Dirbamos Žemės Naudojimas Pagal Įgaliojimą Lietuvoje

2018 m. balandžio pradžioje visuomenės informavimo priemonės paskelbė informaciją apie tai, jog tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas dirba žemę Klaipėdos rajono Triušelių kaime. Ši informacija sukėlė daug klausimų dėl galimų interesų konfliktų ir teisėtumo.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau - Komisija) 2018-06-27 Nr. gavusi N. M., R. L., N., nagrinėjo šį klausimą. Pareiškėjai bei visuomenės informavimo priemonės nurodo, kad galimi pažeidimai prasidėjo 2014 metais tuomet, kai B. Markauskas nebuvo Seimo nariu.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos persiųstame Seimo nario Bronislovo Matelio kreipimesi nurodyta, kad tuometinis žemės ūkio ministras B. Markauskas pagal įgaliojimą tvarkė ūkio reikalus, pasėlius deklaravo bei žemės sklypų dokumentus tvarkė savo atostogų metu. Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys B. Markauskas pateiktame Komisijai paaiškinime nurodė, jog savo mamos įregistruotą ūkį jis yra nurodęs savo privačių interesų deklaracijoje. Pats jis ūkio veikla neužsiima, ūkio neturi.

Iki 2016 m. lapkričio mėnesio B. Markauskas pagal įgaliojimą tvarkė įvarius ūkio klausimus, teikė deklaracijas, susijusias su tiesioginių išmokų gavimu. Kadangi ūkis priklauso jo mamai, tikslių duomenų jis neturi, tačiau, jo žiniomis, nė vienas iš naudojamų žemės sklypų savininkų nesikreipė nei į jų šeimą, nei į atsakingas institucijas, neprašė ir nereikalavo nenaudoti žemės sklypų. Jo žiniomis, dėl sklypų naudojimo buvo susitarta žodžiu. Toks susitarimo būdas yra populiarus kaimuose ir mažuose miesteliuose, kur vieni kitus pažįsta.

Pasak pareiškėjų, B. Markauskas bei jo mama, naudodamiesi svetimais žemės sklypais galimai neteisėtai deklaruodami pasėlius gavo išmoką iš Europos Sąjungos, užvaldė svetimą turtą. Visuomenės informavimo priemonėse nurodyta, kad Markausko šeimos ūkį oficialiai valdanti B. Žemės sklypų nuoma nėra įregistruota. Vienas iš sklypų savininkų R.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į gautą informaciją apie Markauskų šeimos ūkį, 2018 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo, svetimo turto ir Europos Sąjungos lėšų pasisavinimo.

NMA Pozicija

Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau - NMA) Komisijai paaiškino, kad ji neturi duomenų bei negali pateikti informacijos, ar B. Markauskas dalyvauja ūkininkavimo veikloje. Visos paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos buvo teikiamos B. Markausko mamos vardu, o B. Pagal NMA pateiktą informaciją paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos B. Markausko mamos vardu 2014 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 3 d. teikė B. Markauskas pagal įgaliojimą. Nurodytu laiku B. Markauskas nebuvo Seimo nariu. 2017 m. gegužės 20 d. B.

NMA gavusi informaciją apie galimai neteisingai deklaruotus pasėlius, kreipėsi į B. Markausko mamą, prašydama pateikti žemės sklypų valdymo teisės dokumentus. Patikrinusi juos, NMA pritaikė sankcijas už neteisingą deklaravimą 2016 m. Seimo narys B. Markauskas mamos vardu valdomą ūkį privačių interesų deklaracijoje nurodė 2016 m.

Teisiniai Aspektai

Kiekvienas asmuo turi teisę sudaryti sandorius, pateikti dokumentus ne pats asmeniškai, o per atstovą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „Sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“, savo ruožtu apima bet kokią veiklą Lietuvos, užsienio ar tarptautinėje privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, į tai, ar toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje yra, ar nėra dar ir kitų asmenų, užsiimančių kokia nors veikla, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto; Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“ vartojama sąvoka „darbas“ apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos.

[...] toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat konstatavo, kad „Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti taip, kad būtų paneigta Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės, kurią turi ir Seimo narys, esmė. Taigi Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių Seimo nario pareigų nesuderinamumą su inter alia užsiėmimu verslu, komercija ar kita privačia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aiškinti kaip reiškiančių draudimą Seimo nariui naudoti savo nuosavybę, gauti iš jos pajamų, tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Be kita ko, Konstitucinis Teismas aukščiau minėtame nutarime yra pabrėžęs, kad „[...] įstatymų leidėjas turi pareigą, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti tokį reguliavimą, iš kurio kiekvienu atveju būtų galima spręsti, kokia Seimo nario veikla yra tik jo nuosavybės naudojimas, pajamų iš jos gavimas, jam nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymas, taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymas, t. y. veikla, kurios Konstitucija Seimo nariui nedraudžia, o kokia veikla jau yra verslas, komercija ar kitokia veikla, kuria siekiama pelno, t.y.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ūkininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko partneriu laikomas fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2004-2008 m. Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisija 2008 m. gruodžio 10 d. rekomendacijoje „Dėl ūkininko veiklos suderinamumo su Seimo nario pareigomis“ Nr. Pažymėtina, kad 2012-2016 m. Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisija 2015 m. birželio 10 d. išvadoje „Dėl Seimo nario pareigų suderinamumo su kaimo turizmo paslaugų teikimo veikla“ Nr. 101-I-01 nusprendė siūlyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai turi vadovautis viešajame gyvenime.

Pagal komisijai pateiktus duomenis, Seimo narys B. Markauskas nevykdo ūkininko veiklos, šią veiklą vykdo jo mama. B. Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi B. Seimo narys B. Markauskas mamos vardu valdomą ūkį privačių interesų deklaracijoje nurodė 2016 m.

Chronologija: Bendra žemės ūkio politika

Bolševizmo Įtaka Žemės Ūkiui

Šiame kontekste verta prisiminti ir bolševizmo įtaką žemės ūkiui Lietuvoje. Sovietų Sąjungos politika dėl privalomojo žemės ūkio produktų statymo sugriovė Lietuvos ir ūkininkų gyvenimą. Buvo siekiama suvalstybinti žemę, o laisvus ūkininkus paversti kumečiais, kuriuos valdytų atėjūnai. Tačiau jie vistiek sistemingai varė savo pragaištingą politiką. Privalomojo žemės ūkio produktų statymo paskelbimas Lietuvoje, pristatymo tvarka ir lengvatos buvo tik priemonės ūkiams suvaryti.

Bolševikai laikėsi per 24 metus vien tiktai propaganda. Agitaciją laiko skaudžiausiu, anot jų, nenugalimu ginklu. Sovietinė planavimas Lietuvoje, institucijų, turėjo padėti įgyvendinti bolševikinę santvarką Lietuvoje. Tačiau jos darbas, sumanymai ir planai buvo tiesiog absurdų absurdai.

Bolševikiniai Šūkiai

Pažiūrėkim į Rusijos bolševikų šūkius: „Mes visko turime", „Mes susilyginame su Europos ir Amerikos technika", „Raudonoji armija yra nenugalima", „Mūsų lėktuvai pralenkia geriausius vokiečių lėktuvus", „Maskva - darbininkų sostinė, o Stalinas - jų vadas", „Mūsų žmonės visko pertekę"..

Vienas melas... Taip galim tarti pagal lietuvišką liaudies dainelę. Tas posakis laikomas kažkuo esminiu. Bet ką tai reiškia? - įsiviešpatauti.

Metai Veikla Rezultatas
1940-1941 Žemės nacionalizacija Ūkininkų pavertimas kumečiais
1941-1990 Kolektyvizacija Žemės ūkio nuosmukis

tags: #dirbamos #zemes #naudojimas #pagal #igaliojima