Kasmet Lietuvos Architektų sąjungos organizuojamo renginio „Geriausi architektūros studentų darbai“ metu išrenkami geriausi praėjusių metų bakalauro ir magistro baigiamieji darbai. Parodos-konkurso tikslas - suteikti būsimiems architektams galimybę pademonstruoti savo kūrybines idėjas, sulaukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Baigiamuosius studentų darbus vertina komisija, sudaryta iš profesionalių architektų, nedėstančių Lietuvos aukštosiose architektūros mokyklose.
Į parodą ir katalogą (PDF) buvo atrinkti 22 studentų darbai, kuriuos komisija pagal nustatytas kvotas išrinko iš visų projektų, įvertintų 9-10 balų.
Geriausias magistro darbas: „Skausmo miestas - skaistykla“
GERIAUSIU MAGISTRO DARBU išrinktas VGTU magistrantės Jovilės Porvaneckaitės-Dagelienės projektas „Skausmo miestas - skaistykla“. Stipri koncepcija, aiškiai išreikšta emocija, anot komisijos, paremta gilia temos analize. Komisijos nuomone, projekto sprendiniai provokuojamai neigia istoriškai susiklosčiusį Niujorko centro urbanistinės struktūros sprendimą - išsaugoti Centrinį parką be pastatų. Kita vertus, būtent dėl savo statuso ši vieta motyvuotai pasirinkta manifesto pobūdžio darbui, nepretenduojančiam į realizavimą.
Skausmo miestas - Skaistykla - tyrimas, kuriantis architektūrinį procesą. Projekte siūloma atskira megastruktūra, tarpinis miestas III, IV stadijos onkologiniams, AIDS pacientams, negalintiems gyventi be skausmą malšinančių medikamentų. Eksperimento tikslas - parengti naujos funkcinės sistemos eksperimentinį projektą, sukurti traukos vietą nepagydomiems ligoniams, neatitraukiant jų nuo miesto socialinės ir fizinės struktūros. Įprastinėje rekreacinėje gamtos oazėje kuriamas probleminės funkcijos objektas, palaipsniui priverčiantis įprastines parko lankytojų srautų sroves priimti naujo objekto tikslinius lankytojus - paprastai iš intensyvaus gyvenimo eliminuojamus sergančius ir sveikstančius pacientus.
Siūlomu eksperimentiniu pastato modeliu iššaukiama diskusija ir aplinkos reakcija į sergantį žmogų, kuris šiame projekte yra pirmiausia protestuojantis individas, suvokiantis savo vietą visuomeninėje grandinėje ir siekiantis ja reorganizuoti. Projektas sukurtas kaip procesas - ne architektūrinis įvykis. Manhatano Centrinio parko erdvei šiuo projektu suteikiama nauja papildoma funkcija - parkas tampa protesto erdve.
Kiti pagyrų nusipelnę projektai
Pagyrų pelnė ir Gintarės Motuzaitės (VDA KDI) bei Astos Šivokaitės (VGTU) projektai.
Gintarė Motuzaitė: „Kairysis Nemuno krantas - Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis“
G.Motuzaitės darbas „Kairysis Nemuno krantas - Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis“, komisijos nuomone, inovatyvumu nepribloškė, tačiau yra itin profesionalus, sukurtas atsižvelgiant į urbanistinį ir gamtinį kontekstą, išsaugant ir sumaniai panaudojant esamas vertybes. Pasak jų, realiai įgyvendinti projekto sprendiniai praturtintų kairio Nemuno kranto terasą įvairialype programa, kokybiška architektūra ir išplėstų Kauno miesto centrą į kitą krantą.
Žemoji Freda - artimiausia Kauno miesto centro plėtros zona, tačiau funkcionuoja nepilnavertiškai. Urbanistinė idėja: Vienintelės teritorijoje H. ir O.Minkovskių gatvės ašis papildoma skersiniais ryšiais su upe. Pramoninė funkcija keičiama į gyvenamąją ir mišrią. Gatvė ties malūno sandėliais nuleidžiama po žeme. Formuojama upės įlanka su valčių prieplauka, suformuojamas teritorijos branduolys su jaukia žaliąja poilsio oaze kurią supa restauruoti pramoniniai ir šiuolaikinės architektūros objektai.
Architektūrinė idėja: Stačiakampės formos sandėlių ritmiškas išsidėstymas erdvėje formuoja charakteringą šios teritorijos urbanistinį užstatymą. Teritorijos pagrindinė jungtis - ekspozicijų aikštės ašis, jos tąsoje projektuojamas „Judesio išraiškos centras“ , kylantis iš vandens.
Gintarės Motuzaitės projektas "Kairysis Nemuno krantas - Kauno miesto urbanistinės struktūros dalis"
Asta Šivokaitė: „Lietuvių bendruomenės namai Londone“
A.Šivokaitė darbe „Lietuvių bendruomenės namai Londone“, komisijos nuomone, taikliai, motyvuotai pasirinko konteinerį, kaip architektūrinį elementą, emigranto gyvenimo būdui atspindėti. Asta Šivokaitė (VGTU) „Lietuvių bendruomenės namai Londone“. statybos ant vandens, modulinių ir mobiliųjų statinių ypatumus.
centras turi „keliauti“ kartu su subjektu. Darbe nagrinėjama miegamųjų gyvenamųjų rajonų problematika ir modernizacijos metodika. Pagrindinės sprendžiamos problemos yra socialiniai gyventojų santykiai, teritorijos funkcinė struktūra, vietos tapatybės nebuvimas, erdvės ir užstatymo monotoniškumas.
Panevėžio detalusis planas
Nagrinėjamas Panevėžys, kaip poindustrinis miestas su savom stigmom ir reprodukcijos galimybėm. Tikslas - sukoncentruoti miestą į save, išnaudoti vidinį transformacijos potencialą, atgaivinti centrinę miesto dalį ir taip atstatyti miesto identitetą. Miestui plėtoti numatoma strategija - hierarchinis spindulinis centro mazgų žiedas.
Visa centrinės dalies teritorija pagal būdingas savybes išskirstoma į 10 charakteringų zonų, kiekvienoje jų numatomas prioritetinis transformacijos mazgas - lokalus centras, kuris veiks kaip katalizatorius tolimesniam vietos įsisavinimui. Akcentuojamos būdingos miesto vertės [jų visuma kurs Panevėžio saviidentifikacijos simbolius].
Darbe detalizuojama pietinė centro dalis, nutįsusi tarptautine Via baltica atkarpa per miestą. Tai pats svarbiausias reprezentacinis koridorius, kuris šiuo metu neatitinka statuso, neformuoja laipsniškai kintančio įtraukimo į miestą. Čia kuriamas naujas aptarnavimo mazgas - taip skatinant teritorinę cirkuliaciją ir toliau nuo centrinio branduolio nutolusių teritorijų integraciją. Cirkuliacija siekiama formuojant 3 skirtingo pobūdžio įtraukimus, 3 miesto veidus, 3 skirtingus įdomius miesto gyvenimus - kultūrinę, žaliąją, komercinę ašis.
Panevėžio herbas
Geriausias bakalauro darbas: „Kino centras Niujorke“
GERIAUSIU BAKALAURO DARBU komisija vienbalsiai išrinko Donato Griniaus projektą „Kino centras Niujorke“ (VGTU), parengtą pagal realiai skelbto konkurso sąlygas. Komisijai imponavo labai aiškiai, nedaugžodžiaujant, suformuota ir perteikta koncepcija, įsimintina architektūrinė išraiška, tampriai susieta su funkcine pastato schema. Sklypas. Vanduo panaudojamas sklypo formavime. Programa. Interjero programa padalinta į tris dalis - vertikalią įėjimo/holo erdvę, vertikalią kino salių ir laukiamųjų struktūrą ir vartikalią išėjimo erdvę. Lauko kino fasadas - tai monumentali ir minimalistiška forma, pabrėžianti savo tipologiją. Kino salės. Visos salės atsuktos į Manhataną, o jų ekranai atsidaro pasisukdami pagal horizontalią ašį.
Kiti įdomūs projektai
Bakalauro darbo privalumai - kūrybinės laisvės nevaržymas, lengva ranka, o kartu profesionalumas išskirti ir kituose darbuose. Taisyklingas stačiakampio formos stiklinis tūris gaubia sporto miestelio namukus: imtynių, gimnastikos, futbolo, baseino ir kitus sektorius. Pastato plane stengtasi namukus dėlioti kuo laisviau, kad pastato viduje dominuotų natūralus judėjimas. Sporto namukus juosia olimpinis žiedas - 3 m nuo grindų lygio pakilęs bėgimo takas. Jis naudojamas ne tik sportinei veiklai, bet taip pat atlieka apsauginę funkciją nuo insoliacijos. Skirtingos pastato erdvės glaudžiai susietos ir papildo viena kitą. Pastate dominuoja futbolo aikštelė, kuri įgilinta 4 metrais. Joje vyksta ne tik futbolo rungtynes, treniruotes, bet ir nedideli koncertai, miesto renginiai.
Prioritetas: Upės, miesto ir jame gyvenančių žmonių tarpusavio santykis pagrįstas viešųjų erdvių, stiprinančių sociumą, sistema, kokybe ir įvairove. Kokybė ir įvairovė: Vilnelės upės krantinės viešojoje erdvėje kuriami skirtingų tipų krantinės erdvių scenarijai, susijungiantys formuojamo užstatymo išraiška ir paskirtimi. Pabrėžiamas kiekvienos erdvės identitetas. Martynas Leščišinas, Šarūnas Nekrošius (VDA KDF).
Dangoraižis projektuojamas Grynviče, pietvakarinėje Manheteno dalyje, Niujorke. Tai viena iš judriausių Niujorko teritorijų. Pagrindinė projekto idėja - daržovių parkas. Tai viešoji vieta, kuri užsibaigia šiltnamiu-dangoraižiu. Kiekvienas gali ateiti čia atsipalaiduoti, priartėti prie gamtos. Daržovių parkas pratęsia Battery parką ir uždengia Bruklino tunelį sklype, taip apjungdamas gretimas teritorijas. Daržovės auginamos išilgai per visą dangoraižį.
Mūsų projektuojamas parkas ir dangoraižis turi dvi puses - ekologinė ir inžinerinė. Ekologinė dalis, tai žalioji zona, vieta auginti daržovėms, o inžinerinė dalis talpina inžinerines sistemas ir energijos generatorius, kurie gamina energija visoms reikmėms ir gali dalintis energija su gretimai esančiais pastatais. Pagrindinis energijos šaltinis - vėjas. Energijai pagaminti naudojame vejo turbinas. Tunelyje automobiliai padeda gaminti energija, sukurdami vėjo srautus. Dangoraižis išskirtinis savo struktūra. Mikroklimatas po stikliniu fasadu padeda sutaupyti šiluminę energija.