Intelektinė nuosavybė (IN) - tai teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Intelektinės nuosavybės teisė saugo protinio darbo rezultatus, suteikdama išskirtines teises jų savininkams.
Šiandieninėje visuomenėje intelektinės nuosavybės teisės atlieka svarbią socialinę funkciją, užtikrindamos inovacijas ir vertingos naujos informacijos teisinę apsaugą. Tačiau, vykstant globalizacijos procesams ir sparčiai plėtojantis internetui, atsiranda nauji iššūkiai, susiję su intelektinės nuosavybės apsauga ir valdymu.
Tokios teisės leidžia kūrėjams gauti pripažinimą ir finansinę naudą iš savo išradimų ar kūrinių. Pavyzdžiui, patentai, autorių teisės ir prekių ženklai leidžia žmonėms pelnyti pripažinimą arba gauti finansinės naudos iš to, ką jie išrado ar sukūrė.
Kiekvienais metais, balandžio 26 d., minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, siekiant priminti intelektinės nuosavybės teisių vaidmenį skatinant naujoves ir kūrybiškumą.
Šių metų Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos dėmesio centre - kūrėjai, išradėjai ir verslininkai, kurie plečia inovacijų ir kūrybiškumo ribas, įnešdami naujų idėjų į muzikos pasaulį.
Pramoninės nuosavybės teisių objektai apima pramoninį dizainą, prekių ženklus, įmonių pavadinimus, išradimų patentus, naudingus modelius ir kilmės (vietos) nuorodas.
Intelektinė nuosavybė ir internetas
Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine komercine santykių arena.
Internetas bendrąja prasme internetas (iš anglų kalbos Interconnected Networks, sutr. iau dabar internetas suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą.
Interneto įtakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos Saugumo departamentas, norėdamas sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą. Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą.
Internetas pasaulinis žiniatinklis yra tinklas, sudarytas iš tinklų ir duomenų bazių, jis nėra ribotas jokiomis geografinėmis sienomis.
Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos Nacionalinis mokslo fondas išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamas prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija.
Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai. Šiai išaugo vartojimo apimtimi, dydžiu ir galimybėmis. / augimą lėmė spartus technologijų plėtimasis komunikacinės tinklų infrastruktūroje bei itin galingi ir pigūs personaliniai kompiuteriai. Šiuo metu internetas prieinamas visiems.
Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu.
Šiai ar net milijonai autorinių kūrinių knygų, straipsnių, piešinių, žemėlapių, muzikos kūrinių, įrašų, kino filmų ir kitų intelektinės veiklos rezultatų bus nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose. Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje.
Interneto tarpininkai subjektai, užtikrinantys interneto infrastruktūros funkcionavimą, teikiantys interneto prieigos, turinio talpinimo ir perdavimo paslaugas.
Bet kurį kūrinį bus įmanoma peržiūrėti ir bet kas galės pasidaryti kūrinio kopijas tiesiog spaudami mygtukus. Daugeliu atvejų popierinių kopijų reikiamybė išnyks. Tai prieš 25 metus prognozavo teisininkė Barbara Ringer. Ši prognozė šiandien jau yra realybė.
Internete jau galime surasti visą Berno konvencijoje išdėstytą literatūros ir meno kūrinių katalogą. Iš tikrųjų intelektinės veiklos rezultatai internete jau išeina iš Berno konvencijos katalogo ribų. Dabar netgi viešas komentaras gali būti autoris teisis objektas.
Intelektinės nuosavybės teisis turėtojai saugomi viso paketo išimtinis teisis. Nacionaliniai įstatymų leidėjai skirtingai nustato išimtinis teisis katalogus, išvardindami draudžiamus veiksmus. Kai kuriose šalyse įstatymuose įtvirtinti gana detalūs, informacinei visuomenei pritaikyti draudžiamų veiksmų apibrėžimai. Kitose valstybėse platesni ir abstraktesni apibrėžimai, tokios sąvokos kaip atgaminimas , platinimas , padarymas viešai prieinamu .
Elektroninės erdvės plėtra reiškia didelį intelektinės nuosavybės objektų naudojimo pasikeitimą. Vis dėlto, egzistuojantis intelektinės nuosavybės objektų teisėto naudojimo atvejų sąrašas ne visada atitinka šios dienos poreikius ir situacijas elektroninėje erdvėje. Tai derlinga dirva intelektinės nuosavybės problemoms rastis. Šios interneto apimties daugybė žmonių yra tiek intelektinės nuosavybės objektų potencialūs resursai, iš kurių šie objektai plinta, tiek vartotojai. Iš tiesų žiniatinklio funkcijos yra pagrįstos galimybe platinti identiškas kompiuterio bylų kopijas.
VIENINTELIS BŪDAS APSAGYDYTI VERSLO IDĖJĄ NUO VOGIMO | Žiniasklaidos teisininkas paaiškina
Iššūkiai elektroninėje erdvėje
Ar intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai, yra jau kitas klausimas. Turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos. Techniniai klausimai siejasi su moraliniais dėl tokios priežasties: nėra prasmės kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu tai techniškai neįmanoma ar nerealu padaryti.
Moraliniai klausimai susiję su techniniais šiuo aspektu: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti. Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai internete
Užsienio valstybėse, skirtingai nei Lietuvoje, intelektinės nuosavybės pažeidimai internete sulaukia didesnio dėmesio.
Intelektinės nuosavybės pažeidimas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autoris teisis ir gretutinis teisis įstatymo 73 straipsnyje nurodoma, kad autoris teisis, gretutinis teisis ar sui generis teisis pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymų saugomos autoris teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Lygiai taip pat intelektinės nuosavybės pažeidimais internete gali būti laikomi bet kokie intelektinės nuosavybės teisis pažeidimai. Tokius pažeidimus galima sutapatinti su neteisėtu intelektinės nuosavybės objektų atgaminimu, platinimu, naudojimu, t. y.
Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objektų atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisis turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisis turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtinis teisis pažeidimus.
Pažeidimai gali būti:
- Tiesioginiai pažeidimai: Tai intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisių savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
- Netiesioginiai pažeidimai: Asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu". Dr. tinkama todėl, kad intelektinės nuosavybės piratai grobia ir išnaudoja svetimus intelektinės nuosavybės objektus, beveik nedėdami jokių pastangų šioms vertybėms sukurti.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisis pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius.
Kadravimas (angl. Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai.
Teisinė bazė
Šiame darbe analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t.y. 1886 m. 1994 m. 1996 m. 1996 m.
Interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS. TRIPS 10 straipsnis kompiuterių programas priskiria literatūros kūriniams pagal Berno konvenciją.
1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys PINO autoris teisis sutartis ir PINO atlikims ir fonograms sutartis, skirtos atitinkamai autoris teisis apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autoris teisis sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibūdina teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant ts kūrinys padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: vien tik suteikimas fizinis priemonės, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją .
Šios sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatys. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninis neturtinis autoriaus teisis, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija .iant kūriniui vartotojui, jeigu persiuntimas vykdomas. Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas pagal pareikalavimą , kai, pavyzdžiui, tinklapyje įkeliama parsisis MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.
ias pašalinti ar išvengti techninis apsaugos priemonės, kurias pagal Sutartį ar Berno konvenciją autoriai naudoja savo teisėms įgyvendinti ir kurios apriboja neteisėtus veiksmus, t. y.
Europos Sąjungos teisės aktai
Nuostatos apie įsipareigojimus, susijusius su informacija apie teisis valdymą, buvo perkeltos ir į Europos Bendrijos teisės aktus. Jos atsispindi 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2001/29/EB dėl autoris ir gretutinis teisis informacinėje visuomenėje tam tikrs aspektų derinimo 7 straipsnyje.
ii) be leidimo platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja ar viešai skelbia kūrinius ar js kopijas žinodamas, kad elektroninė informacija apie teisis valdymą be leidimo buvo panaikinta ar pakeista .
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikims ir fonograms sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikims įrašus bei fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai).
Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr.Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autoris teisis ir gretutinis teisis įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas. atsižvelgiant į informacinę visuomenę.
Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).
Atgaminimo teisė. Teisė kontroliuoti kūrinis atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autoris teisė.iosioms organizacijoms savo transliacijs įrašus nepaisant to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar eteriu, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą.
Lygiai tokiems pat teisis turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus.
Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami.iau kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.
Teisė viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti vie...
Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena
Kiekvienais metais, balandžio 26 d., minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, siekiant priminti intelektinės nuosavybės teisių vaidmenį skatinant naujoves ir kūrybiškumą.
2023 m. akcentuojamas moterų išradėjų, kūrėjų ir verslininkių požiūris „galiu padaryti“ (angl. can do) bei jų novatoriškas darbas. Šiais metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema - „Moterys ir intelektinė nuosavybė: inovacijų ir kūrybiškumo skatinimas“.
Primename, kad 2024 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos tema - „Intelektinė nuosavybė ir darnaus vystymosi tikslai: mūsų ateities kūrimas su inovacijomis ir kūrybiškumu“.
Pavyzdžiai patentų intelektinės nuosavybės srityje
Čia pateikiami kelių patentų pavyzdžiai intelektinės nuosavybės srityje:
- System and method for reinforcing structures with pre-stressed fibre-reinforced-polymer laminates. EP 4071321 B1. Šiame išradime aprašoma įtempimo sistema ir metodas, skirtas gelžbetoninėms konstrukcijoms stiprinti išoriškai klijuojant CFRP laminatus lenkimo metu.
- System and method for real-time creation and execution of a human digital twin. US 12062245 B2. Šis išradimas pristato universalią perkonfigūruojamą vaizdo srauto apdorojimo sistemą, kurioje skaitmeninis dvynys pritaikomas 3D žymeklių debesies žemėlapiui, susijusiam su stebimo asmens (objekto) esama būsena.
- Tiesiaeigis slenkamojo judesio pjezoelektrinis variklis = Linear sliding motion piezoelectric motor. LT 7053 B. 2024-04-10. Išradimas skirtas sukurti tiesiaeigį pjezoelektrinį variklį, skirtą padidinti slenkamojo judesio greitį, jėgą, tikslumą ir užtikrinti variklio montavimą sistemose, kurioms keliami apriboto tūrio ar masės reikalavimai.
- Hidraulinis skirstytuvas su sklandžio sraigtine pavara = Hydraulic distributor with smooth screw drive. LT 7056 B. Išradimas skirtas sumažinti hidraulinio skirstytuvo su sklandžio sraigtine pavara vibracijas išilgine skirstytuvo kryptimi, skysčio srauto pulsacijas hidraulinėje sistemoje, elektros energijos sąnaudas, kai skirstytuvo korpusą veikia išorinės vibracijos.
- Didelės galios pjezoelektrinis variklis su valdymo sistema = High power piezoelectric motor with control system. LT 7061 B. Atskleidžiama variklio su pjezoelektrine pavara konstrukcija, leidžianti pasiekti didelį sukimo momentą, jėgą, judesio greitį bei veikimo stabilumą su didelėmis apkrovomis.
- Kompozitinė garsą sugerianti plokštė = Sound absorbing composite panel. LT 7084 B. Išradimo pritaikymo sritis - panaudojimas pastatų (patalpų) vidaus aplinkoje.
- Pjezoelektrinis sukamojo judesio variklis = Piezoelectric rotary motion motor. LT 7097 B. Išradimas skirtas sukurti pjezoelektrinį sukamojo judesio variklį, kuris didina sukamojo judesio greitį, sukimo momentą, judesio tikslumą ir išplečia variklio galimybes.
- Inercinė keturių laisvės laipsnių pjezoelektrinė pavara = Inertial four-degree-of-freedom piezoelectric actuator. LT 7104 B. 2024-11-11. išradėjai: Andrius Čeponis, Dalius Mažeika, Regimantas Bareika. Išradimas skirtas sukurti aukšto tikslumo pjezoelektrinę pavarą, sukuriančią sferos formos rotoriaus (1) nepriklausomus sukamuosius judesius apie keturias ašis ir linijinį poslinkį.
- Opozicinis šaltojo garo variklis ir jo veikimo būdas = Opposed cold steam engine and method of operation. LT 7106 B. Išradimas priskiriamas energijos transformavimo mašinoms, transformuojančioms žemų temperatūrų šiluminę energiją į mechaninę energiją.
„Jau studentai privalo žinoti pagrindines intelektinės nuosavybės formas ir kaip jas taikyti versle - nebūtina tapti profesionalu, tačiau reikalinga žinoti būdingiausias jauno verslo klaidas ir kaip galima iš anksto pasiruošus jų išvengti“, - kalbėjo E. Jos teigimu, priešingu atveju, gali tekti susitaikyti su verslo praradimu.
„Tikrai nėra vieno recepto, kuris pasakytų ką daryti ar nedaryti. Tinkamas visų priemonių derinys, atitinkantis finansinius verslo pajėgumus, yra pats geriausias modelis“, - teigė E.
Tokiai nuomonei pritarė ir KTU EVF Strateginio valdymo katedros docentė dr. Lina Užienė, dėstanti Intelektinės nuosavybės valdymo kursą Žinių ir inovacijų vadybos programos magistrantams.
„Patentas nėra pati geriausia intelektinės nuosavybės forma, galima ir be jo ginti savo komercinę paslaptį. Tik įvairių intelektinės nuosavybės formų kombinacija duoda geriausią rezultatą, todėl būtina jas visas išmanyti“, - mintis dėstė L.
Paskaitoje taip pat dalyvavusi KTU Cheminės technologijos fakulteto docentė dr. Violeta Kaunelienė, daug metų dirbanti Inovacijų ir verslo centre, mano, kad studentams studijų procese trūksta žinių apie intelektinės nuosavybės valdymo būdus.
„Darbai plagijuojami kartais net neturint piktybinio tikslo kopijuoti, tiesiog dėl to, kad netinkamai cituojama ir naudojamasi literatūra. Studentams būtina iškart suteikti bazines žinias, nes patirtis rodo, kad jiems jų labai trūksta“, - pasakojo V.
Nors šie įgūdžiai natūraliai atsiranda studijų procese, padedant ir koreguojant dėstytojams, V.
tags: #dicertacijos #inteletkitine #nuosavybe #vadyba