Artėjant stipriems šalčiams ir karščiams, svarbu žinoti, kokios yra darbuotojų teisės ir kokios temperatūros sąlygos leidžia atsisakyti dirbti. Taip pat svarbu suprasti, kaip elgtis peršalus ir kokios yra darbdavių rekomendacijos šiuo klausimu.
Darbo kodekso nuostatos dėl darbo sąlygų
Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu darbdavio įgaliotas asmuo nesiima priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Tokia teisė įrašyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.
Jei šis nesutinka vykdyti darbuotojų prašymo, jų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Kad šitai įvyktų, darbuotojų atstovai pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavio įgaliotą asmenį.
Jei VDI inspektorius nusprendžia, kad darbuotojų reikalavimai pagrįsti, tačiau darbdavio įgaliotas asmuo į juos vis tiek nekreipia dėmesio, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti darbuotojai.
Kol bus įvykdytas darbuotojų atstovo ar darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Už tai jiems negali būti skirtos nuobaudos ar imtos taikyti kitokios atsakomybės.
Kitu atveju, kai atsisakymas dirbti nepagrįstas, jis laikomas darbo drausmės pažeidimu ir už nedirbtą laiką darbuotojui darbo užmokestis nemokamas.
Tiesa, teisės aktuose nenumatyta konkreti temperatūra, leidžianti darbuotojui naudotis teise atsisakyti dirbti. Tačiau kai dirbama esant kenksmingiems veiksniams, viršijantiems teisės aktuose nustatytas ribines vertes, pavyzdžiui, aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsnių, atsiranda kitos garantijos: specialiosios pertraukos, sutrumpinta darbo savaitė, papildomos atostogos ir kt.
Dirbant biure, kai darbui nereikia didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių. Kaip pažymi VDI, leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių.
Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Lauko sąlygomis dirbančių darbuotojų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu - be šalmų.
VDI rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje: pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Dirbant uždarose patalpose oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys.
Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmams ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.
Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus - per stoglangius, langus - patalpų vėdinimas.
Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.
Karščio banga ir sveikata
Jau ilgą laiką, tiksliau tariant, 150 metų vidutinė oro temperatūra mūsų planetoje lėtai, bet nenutrūkstamai kyla. Ši tendencija ypač išryškėjo per paskutinius dešimtmečius. Vidutinės oro temperatūros kylimą lėmė žmogaus veikla: miškų kirtimas, urbanizacija, intensyvus ūkininkavimas bei masinis transporto naudojimas [1]. Klimato kaita padidino ekstremalių gamtos reiškinių, ypač karščio bangų, dažnumą bei intensyvumą.
Karščio banga - tai meteorologinis reiškinys, kai keletą dienų oro temperatūra 10oC viršija normalią tam tikrai vietai būdingą temperatūrą. Remiantis naujausiais duomenimis, 2019 metų vasarą Lietuvoje buvo net 28 karščio dienos, kai temperatūra viršijo 30oC, tais pačiais metais užfiksuotos net 6 karščio bangos. Nors vasaros šiluma džiugina daugelį, verta atkreipti dėmesį, jog per didelis ir užsitęsęs karštis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, o laiku nesiėmus tinkamų veiksmų, gali baigtis net mirtimi.
Žvelgiant į statistinius mūsų visuomenės sveikatos duomenis matoma, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos vis dar pirmauja tarp dažniausiai mirtį sukeliančių veiksnių [3]. Įdomu tai, kad pastebėtas ryšys tarp vasaros karščių bei hospitalizacijos dažnio.
Žmogaus kūnas šilumos perteklių pašalina dviem būdais, tačiau abu jie sukelia papildomą apkrovą širdžiai. Esant aukštai oro temperatūrai, pirmiausia šilumą kūnas bando išspinduliuoti.
Kaip vanduo natūraliai teka žemyn nuo kalno, taip ir šiluma žmogaus kūne pereina iš šiltų vietų į vėsesnes - tai yra į odos paviršių. Kraujo tėkmės nukreipimas į paviršines kraujagysles sumažina cirkuliuojančio kraujo kiekį kūne, todėl krenta kraujo spaudimas, širdis būna priversta plakti greičiau ir susitraukinėti stipriau. Dėl padažnėjusio pulso gali atsirasti galvos skausmas, nuovargis, bendras silpnumas [5].
Kitas būdas, kuriuo žmogaus organizmas atsivėsina - prakaitavimas. Šis procesas taip pat apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą. Kartu su prakaitu iš kūno pašalinama daugiau nei šiluma - žmogaus kūnas netenka vandens, natrio, kalio, magnio ir kitų gyvybiškai svarbių mikroelementų. Trūkstant šių elementų, dar vadinamų elektrolitais, neretai išsivysto širdies ritmo sutrikimai.
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, vasaros karščių metu, rekomenduojama laikytis kelių taisyklių. Visų pirma, kasdien išgerti pakankamą kiekį vandens. Karštą vasaros dieną galima patirti dehidrataciją net nejaučiant troškulio, todėl labai svarbu reguliariai gerti vandenį, pavyzdžiui, po nedidelę stiklinę kas valandą. Taip pat karščiausiu paros metu, nuo 11 iki 15 valandos, rekomenduojama vengti būti lauke, saulės atokaitoje. Be viso to svarbu pažinti savo organizmą ir reaguoti į kūno siunčiamus signalus. Iš anksto pasiruošti vasaros karščiams bei profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus, kurie leidžia stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. „Antėja laboratorija“ specialistai yra paruošę širdies ir kraujagyslių ligų tyrimų programas, kurias rekomenduojama atlikti ne tik prieš vasarą, bet ir profilaktiškai bet kuriuo metų laiku. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Europoje ir Lietuvoje, o reguliariai atliekant tyrimus galima anksti pastebėti širdies ir kraujagyslių ligų simptomus, skirti reikiamą gydymą ar imtis prevencinių priemonių.
Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar kitą fizinę veiklą lauke.
Karštomis vasaros dienomis gerkite daugiau skysčių, valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, išeidami į lauką karštą dieną pasiimkite su savimi vandens atsigerti ir apsišlakstyti. Daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose, kuriose oras yra kondicionuojamas. Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, renkitės laisvais, natūralios medžiagos, šviesiais drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės (pasitepti reikia 30 min.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų.
Peršalimas ir darbas: ką daryti?
Peršalimas lengviau ar sunkiau per sezoną sugriebia visus. Lengvas gerklės perštėjimas, užgulusi nosis, sloga, ašarojančios akys, čiaudulys, bendras silpnumas, galvos skausmas, vėliau atsirandantis kosulys ir nežymiai pakilusi kūno temperatūra - tai simptomai, kurie išduoda peršalimą.
Anot N. Vaicekauskienės, viskas, kas sudirgina imunitetą, turi įtakos peršalimams ir didesniam sergamumui. „Galimybė patiems reguliuoti temperatūrą kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Šaltuoju metu laiku ypač svarbu, kad patalpų temperatūra nebūtų kardinaliai aukštesnė nei oro temperatūra lauke.
Prasidėjus šildymo sezonui, dauguma mėgsta prisišildyti namus tiek, kad juose būtų komfortiška vaikščioti net basomis, aukštesnę temperatūrą palaiko ir biuruose, nes nemėgsta prisirengti. Ji teigia pastebinti ir priešingą tendenciją - prasidėjus šildymo sezonui dalis gyventojų taupumo sumetimais pradeda šildytis labai vėlai ir tokiu atveju gyvena ne tik šaltose, bet ir pernelyg drėgnose patalpose. Tai sveikatai taip pat nepalanku.
Dažna klaida žiemą prisikaitinti ir automobiliuose. Juose kūnus įkaitina ne tik nustatyta aukšta temperatūra, bet ir šilta apranga, todėl išėjimas į lauką tampa pavojingas.
Siekdami sutaupyti žmonės kartais ne tik nešildo patalpų, bet ir jų nevėdina, kitaip tariant, nenori išleisti esamos šilumos iš namų. Tačiau tokiu būdu sukuriama palanki aplinka dalintis virusais ir labai dažnai susirgus vienam asmeniui, „iškrenta“ visa šeima.
Anot jos, verta priminti ir apie tinkamą aprangą. Ypač mėgstama lengviau apsirengti, galvojant, kad „čia greitai, tik iki automobilio, o iš jo iškart į patalpą“, tačiau ir tokiu atveju, pasitaikius žvarbesnei ir vėjuotai dienai, galima lengvai peršalti. Taip pat svarbu įsivertinti aprangą būnant lauke ilgiau.
Dažnai jaučiantiems lengvesnius simptomus kyla klausimai, ar peršalus galima eiti į darbą, ar ligą reikėtų ignoruoti ir ji praeis savaime, ar reikėtų kreiptis į gydytoją? Peršalus jaučiamas bendras silpnumas, tad tai ženklas, kad organizmas reikalauja poilsio. Negalima jo varinėti taip, kaip reikalauja darbas ar kiti įsipareigojimai. Keletas dienų tausojančio režimo, visų pirma, leis ligai praeiti lengviau ir padės išvengti komplikacijų.
Anot šeimos gydytojos, susirgus reikėtų vengti ir darbo, tačiau daugumai visai nedirbti dar neišeina - pastaruoju metu dažniau „ilsimasi šiuolaikiškai“. Jei sergantysis turi galimybę dirbti iš namų, ja pasinaudoja, o su gydytoju nuotoliniu būdu tik pasitaria dėl simptomų gydymo.
Kadangi vieno vaisto nuo peršalimo nėra, N. Vaicekauskienė pataria gydyti tik tuos simptomus, kuriuos sergantysis jaučia, o ne griebtis vaistų mišinių ir tikėtis stebuklingo rezultato. Turint slogą, užgulusią nosį, rekomenduoja plauti nosį jūros vandeniu. Jei nosies gleivinė visiškai užburkusi ir sunku prakvėpuoti, ypač naktį, tuomet kelias dienas galima vartoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius vaistus. Perštinčią gerklę reikėtų drėkinti aliejiniais purškalais.
Darbdavių požiūris į sergančius darbuotojus
Visgi socialinės iniciatyvos „Sergu atsakingai“ apklausa rodo, kad nors didžioji dauguma darbdavių sutinka, kad peršalimo simptomus patiriantis žmogus neturėtų būti darbe, šie simptomai vertinami prieštaringai.
Kaune įsikūrusios įmonės „Baltic transline“ vadovas Mindaugas Veselis pabrėžė, kad jo pavaldinių sveikata jam labai svarbi. Man tikrai nereikia į darbą einančio sergančio darbuotojo. Jeigu jau žmogus susirgo, jis pirmiausiai turi rūpintis savo sveikata, o ne kažkuo kitu. Be to, dėl vieno žmogaus, kuris atėjo į darbą sergantis, gali iškristi daugiau negu vienas darbuotojas. Todėl suvaldyti peršalimo ligas yra svarbu.
Vilniuje įsikūrusios įmonės „Eugesta“ komercijos direktorius Aurimas Stabingis įsitikinęs, kad kiekvienoje įmonėje elgesio kultūra susiformuoja palaipsniui. Jo manymu, pats žmogus turi būti sąmoningas ir nuspręsti, ar jo sveikata leidžia jam dalyvauti bendroje veikloje. Tačiau iš esmės darbuotojai skatinami nedirbti sirgdami. Jeigu matome, kad kosėja, sluoguoja, raginame važiuoti namo. Kartais ir iš namų įmanoma atlikti darbą. Tikrai nemanau, kad darbuotojas būtinai turi eiti į darbą ir sėdėti biure kosėdamas, jeigu jis tą patį darbą gali atlikti iš namų.
Įmonės „Officeday“ marketingo vadovė Baltijos šalims Edita Skruibienė taip pat patvirtino, kad jeigu darbuotoja šnirpščia, kosėja, blogai jaučiasi, dvi dienas, kaip, jos manymu, tikriausiai dauguma darbdavių, jam leidžiame pasigydyti namuose. Labai skatiname žmonių sąmoningumą šiuo klausimu, prieš ligų sezoną visus labai kvietėme pasiskiepyti nuo gripo įmonės lėšomis.
Vilniaus miesto savivaldybės Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja Lina Koriznienė teigė, kad jau keletą metų ligų sezono metu įstaigoje taikomas tiek nuotolinis darbas, tiek lankstus darbo grafikas, kai darbuotojai gali ateiti į darbą kitomis valandomis nei paprastai. Tai ypač aktualu mažų vaikų turintiems žmonėms, kai jų atžalos suserga.
Darbuotojams per mėnesį suteikiama viena diena, kai jie gali neateiti į darbą, kai blogai jaučiasi ar dėl kitų svarbių priežasčių. Pasak savivaldybės atstovės, visos šios priemonės galbūt leidžia išvengti didelio darbuotojų skaičiaus „iškritimo“.
Apklausa: sergantys darbuotojai varomi namo
2019 m. gruodžio mėnesį iniciatyvos „Sergu atsakingai“ užsakymu atlikta įvairių Lietuvos miestų darbuotojų apklausa, parodė, kad didžioji dalis (76 proc.) peršalimo simptomus pastaraisiais 3 mėnesiais jutusių darbuotojų ėjo į darbą sirgdami.
Pagrindinės tokio elgesio priežastys yra trys: atsidavimas darbui (beveik 28 proc. respondentų mano, kad jie neturi laiko sirgti, nes niekas kitas jų darbo neatliks); savo ligos simptomų nesureikšminimas (27 proc.) ir baimė prarasti dalį pajamų (19 proc.).
Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų mano, kad jų vadovai į sergančius darbuotojus nekreipia dėmesio, ir tik šiek tiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) respondentų teigė sulaukę neigiamų vadovų pastabų dėl ėjimo į darbą sergant. Pasak respondentų, 67 proc. kolegų pyksta ant į darbą atėjusio sergančio asmens.
Panašu, kad ši nuostata keičiasi. Beveik ketvirtadalis (24 proc.) įmonių skundžiasi, kad jų įmonėse pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai darbuotojai tiesiog simuliuoja ligos simptomus, kad gautų laisvadienį. Tačiau pusė įmonių teigė nesusiduriančios su piktnaudžiautojais. 37 proc. įmonių teigia patiriančios nuostolių dėl sergančių ir nedirbančių darbuotojų.
Rekomendacijos darbdaviams ir darbuotojams
Apibendrinant, galima teigti, kad darbdaviai turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams nedirbti sergant, o darbuotojai turėtų būti sąmoningi ir rūpintis savo sveikata bei aplinkinių sveikata. Svarbu laikytis darbo kodekso nuostatų dėl darbo sąlygų ir vengti ekstremalių temperatūrų, kurios gali pakenkti sveikatai.
Šaltinis: Straipsnis inicijuotas socialinės iniciatyvos „Sergu atsakingai“.