Didžiausias Norvegiškas Medinis Namas Pasaulyje: Mjøstårnet

Karkasinius ir medinius namus Šiaurės šalys, ypač Švedija ir Norvegija, nuo senų laikų statė ir daug stato iki šiol. Ir dabar, kai visi daugiau galvoja apie gamtą ir aplinkos saugojimą, mediena vėl tapo labai populiari.

Švedijoje net apie 90 % visų vienbučių namų pastatyta iš medžio. Ir čia svarbu žinoti - dauguma jų yra karkasiniai. Šiuolaikiniai švediški karkasiniai namai yra tarsi išvystyta senovinių stulpinių ir lentinių namų versija.

Dabar namai dažnai gaminami gamyklose kaip surenkami moduliai ar atskiri elementai. Juos atveža į statybvietę ir greitai pastato. Kadangi medis yra lengvas, bet tvirtas, jį lengva transportuoti ir montuoti, o tai padeda sumažinti statybos išlaidas.

Be to, vis daugiau žmonių nori ne tik paprastų namų, bet tokių, kurie tiktų prie aplinkos, atitiktų kraštovaizdį ir vietinę architektūrą. Iki 1994 metų Švedijoje buvo draudžiama statyti medinius pastatus aukštesnius nei du aukštai - visi bijojo gaisrų.

Aišku, yra ir iššūkių - pavyzdžiui, reikia labai geros garso izoliacijos tarp butų, kambarių ir stiprių priešgaisrinių sprendimų. Švedija ir Norvegija šiandien yra tarp lyderių pasaulyje, medinių ir kalbant apie karkasinių pastatų statybas. Trumpai tariant, mediena ir karkasiniai sprendimai Skandinavijoje yra ne tik pagarba senoms tradicijoms, bet ir pažangus žingsnis į ateitį.

Pasaulio miestai dramatiškai auga, o jų plėtra kelia klimato kaitos problemų. Statybų aikštelėse dirbanti triukšminga technika degina taršius iškastinius degalus, statybinių medžiagų pramonės gamyklos išmeta į aplinką daug anglies dvideginio (CO2), o eksploatuojami pastatai eikvoja per daug energijos.

Statybų pramonei tenka apie 39 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Honkongas daug vilčių deda į energetikos naujoves. Pavyzdžiui, siekiama statybos aikštelėse visiškai atsisakyti dyzelino. Energetikos įmonė „Ampd Energy“ kuria ir gamina energijos kaupimo sistemas. Ji gali „maitinti“ energija sunkiąją techniką, pavyzdžiui, bokštinius kranus. Šis elektrinis energijos šaltinis nenaudoja iškastinio kuro, o tai sumažina CO2 išmetimą statybvietėje daugiau nei 80 %.

2019 m. Norvegijos sostinė Oslas pirmoji pasaulyje pademonstravo statybų aikšteles be oro taršos, naudodama elektrines mašinas. Atsisakius iškastiniu kuru varomos įrangos viename projekte, sutaupyta 35 000 litrų dyzelino ir CO2 išmetimas sumažintas 92 500 kilogramų. Apskaičiuota, kad Norvegijoje technika, išskyrus automobilių kelių transportą, per metus išmeta 1 mln. tonų CO2 , Europoje - 100 mln. tonų.

Norvegijos miestų savivaldybės iškėlė griežtus aplinkosaugos ir taršos mažinimo reikalavimus statybvietėms - pasiekti nulinę CO2 emisiją per 10 metų. Septyni didieji šalies miestai, kuriuose gyvena daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų (27 % Norvegijos gyventojų), nusprendė, kad nuo 2030 m. visose statybvietėse bus draudžiamas teršalų išmetimas. Jau nuo 2021 m. savivaldybių vystomuose statybos projektuose atsisakoma iškastinio kuro: statybvietėse turi būti naudojama tik elektra arba biodyzelinu varoma technika. Iki 2025 m. savivaldybių finansuojami statybos darbai turi pasiekti nulinę CO2 emisiją, o nuo 2030 m.

Norvegijoje viešasis sektorius yra didžiausias šalies statybų užsakovas, todėl daro didelę įtaką rinkai, keldamas griežtus reikalavimus projektuotojams, rangovams ir tiekėjams. Norvegija žavi ateities ekologiškos statybos pramone, bet Oslo perėjimas prie jos yra šiek tiek lengvesnis, palyginti su kitais miestais, nes jis 98 % elektros energijos pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, hidroenergijos.

Tačiau, norint patenkinti didelį energijos poreikį, reikia naujų technologijų. Turi būti sukurta pakankamai galinga elektrinė technika ir jai energiją tiekiantys šaltiniai, o tai - nemenkas iššūkis, kuriam įveikti reikia laiko. Be to, kyla iššūkių ir dėl papildomų išlaidų.

Kiti Europos miestai irgi imasi lyderio vaidmens, mažindami taršą statybų sektoriuje. Suomijos miestų tikslas - nuo 2025 m. 100 % statybų aikštelių be CO2 teršalų išmetimų. Šalis siekia, kad nuo 2030 m. bent 50 % naudojamo kuro sudarytų elektra, biodujos ar vandenilis.

Aukščiausias medinis pastatas pasaulyje - Mjøstårnet

Bet statybos aikštelės yra tik vienas iš statybų sektoriaus CO2 emisijos šaltinių. Gaminant cementą, pagrindinę pasaulyje statybinę medžiagą, reikia daug energijos išteklių, tad susidaro apie 8 % viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio. Ypač daug energijos sunaudojama ir gaminant tokias medžiagas kaip plienas, armatūra ir kitos metalo konstrukcijos.

Gaminant kitas statybines medžiagas taip pat išsiskiria didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Todėl svarbu pakeisti statybose naudojamas medžiagas. Daugiausia CO2 emisijos tenka pastatų betoninėms konstrukcijoms, tad vis dažniau tam naudojamos tvaresnės medžiagos, pavyzdžiui, mediena. Norvegija ir čia yra pavyzdys: šalis labai miškinga ir pirmauja vietoje plieno kaip statybinę medžiagą naudodama medieną.

2019 m. Norvegijoje pastatytas aukščiausias pasaulyje 85,4 m medinis pastatas „Mjøstårnet“. Tačiau visiškai atsisakyti betono dar ilgą laiką gali būti neįmanoma, todėl siekiama tobulinti jo ir kitų statybinių medžiagų gamybos procesus.

Kuriamos CO2 surinkimo, izoliavimo ir pritaikymo technologijos, kurios išspręs taršių pramonės gamybos įmonių emisijos problemą. Norvegijos vyriausybė jau įgyvendina didelio masto CO2 surinkimo (CCS) projektą „Longship“. Pagrindinis šalies cemento tiekėjas „Norcem“ savo cemento gamykloje Brevike pastatys CO2 surinkimo gamyklą.

Šiuo metu labiausiai prieinamas taršos problemos sprendimo būdas - tvarūs statiniai. Pastatų eksploatavimas, t. y. jų apšvietimas, šildymas ir vėsinimas, sukelia apie 28 % visos pasaulio taršos. Todėl svarbu ne tik ekologiška statyba, bet ir pastatų tvarumas.

Pirmiausia CO2 emisiją siekiama mažinti ieškant efektyvesnių projektinių sprendinių, kurie lemia mažesnę teršalų emisiją tolesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Nekilnojamojo turto vystytojai renkasi įgyvendinti tvarius projektus. Norvegija yra pradininkė nulinės energijos pastatų, kurių grynasis atsinaujinančios energijos suvartojimas yra nulinis, ir teigiamai energiją naudojančių pastatų, kurie gamina daugiau energijos, nei sunaudoja, ir grąžina ją į tinklą.

2019 m. kovą nedideliame Norvegijos mieste Brumundalyje oficialiai baigtos pastato iš klijuotos medienos „Mjostarnet“ statybos. Šis 18 aukštų beveik 86 m aukščio namas šiuo metu laikomas aukščiausiu pasaulyje mediniu pastatu.

Bendra šio 11.300 kv. m ploto „Mjostarnet“ projekto vertė siekia apie 50,7 mln. eurų.

Didžiausias projektas iš medienos Baltijos šalyse yra „The Pine“ - tai Švedijos investicijų bendrovės „Eastnine“ Rygoje vystomas beveik 16.000 kv. m bendro ploto verslo centras iš medžio.

Nors Lietuvoje individualių medinių gyvenamųjų namų netrūksta, pasekti Vakarų pavyzdžiu kol kas neleidžia galiojantys teisės aktai. Pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus, šalyje galima statyti ne aukštesnius nei 4 aukštų medinius pastatus. Šiemet Aplinkos ministerija pranešė, jog taisykles peržiūri ir rengia naujas, leisiančias statyti bent 9 aukštų medinius pastatus.

Tačiau ekspertų teigimu, mediena demonizuojama nepagrįstai. Gaisro metu ji netgi gali būti patvaresnė už plieną, kuris pradeda lydytis ir savo laikančiąsias savybes praranda staiga. Tuo tarpu medinių konstrukcijų atsparumas ugniai yra tiksliai apskaičiuojamas.

Ne veltui ši šalis didžiuojasi aukščiausiu pasaulyje mediniu pastatu Mjøstårnet. 2019 m. užbaigtas pastatas yra Brumunddal mieste ir siekia net 85,4 metrų. Jis pavadintas didžiausio Norvegijos ežero, Mjosos, garbei - Mjøstårnet reiškia „Mjosos ežero bokštas“.

18 aukštų pastato paskirtis multikompleksinė - veikia viešbutis, apartamentai, biurai, restoranas, baseinas. Kaip aukščiausias medinis pastatas Mjøstårnet įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą.

Mjøstårnet interjeras

Įkvėptas Norvegijos medinės statybos istorijos ir poreikio tvariems būstams, „Treet“ („Medis“) tapo vienu pirmųjų inžinerinės medienos daugiaaukščių pastatų, patraukusių pasaulio dėmesį. 2015 m. Statant šį medinį daugiabutį, buvo imtasi griežčiausių priešgaisrinės apsaugos priemonių: pagrindinė apkrovą laikanti sistema turi išbūti gaisre 90 minučių nesugriuvusi, o antrinės apkrovą laikančios sistemos, tokios kaip koridoriai ir balkonai, turi būti atsparios ugniai 60 minučių.

Medinė architektūra Norvegijoje pasirenkama ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir bažnyčioms statyti. Knarviko bendruomenės bažnyčia - puikus to pavyzdys.

Daugiau nei 400 studentų įsikūrė 53 m aukščio mediniame name Britų Kolumbijos universiteto miestelyje Vankuveryje, Kanadoje. Pastato projektuotojai teigia, jog aukštus medinius pastatus labiau apsimoka statyti prastesnio dirvožemio vietose, nes pamatai ir antstatas yra lengvesni, palyginus su plieno ir betono konstrukcijomis.

80 metrų medinis pasididžiavimas Norvegų medinis „Mjostarnet“ žada naujus šio tipo architektūros standartus, taip pat - tildo medinės statybos kritikus. Tai medinis dangoraižis, kuris užsibrėžęs ne tik parodyti šiuolaikinės medinės statybos galimybes, bet ir brėžia vieną ekologiškiausių ateities statybos krypčių.

Mjøstårnet statybos

Pagal greta telkšančio Mjosos ežerą pavadintas medinis statinys kyla Briumiundalio miestelyje, važiuojant mašina, 1,5 val. atstumu nutolusiame į šiaurę nuo Oslo. Šis 80 metrų aukščio medinis dangoraižis (arch. „Voll Arkitekter“) bus 18 aukštų, o juose - numatyti apartamentai, uždaras baseinas, viešbutis, biurai, restoranas bei visuomeninės erdvės. Šis medinis namas net visais 30 metrų viršys aukščiausius pasaulio visiškai medinės statybos pavyzdžius.

Iš vietinių miškų eglių jį stato Skandinavijos pramonės grupė „Moelven“. Pasak šios vadovo ir investuotojo Arthuro Buchardto, medinio dangoraižio statyba bei surinkimas, nepaisant sudėtingų darbų dideliame aukštyje, vykdomas statybų aikštelėje nenaudojant išorinių pastolių. Beje, pasitelkus kranus bei keltuvus jau yra pasiektas 33 metrų aukštis.

Anot norvegų, labai svarbu, jog medinis dangoraižis „Mjostarnet“ yra itin nekenksmingas klimatui. Atlikus tyrimus nustatyta, jog šio pastato statyba, palyginti su gelžbetonio, CO² emisiją leis sumažinti net iki 30 proc. Dangoraižio statytojai tikisi, kad klimatui nekenksmingos medžiagos ateities statybose bus itin svarus argumentas.

Kompanija „Moelven“ į šią medinę statybą žiūri itin rimtai. Planuojama, kad apie bokšto „Mjostarnet“ statybas iš viso bus susukti 6 filmukai. Neseniai nufilmuotas pirmasis iš jų pristato nebijantį iššūkių žmogų, kuris pasiryžo investuoti į šio naujoviško dangoraižio statybą ir ją realizuoti.

Naujasis norvegų dangoraižis pretenduoja būti savotiškas atsiveriančių naujų medinės statybos galimybių šauklys. Mat medį nuo seno pamėgę norvegai šią tradicinę statybinę medžiagą ketina plačiai „įdarbinti“ ir projektuojamame demokratiškame vyriausybės kvartale, kuris žada tapti ryškiu tarptautiniu architektūros vietoženkliu (arch. „Nordic Office of Architecture“).

Būtent demokratiškas atvirumas, technologinė pažanga ir ekologija yra vieni svariausių Norvegijos argumentų, pristatant pažangią į ateitį orientuotą valstybę. Tai galėtų būti pavyzdys ir mums, niekaip nerandantiems visiems priimtinų sprendinių formuojant Lukiškių aikštę ar įgyvendinant kitus valstybinės reikšmės architektūrinius bei kultūrinius projektus.

2023 m. Europos kultūros paveldo / Europa Nostra apdovanojimus pelnė 30 išskirtinių kultūros paveldo projektų iš 21 šalies. Tarp šių metų laureatų - Medinės miesto architektūros muziejus Vilniuje, Lietuvoje. Šis XIX a. medinis namas buvo restauruotas pasitelkiant aukšto lygio meistrus ir autentiškas technologijas.

tags: #didziauses #norvegiskas #medinis #namas