Atrodytų, kad šalyje, kur vidutinis darbo užmokestis siekia apie 3 tūkst. eurų (2013 m. duomenys), gyvenamojo būsto statybos klesti. Suomijoje kuriasi nauji gyvenamieji rajonai, o jau išvystytose vietovėse nekilnojamojo turto vystytojai nebijo griauti senų pastatų ir statyti naujus. Šiame straipsnyje apžvelgsime Suomijos statybų sektoriaus sukuriamą BVP, statybos eksportą ir kitus su statybos sektoriumi susijusius aspektus.
Helsinkis - Suomijos sostinė. Šaltinis: Wikipedia
Statybos sektoriaus indėlis į Suomijos BVP
Suomijoje statybose sukurtas bendras vidaus produktas yra apie 5,5 procento. Statybos produkcijos vertė 2014 m. pasiekė 10 milijardų eurų sumą. Pastatų statybos sudarė 8,2 mlrd. eurų.
Valdžios institucijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant skaidrų statybos sektoriaus darbą ir užtikrinti statybos apimties plėtrą. Be to, viešasis sektorius yra reikšmingas veiksnys kuriant naujas investicijas viešajame sektoriuje, tai urbanistinės gerovės didinimas, naujų projektų rengimas ir teikimas visuomenei, jų vykdymas. Viešasis sektorius kontroliuoja lėšas skyrtas projektu įgyvendinimui ir tuo pačiu mažina šešėlinę ekonomiką.
Statybų sektorius Suomijoje. Šaltinis: itlgroup.com
Šešėlinė ekonomika statybų sektoriuje
Suomijoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, vyksta ir šešėlinė ekonomika, kurios statybų pramonės sektorius neišvengia. Tai puiki terpė šešėlinei ekonomikai klestėti. Statybose vykdoma šešėlinė ekonomika kenkia valstybei, mokesčių administravimui skaičiuojant bendrą vidaus produktą kuris yra sukuriamas statybų sektoriuje. Nuo šešėlinės ekonomikos nukenčia ir valstybė, ir statybų sektoriuje dirbantys darbuotojai. Įmonės vykdydamos tokią neskaidrią finansų sistemą daro žalą savo darbuotojams ir valstybės ekonomikai.
Ekonominiai svyravimai ir statybų investicijos
Ekonomikos ir pramonės cikliniai svyravimai pasirodo įvairiuose statybos sektoriuose. Sektorių tendencijos ir verslo gyvenimas keičiasi. Ekonominiai svyravimai tiesiogiai paveikia verslą ir viešojo sektoriaus poreikius vykdyti statybas. Ekonominis nestabilumas ir nuosmukis pakoreguoja statybos investicijas.
Statybos įmonių apyvarta
Statybos įmonių apyvarta 2014 m. augo, palyginti su praėjusiais metais. Įmonių grynieji pardavimai išaugo 3,1%, nei prieš metus palyginus tą pati laikotarpį. Didžiausias augimas įvyko naujose statybose, kuri padidėjo 4,1%. Specializuotos statybos pardavimai pakilo 2,7% ir civilinė statyba pardavimai išaugo 0,8%.
Statybos pramonėje pardavimų apimtis išaugo 2,8%. Naujos statybos, 3,9%, 2,5%, specializuotos statybos ir civilinės inžinerijos sektorius padidėjo 0,1%.
Darbo jėga statybų sektoriuje
Statybos pramonė Suomijoje yra viena iš didžiausių, šiuose pramonės sektoriuose dirba apytiksliai 200 000 žmonių. Statybose dirbančių asmenų skaičius, padalytas taip, kad statyboje bus įdarbinti apytiksliai 2/3 ir statybinių produktų pramonėje 1/3. Suomijoje statybos ir statybos pramonės įmonių yra beveik 50 000. Statybos darbuotojų atlyginimas 2013 m. vidutiniškai buvo šiek tiek daugiau nei 4000 eurų per mėnesį.
Statybos pramonėje dirbančių asmenų užmokestis 2014 m. vidutiniškai buvo 16,55 € / val. ir 17.55 € / val. statyboje. Statybos paslaugų inžinerijos sektoriaus vidutinis užmokestis buvo 18,86 € / val. Statybose įdarbintu asmenų skaičius išaugo 1997-2014 naujos statybos 1,8 karto ir statybos remonto darbuose 1,36 karto.
Architektūros tendencijos Suomijoje
Suomijos architektai pastaraisiais dešimtmečiais atsargiai stebėjo visas architektūros mados tendencijas. Tačiau savo šalyje, kur miestai vertinami kaip istorinis tęstinumas, architektai nuolat ieško ir randa kompromisą tarp tradicijų, individualumo ir naujovių, taip tikėdamiesi išsaugoti miesto ansamblių vientisumą ir tęstinumą. Šiandieniniai pastatai, priešingai, tampa tarsi nematomi, darniai ir tiksliai įsilieja į aplinką.
Helsinkio geležinkelio stotis. Šaltinis: e-architect.com
Medienos ir plytų naudojimas architektūroje
Šiuolaikiniai suomių architektai renkasi "minkštesnes" medžiagas: medieną ir plytas. Plytų naudojimas šiuolaikinėje architektūroje - tarsi nuoroda į jų istoriją ir tuo pat metu - naują žodį joje. Plytos puikiai dera su mediena, variu, betonu.
Tuo tarpu medienos naudojimas šiandien sukelia daug sunkumų dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų. Nežiūrint to, ši medžiaga vėl vaidina vieną pagrindinių vaidmenų. Ji svarbi ne tik interjero apdailai, - taip pat naudojama ir laikančiosioms pastatų konstrukcijoms. Būdingas šios architektūros bruožas yra kontrastas tarp atviros, gilios vidaus erdvės ir uždaro išorinio kiauto.
Tradicinis Suomijos rąstinių namų statybos procesas. Šaltinis: finnlog.com
Seni pastatai ir konversijos principai
Suomiai tiesiog įsitikinę, kad šiandien reikia stengtis statyti kuo mažiau. Juk Motina Gamta niekas rūpintis, išskyrus mus pačius. Seni pramoniniai pastatai ir rajonai pertvarkomi į būtinus visuomenei objektus pagal konversijos principą, jau ilgą laiką naudojamą visame pasaulyje. Kartu su naujų projektų statyba aktyviai rekonstruojami ir seni pastatai. Bandoma maksimaliai išsaugoti daugelio jų architektūrą.
Būsto paroda Asuntomessut
Nuolat kuriami ir tobulinami modernių patogių namų projektai. Būsto paroda Asuntomessut Suomijoje tam tikru mastu suteikia galimybę eksperimentuoti šioje srityje. Vis dėlto, laikantis miestų aplinkos harmonizavimo principo, išoriškai architektūriniai sprendimai mažai skiriasi nuo ankstesnių, pastatytų 70-aisiais praeito amžiaus metais. Galbūt šiek tiek daugiau stiklo ant fasadų ir įvairesnis langų išdėstymas... Užtat vidus - interjeras - nepalieka abejingų! Architektai griauna įprastinį supratimą apie vidaus ir išorės erdvę.
Ekologiškos medžiagos ir energijos taupymo technologijos
Šiandien Suomijos visuomenė supranta, kad svarbiausia architektūroje naudoti ekologiškas medžiagas ir energijos taupymo technologijas. Šioje srityje suomiai pažengė į priekį. Pirmasis šalyje ekologiškas namas buvo pastatytas 70-aisiais praėjusio amžiaus metais. O 2005 m. Suomijoje buvo realizuotas pirmasis energiją taupančio daugiabučio namo projektas. Jame įrengtos moderniausios izoliacijos ir vėdinimo sistemos, o patalpų šildymas vykdomas žmogaus šilumos ir elektros prietaisų sąskaita. Ši sistema, vadinama MERA, leidžia sutaupyti 70 proc. įprastai sunaudojamos energijos.
Priedangų įrengimas
Bendrovės vystymo sutarčių vadovas Jari Hovilehto pasakoja - slėptuvės įrengiamos apsaugai nuo galimų oro pavojų. Šios priedangos Suomijoje projektuojamos šalia daugiabučių, verslo centrų. Taip pat statomos didelės savivaldybių slėptuvės, vadinamos tuneliais.
„Esame praktiški ir Suomijoje išnaudojame kiekvieną laisvą centimetrą. Todėl daugiabučiuose įrengtos slėptuvės tampa sandėliukais gyventojų daiktams arba dviračių saugyklomis“, - sakė J. Hovilehto. Tačiau, jo teigimu, net ir tokiu atveju, kai nėra naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, šios priedangos šalyje - griežtai reglamentuojamos. Slėptuvės, anot pašnekovo, turi būti įrengtos kiekviename gyvenamosios paskirties pastatuose ar biuruose, kurių grindų plotas viršija 1,2 tūkst. kv. m. Pramonės objektuose šis ploto reikalavimas padidintas iki 1,5 tūkst. kv. m.
„Slėptuvės gali būti įrengtos ir šalia pastatų. Svarbu, kad priedangos nebūtų nuo jų nutolusios toliau nei 500 metrų. Mūsų statomi gyvenamieji daugiabučiai dažniausiai yra didesni nei 1,2 tūkst. kv. m. Jei juos sudaro keli pastatai, skaičiuojamas bendras plotas. Tarkime, yra 4 namai po 400 kv. m. Bendras jų plotas - 1,6 tūkst. kv. m. Paklaustas, kokie pagrindiniai slėptuvių įrengimo reikalavimai keliami statytojams Suomijoje, J. Hovilehto pažymi - jos gali būti pastatytos ir bendros su kaimyniniais statiniais. Svarbu tai, kad priedangos plotas atitiktų normatyvus. Jie skaičiuojami atsižvelgiant į žmonių skaičių, kurie slėptuve prireikus naudotųsi. Pasak J. Hovilehto, vienam gyventojui skiriama po 0,75 kv. m.
Ekspertas taip pat pasakoja, kad slėptuvėse privaloma užtikrinti ir būtiniausius žmonių poreikius. „Kalbant apie slėptuvių statybą, visos jų konstrukcijos įrengiamos iš gelžbetonio. Sienų ir stogo storis įprastai būna ne mažesnis nei 3 metrai betono. Be to, priedangos nebūtinai įrengiamos tik po žeme. J. Hovilehto priduria - statybos reikalavimai taip pat numato, jog slėptuvių durys privalo būti sandarios dujoms, turėti oro filtravimo įrenginius, tinkamą ventiliaciją.
„Suomijos įstatymai numato ir kitus reikalavimus. Remiantis jais, slėptuvėse turi būti priešgaisrinis suskirstymas, dūmų ištraukimas, evakuacijos keliai bei kita svarbi informacija. Kiekvienas statytojas šiuos aiškius reikalavimus žino ir jais kruopščiai vadovaujasi“, - akcentavo J. Hovilehto. Anot J. Hovilehto, slėptuvių įrengimas nedidina ir namo vertės ar patrauklumo potencialiems pirkėjams.
Medinės statybos programa Suomijoje
Kaip pasakoja YIT gyvavimo ciklo projektų vystymo vadovas Matti Varstala, 2020-aisiais, Suomijos vyriausybė patvirtino Medinės statybos programą, kuri skatina medieną naudoti visuomeninei architektūrai. Jo teigimu, ši medžiaga suomiams yra ypač svarbi kultūrine bei nacionaline prasme, o dabar suteikia galimybę ir aktyviai laikytis žaliojo kurso.
„Suomijoje medis yra labai tradicinis pasirinkimas. Turime daug miškų, aktyviai vystome medienos pramonę. Šiandien jis taip pat madingas architektūroje, o tam, žinoma, didelę įtaką daro tvarumas. Nors anksčiau mediena Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, buvo naudota privačių namų statybai, medinė architektūra šalyje patyrė stebėtiną evoliuciją. Medį šiandien suomiai pasitelkia naujųjų sostinės kvartalų architektūrai.
Medienos panaudojimas, M. Varstala teigimu, yra puikus būdas visai statybų pramonei žengti inovacijų keliu. „O mediena tam - labai paranki. Ji, lyginant su betonu, yra lengva medžiaga. Taip pat daugeliui žmonių interjere kuria šilumos įspūdį, leidžia atsipalaiduoti, jaustis maloniai ir komfortiškai. Tačiau, svarbiausia, mediena yra tvari alternatyva, turinti labai daug galimybių“, - mano ekspertas.
Suomijos pavyzdžiai rodo, kad toks reikalavimas leidžia vystyti modernius, žalius ir į gyventojų emocinį bei fizinį komfortą sutelktus miestus.
Suomijos statybos bendrovių "Consolis" vadovas
Kainos ir įperkamumas
Preliminariais Suomijos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. birželį vieno miegamojo butų kainos Helsinkyje per metus sumažėjo 1,2 proc., o Didžiajame Helsinkyje (regione aplink šalies sostinę) - 1,9 proc. Antrinio būsto brangimas iki 0,5 proc.
„Kiinteistömaailma“ generalinis direktorius Risto Kühälä interviu „Helsingin Sanomat“ teigė, kad vieno kambario butų kainų mažėjimo ir erdvių būstų kainų kilimo tendencijos paaiškina keli veiksniai.
Kühälä pridūrė, kad ir toliau itin paklausūs lieka modernūs namai, pastatyti ne anksčiau kaip 2005 m., kuriuose naudojami energijos taupymo ar generavimo sprendimai, tokie kaip saulės baterijos ar geoterminis šildymas. Seni namai vis sunkiau randa pirkėją, nes pastaruoju metu ženkliai brangsta gyvenimas juose.
Mažėja ir būsto paskolų paklausa
Pandemijos sukeltas būsto paskolų paklausos Suomijoje, regis, praėjo. Remiantis Suomijos banko statistika, paskolų būstui suma per metus gegužę sumažėjo 380 mln. eurų, o birželį - dar 380 mln. eurų.
Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma šoktelėjo nuo 0,73 proc. 2021 metų birželį iki 1,59 proc. 2022 metų birželį.
"YIT Lietuva" iniciatyva: daugiau gyvybės kiemuose
Jei įsivaizduojate tipinį daugiabučių rajono kiemą, tikriausiai mintyse iškyla asfaltuotos automobilių aikštelės vaizdas. O žiemą apsnigtuose daugiabučių kiemuose vietos automobiliams net neužtenka, todėl vairuotojai palieka juos ant takų ar pievelių. Ar gali kiemas būti kitoks?
Daugiau gyvybės kiemuose. Šaltinis: YIT Lietuva
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ didmiesčiuose įgyvendina Suomijoje gimusią koncepciją „Daugiau gyvybės kiemuose“, kurioje dėmesys tenka ne automobiliams, o žmonėms ir kaimyniškam bendruomeniškumui.
Projektuodami daugiabučius „YIT Lietuva“ remiasi Suomijoje jau sėkmingai taikoma jaukesnių kiemų koncepcija. „Kiemas visais metų laikais gali tapti gyvenamosios erdvės pratęsimu. Tai lyg gamtos apsupta svetainė, kurioje sutinkame draugus, kaimynus, bendraujame, ilsimės ar smagiai leidžiame laiką. Ši erdvė turėtų būti jauki, žalia ir traukianti būti joje visais metų laikais. Juk ir namuose stengiamės, kad svetainė būtų tvarkinga, patogi namiškiams ir, žinoma, joje nestatome automobilių“, - apie skandinavišką kiemų supratimą pasakoja K.
Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad kiemą reikėtų suskirstyti tam tikromis zonomis: socialinė erdvė, aktyvaus laisvalaikio erdvė ir tylioji, poilsio zona. Automobilių stovėjimo vietos prie gyvenamųjų namų turėtų būti įrengiamos požeminiuose garažuose.
Pagal šią skandinavų kiemų koncepciją, gyventojai turėtų jaustis savo kiemo šeimininkais ir dalyvauti savo kiemo kūrime, todėl taikomas 60/40 principu. 60 proc. konkretaus kiemo projekto pasiūlo projektuotojai, o 40 proc. idėjų į kiemo infrastruktūrą pasiūlo gyventojai.
Bonava - naujų namų statytoja
Bonava yra pirmaujanti būstų statytoja Šiaurės Europoje, kurios tikslas - kurti laimingą kaimynystę daugeliui. Įmonė Bonava, kurioje dirba 900 darbuotojų, kuria gyvenamuosius namus Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Iki šiol bendrovė pastatė apie 40 000 būstų ir pranešė, kad jos grynieji pardavimai 2024 m. siekė apie 700 mln. eurų.
Modulinė statyba
Kadangi, naudojant modulius, nereikia tradicinės statybų aikštelės, pastato statyba užtrunka gerokai mažiau laiko. Moduliai gaminami uždarose patalpose, kur oro sąlygos neturi jokios reikšmės, dažniausiai visiškai automatizuotose gamybos linijose, kur paprastai pasiekiamas 90 proc. baigtumas.
Modernūs moduliniai mediniai namai yra ekologiški tiek gamybos, tiek eksploatavimo požiūriu. Medis savyje kaupia CO2 iš atmosferos, o mediena, vertinant ir jos transportavimą, yra neutrali anglies dioksido atžvilgiu (iš tikrųjų tai vienintelė anglies dioksido atžvilgiu neutrali statybinė medžiaga).