose netinkamai apibrėžtų sąvokų turinys - sąvokos „matininkas“ ir „geodezininkas“ neturi kvalifikacinių požymių skirtumų, o sąvokos „geodeziniai matavimai“ apibrėžimo Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme apskritai nėra pateikta.
Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?
Kadastriniai matavimai reikalingi įvairiose situacijose. Pirmiausia, jie yra būtini perkant arba parduodant žemės sklypus, nes padeda pirkėjui ir pardavėjui tiksliai suprasti, ką jie perka arba parduoda (miesto teritorijoje dažniausiai notarai nevykdo sandorio). Sklypo kadastriniai matavimai yra svarbūs vystant statybos projektus, nes leidžia architektams ir inžinieriams tiksliai planuoti pastatų vietą ir išdėstymą sklype, išvengiant pastato suprojektavimo ar pastatymo už sklypo ribos.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, kad kadastriniai matavimai yra privalomi keičiant sklypo naudojimo paskirtį ar būdą, kai dėl to keičiasi sklypo ribos ar naudmenų struktūra. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, matavimai taip pat būtini sklypų padalijimo, sujungimo, prijungimo, atidalijimo ar bet kokio kito teritorijų planavimo atveju.
Matavimų būtinybę apibrėžia ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo daikto registracija galima tik tada, kai pateikiami visi privalomi kadastro duomenys, įskaitant ribų koordinates, duomenis apie statinius ir naudmenų struktūrą. Šias nuostatas papildo Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kuriuose pabrėžiama, kad bet kokie duomenys, neatitinkantys faktinės situacijos ar keliantys pagrįstų abejonių dėl tikslumo, sandorio metu gali būti Registro tvarkytojo sprendimu atmesti.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numato atvejus, kada žemės sklypų kadastriniai matavimai yra būtini. Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.
Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos. Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.
Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus). Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.
Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos. Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.
Teisinis Reglamentavimas ir Standartai
Lietuvoje kadastriniai matavimai yra griežtai reguliuojami teisės aktų, užtikrinančių, kad visi matavimai būtų atliekami tiksliai ir laikantis nustatytų standartų. Teisės aktai, reguliuojantys kadastrinius matavimus Lietuvoje, nustato reikalavimus matavimų atlikimo procesui, matavimo tikslumui ir rezultatų pateikimui. Registrų centras atlieka kadastrinių duomenų registravimą, vadovaudamasis ne tik teisės aktais, bet ir patvirtintomis vidinėmis taisyklėmis, kurios užtikrina procesų skaidrumą, duomenų patikimumą bei atitikimą standartams.
Be to, matininkai privalo turėti galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, užtikrinančius jų kompetenciją ir teisę vykdyti kadastrinius matavimus. Taisyklėse taip pat numatyta, kad visi kadastriniai matavimai turi būti atliekami naudojant sertifikuotą įrangą ir laikantis nustatytų procedūrų.
Atsakingas požiūris į šiuos reikalavimus yra būtinas siekiant užtikrinti sklypų ribų tikslumą, teisinį aiškumą ir galimų ginčų prevenciją. Tokią tvarką užtikrina Nacionalinė žemės tarnyba ir Registrų centras, kurie prižiūri matininkų veiklą, duomenų pateikimą ir registravimą.
Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
Kadastriniai Matavimai ir Statybos Leidimai
Ar kadastriniai matavimai reikalingi, norint gauti statybos leidimą? Norint gauti leidimą statybą, kadastriniai žemės sklypo matavimai yra būtini. Statybos leidimui gauti reikalinga tiek kadastro duomenų byla, tiek ir kiti dokumentai - nuosavybės dokumentas, bendraturčių sutikimas ir pan. Siekiant kuo sklandesnio proceso, rekomenduojama kadastrinius žemės sklypo matavimus užsakyti kuo anksčiau, kadangi be jų statybos leidimas nebus suteiktas.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas tik tuo atveju, kai žemės sklypo ribos yra aiškiai nustatytos, t. y. koordinuotos. Todėl preliminarūs matavimai šioje srityje tampa kliūtimi ne tik projektavimui, bet ir bet kokiai realiai statybos veiklai.
Tačiau pravartu žinoti, kad ne visuomet statybos leidimas yra būtinas. Ar leidimas statybai yra reikalingas priklauso nuo statinio kategorijos. Nesudėtingiesiems statiniams statybos leidimas reikalingas ne visada - tai priklauso nuo teritorijos, kurioje jis yra statomas ir nuo paties planuojamo statyti statinio parametrų. Šie statiniai yra skirstomi į dvi kategorijas (I ir II), o pagrindiniai jų bruožai - tai paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 metro, visų aukštų, priestatų ir kt. plotų suma ne didesnė nei 80 kvadratinių metrų ir pan.
Kaip ir minėta, ar šios kategorijos statiniui yra reikalingas statybos leidimas, priklauso ir nuo teritorijos, kurioje jis planuojamas statyti. Pavyzdžiui, I grupės nesudėtingajam statiniui statybos leidimas nėra privalomas, jei žemės sklypas, kuriame jis statomas, nepatenka į kultūros paveldo apsaugos teritoriją ar apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją ir t. t.
II grupės nesudėtingojo statinio statybai statybos leidimas nėra privalomas, jei žemės sklypas, kuriame planuojamas statyti toks statinys, nepatenka į, pavyzdžiui, miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, apsaugos zoną ar kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio rezervato, parko, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną ir t. Kalbant apie neypatinguosius ir ypatinguosius statinius - šių kategorijų planuojamiems statyti statiniams statybos leidimas yra privalomas visada. Ypatingieji statiniai - tai daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės ir t. t.
Nemaža dalis notarų atsisako tvirtinti sandorius, kurių objektas - preliminariai išmatuotas žemės sklypas. Notaras privalo įsitikinti, kad sandorio objektas - daiktas - yra aiškiai apibrėžtas. Jei sklypo ribos nėra koordinuotos ar nustatytos pagal galiojančius techninius reikalavimus, toks sandoris kelia reikšmingą teisinę riziką tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.
Teisinė rizika reiškia ne tik galimybę ginčyti sandorį ateityje, bet ir realią grėsmę negauti kredito, neįregistruoti statinių ar prarasti galimybę disponuoti turtu pagal paskirtį. Teismų praktika taip pat palaiko šią poziciją. Ginčai dėl žemės sklypų dažniausiai sprendžiami remiantis oficialiai patvirtintais kadastro duomenimis. Kai jų nėra, teismai vertina, kad atsakomybė dėl neaiškių ribų tenka sklypo savininkui.
Todėl sklypų savininkai, kurių žemė yra registruota pagal preliminarius matavimus, faktiškai praranda galimybę ginti savo interesus teisme, o tai reiškia - praranda ir dalį teisės disponuoti savo turtu. Vertinant iš ekonominės perspektyvos, tiksliai išmatuotas ir teisiškai įregistruotas sklypas turi neabejotinai aukštesnę rinkos vertę.
Tokie sklypai yra patrauklesni investuotojams, lengviau įkeičiami bankams, o jų sandoriai vyksta sklandžiau ir greičiau. Jie laikomi mažos rizikos objektais, nes jų padėtis aiški, ribos įtvirtintos, o teisinis statusas nekvestionuojamas.
Kaip Vyksta Kadastriniai Matavimai?
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo informacijos surinkimo. Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui. Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.
Kad būtų galima pradėti kadastrinius matavimus, žemės sklypo savininkas arba įgaliotas asmuo turi pateikti preliminarių matavimų planą, duomenis apie sklypą t.y. Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.
Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą. Atlikus visus matavimus lauke, matininkas toliau savo darbą atlieka ofise.
Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, užsakovas iš matininko gauna parengtą ir suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyriumi kadastro duomenų bylą.
Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus. Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
Paskutinis žingsnį Sklypo kadastrinių matavimų procese atlieka pats užsakovas. Kai matininko suformuota skaitmeninė žemės kadastro bylą pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų Centras padalinį, sklypo savininkas pateikia prašymą į V. Į. Registrų centrą įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.
Kadastrinius matavimus atlieka kvalifikuoti specialistai - matininkai, kurie turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikacijos pažymėjimą. Matininkai naudoja specializuotą įrangą, tokią kaip GPS imtuvai ir tacheometrus, kad atliktų tikslius matavimus ir sudarytų sklypo planą.
Svarbu!
Smarkiai želdiniais apaugusių sklypų (dažniausiai miškų) matavimus reiktų atlikinėti kai nėra lapų, geriausia rudenį ar žiemą kai dar nėra sniego. Nes tokiu atveju lengvesnė matavimų sąlygos. Tokiu atveju matavimus reiktų užsakinėti iš anksto nes reikia planuotis, kaimynai kviečiami ne anksčiau nei 10 d. iki sklypo ribų ženklinimo, jei neatvyksta gali reikšti pastabas 30 d. nuo informavimo apie įvykusį sklypo ženklinimą laiško gavimą.
Sklypų ribos su kaimyniniais sklypas turėtų būti pažymėtos standartus atitinkančiais riboženkliais (metalinis riboženklis, su raudona plastmasine kepurėle). Sklypuose kur yra aukštos pievos savininkas turėtų įsitvirtinti papildomą medinį ar betoninį riboženklį šalia esamo standartinio (kuris nuo žemės yra iki 10 cm ) ir ar apkasti kauburėliu (suformuoti kapčių).
Kas įtakoja kadastrinių matavimų kainą?
Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo sklypo ploto, nuo užstatymo tankumo, sklypo konfigūracijos ir geografinės padėties. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, su kiekvienu užsakovu kadastrinių matavimo atlikimo terminas yra suderinamas individualiai ir pasirašoma paslaugų sutartis.
Kadastrinių matavimų kainą iš dalies lemia sklypo plotas, jame esančios naudmenos ir užstatymas. Miškų ūkio paskirties bei namų valdų sklypų matavimai ir jų dokumentų rengimas užtrunka ilgiau, todėl tokių sklypų kadastrinių matavimų kaina yra didesnė nei žemės ūkio paskirties sklypų.
Nors minėti veiksniai turi įtakos kainai, didžiausią reikšmę turi individualus objekto įvertinimas. Matininkas analizuoja pateiktus duomenis, atstumą iki sklypo, ar kaimyniniuose sklypuose atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, kaimynų, su kuriais reikės derinti ribas, skaičių, dokumentų atitikimą esamai situacijai, taip pat įvertina matavimo sąlygas ir reikalingą įrangą, naudodamasis ortofoto ir kita turima medžiaga.
Kai sklype buvo pastatyti nauji statiniai ir reikia juos užregistruoti arba pasikeitė naujai rekonstruotų ar suremontuotų pastatų matmenys t. y. pasikeitė užstatymo plotas ir jų pokyčius taip pat reikia registruoti (naujinami tiek pastato kadastriniai matavimai, tiek sklypo kadastriniai matavimai).
Paslaugą (nuo matavimų vietovėje iki dokumentų parengimo) geriausia, kad atliktų tas pats asmuo su kvalifikacijos pažymėjimu (matininko vardas pavardė ir kvalifikacijos pažymėjimas, bus ant paženklinimo akto (ribų žymėjimo vietovėje akto), sklypo plano ir kitų dokumentų.
Sklypo kraštinių ilgis negali būti ilgesnis nei 500 m. Matuojant miškus dėl atstumų tarp riboženklių reiktų tartis iš anksto. Minimali sąlyga, kad įvertinus reljefą būtų matomumas (kad užstoja augmenija nevertinamas) tarp riboženklių (ne mažiau nei 500 m ), tai jei nėra kalnų čia yra minimalus reikalavimas.
Tačiau iš praktikos jeigu nėra iškirstos biržės, kad būtų įmanoma tiksliai disponuoti ribomis riboženkliai ir tarpiniai žymėjimai turėtų būti ne mažiau nei kas 50-70 m.
Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.
Kiti matininko atliekami darbai
- Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.
- Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.
- Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas.
- Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padajijamas į kelis atkirus sklypus arba atidalijima iš bendosios nuosavybės.
- Nekilnojamojo turto objektų (pastatų, statinių ar žemės sklypų) kadastro duomenų surinkimas, tikslinimas bei apdorojimas.
- Inžinerinių statinių - kelių, tiltų, inžinerinių tinklų ir pan.
- Žemės sklypų kadastro rodiklių atnaujinimas.
Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai.
tags: #kadastriniai #matavimai #atliekami #vadovaujantis