Komunikavimas per deklaruotos gyvenamosios vietos adresą iki šiol išlieka vienu iš pagrindinių būdų oficialiai susisiekti su gyventoju. Asmeniui patekus į teisinį procesą, taip pat ir į teisminį, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu visą susijusią informaciją siunčia ir teismai. Pasak teisėjo J. Maciejevskio, asmuo, deklaruodamas savo gyvenamosios vietos adresą, kartu patvirtina, kad šiuo adresu jis bus pasiekiamas valstybės institucijoms.
Šiame straipsnyje aptariama procesinių dokumentų siuntimo tvarka deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Aptarsime procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir svarbą teismo procese, taip pat galimus sunkumus, kylančius dėl netikslios deklaruotos gyvenamosios vietos adreso informacijos.
Deklaruota Gyvenamoji Vieta Kaip Komunikacijos Priemonė
„Tai yra valstybės valdžios institucijų komunikavimo priemonė su asmeniu. Žmogus ne visada gali būti pasiekiamas elektroninio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, gali jų neturėti, todėl deklaruota gyvenamoji vieta sukuria galimybę institucijoms komunikuoti su asmeniu paštu. Gyventojas deklaruodamas savo gyvenamąją vietą prisiima socialinę pareigą ir atsakomybę per tą nurodytą adresą komunikuoti su valstybės institucijomis, priimti tuo adresu jam skirtą korespondenciją“, - sakė teisėjas.
Teisminio proceso metu, neturint kitų galimybių informuoti asmenį apie pradėtą bylą, gyventojui informacija apie pradėtą procesą siunčiama deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Jei jis nurodytas neteisingas - informacija adresato taip ir nepasieks. Tokiu atveju, anot teisėjo Jano Maciejevskio, gyventoją bandoma pasiekti kitais būdais, kurie nėra tokie efektyvūs.
„Jei nėra deklaruotos gyvenamosios vietos adreso ir nėra pagrindo skelbti asmens paiešką, teismas gali būti priverstas pranešti asmeniui apie iškeltą bylą viešo paskelbimo būdu. Žmogus dažnai gali to nepamatyti dėl didelio informacijos srauto. Kitu atveju, jei yra nurodyta gyvenamoji vieta, bet ji nėra tiksli, teismas gali tiesiog išsiųsti dokumentus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nors gyventojas gali ir negauti šių dokumentų, tačiau po 30 dienų teismas įstatyme nurodytu pagrindu laikys, kad procesiniai dokumentai yra įteikti net ir negavus asmens atsakymo“, - pažymėjo jis.
Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 123 straipsnį, procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra griežtai reglamentuota:
- Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, - darbovietės administracijai.
- Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą.
- Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
- Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui.
- Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1-4 dalyse numatytiems asmenims diena.
Aprašo 20 punkte nurodyta procesinių dokumentų pašto siunta, kurios nepavyko įteikti, gavimo pašte saugoma 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo dienos.
Asmenims, sukakusiems 17 metų, nurodymas pasitikrinti sveikatą, taip pat kiti nurodymai siunčiami jo elektroniniu paštu arba paštu deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos adresu.
Gyvenamosios vietos deklaravimas | Teisinėkonsultacija.lt
Procesinių Dokumentų Pašto Siuntos Žymėjimas
Procesinių dokumentų pašto siunta - į voką ar kitą pakuotę įdėta pašto siunta. Procesinių dokumentų pašto siunta priekinės pusės viršutiniame kairiajame kampe, o prireikus - po siuntėjo pavadinimu ir adresu turi žymą „PROCESINIAI DOKUMENTAI.
Žyma „PROCESINIAI DOKUMENTAI. ĮTEIKDAMAS ADRESATUI ATPLĖŠKITE“ turi būti įrašoma, užklijuojama arba uždedama voko ar kitos pakuotės, kurioje siunčiami procesiniai dokumentai, priekinės pusės viršutiniame kairiajame kampe, o prireikus - po siuntėjo pavadinimu ir adresu.
Procesinių Dokumentų Įteikimo Tvarka
Procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo šią siuntą turi įteikti adresatui, kai jis pažymoje tam skirtoje vietoje didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis arba kita aiškia identifikavimo priemone nurodo savo vardą ir pavardę, pasirašo ir įrašo procesinių dokumentų pašto siuntos gavimo datą.
Procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo juridiniam asmeniui adresuotą procesinių dokumentų pašto siuntą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalimi, turi įteikti nurodyto juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovui teisme arba raštinės darbuotojui, kai nurodytas asmuo pažymoje didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis arba kita aiškia identifikavimo priemone nurodo savo pareigas, vardą ir pavardę, pasirašo ir įrašo procesinių dokumentų pašto siuntos gavimo datą.
Atsisakymas Priimti Procesinius Dokumentus
Adresatui ar jo įgaliotam asmeniui atsisakius priimti procesinių dokumentų pašto siuntą, kai šią siuntą pristatantis asmuo ją jau atplėšė, procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo pažymoje turi nurodyti atsisakymo priežastį. Jeigu adresatas ar jo įgaliotas asmuo atsisako priimti procesinių dokumentų pašto siuntą šios siuntos dar neatplėšus, procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo turi nurodyti atsisakymo priežastį ant voko ar kitos pakuotės, kurioje siunčiami procesiniai dokumentai.
Nepavykus Įteikti Siuntos
Jeigu procesinių dokumentų pašto siuntos nepavyksta įteikti, ją pristatantis asmuo užpildo ir adresato gaunamųjų laiškų dėžutėje palieka pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus, ant voko ar kitos pakuotės, kurioje siunčiami procesiniai dokumentai, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo datai nurodyti skirtoje žymoje nurodo šio pranešimo palikimo datą.
Pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo privalo įdėti į adresato gaunamųjų laiškų dėžutę Pašto įstatymo ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose pašto paslaugos teikimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus adresatui paliekamas tik pirmojo bandymo pristatyti procesinių dokumentų pašto siuntą metu.
Jeigu procesinių dokumentų pašto siunta pirmą kartą buvo nešta pristatyti nuo pirmadienio iki penktadienio ir nepavyko jos įteikti, šią procesinių dokumentų pašto siuntą privaloma antrą kartą nešti įteikti šeštadienį.
Pasibaigus procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminui, ji grąžinama siuntėjui.
Jeigu procesinių dokumentų pašto siuntos nepavyksta įteikti, ją pristatantis asmuo užpildo ir adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palieka pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus.
Kai procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palieka pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus, jis ant voko ar kitos pakuotės, kurioje siunčiami procesiniai dokumentai, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo datai nurodyti skirtoje žymoje nurodo šio pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje datą.
Pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus procesinių dokumentų pašto siuntą pristatantis asmuo privalo įdėti į adresato gaunamųjų laiškų dėžutę Pašto įstatymo ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamose pašto paslaugos teikimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Deklaruota Gyvenamoji Vieta Svarbi ir Teismo Proceso Metu
Vienas iš pamatinių teisingumo vykdymo principų - išklausyti abiejų ginčo pusių argumentus. Teisėjas J. Maciejevskis sako, kad teisingas gyvenamosios vietos deklaravimas - tai lyg žmogaus teisės būti išgirstam ir išklausytam teismo procese užtikrinimas. Tai, pasak teisėjo, siejasi su teisingu sprendimo priėmimu ir teisingumo užtikrinimu.
„Tarkime, kreipiasi į teismą kreditorius dėl žmogaus pasiimtos, bet negrąžintos paskolos. Ji, pavyzdžiui, buvo suteikta elektroninėmis ryšio priemonėmis, faktiškai nematant žmogaus. Gyventojui išsiunčiama informacija apie pradėtą teismo procesą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau asmuo yra deklaravęs adresą, kuriuo jau nebegyvena. Tokiu atveju, laikant, kad procesiniai dokumentai tokiam asmeniui buvo įteikti praėjus 30 dienų nuo išsiuntimo, atsakovui nepateikus jokio atsiliepimo į ieškinį, teismas gali nagrinėti bylą ir atsakovui nedalyvaujant“, - sakė jis.
Teisėjas teigia, kad pasitaiko atvejų, kai atsakovas dėl nurodyto neteisingo gyvenamosios vietos adreso gali ir nukentėti. „Negavęs jokio atsiliepimo iš gyventojo, teismas išnagrinėja bylą jam nedalyvaujant ir, pavyzdžiui, nusprendžia priteisti skolą pagal paskolos sutartį. Tačiau, sprendimui jau įsiteisėjus, paaiškėja, kad koks nors asmuo, nesusijęs su atsakovu, esančiu byloje, sukčiavimo būdu pasinaudodamas asmens duomenimis, paėmė tą paskolą. Taigi, gyventojui neatsiliepus ir neišklausius jo pozicijos, teisme gali būti priimtas teisėtas, bet neteisingas sprendimas, o nieko apie tai nežinantis gyventojas susiduria su nemaloniomis pasekmėmis. Vėliau toks sprendimas gali būti pakeistas, tačiau tai gali užimti daugiau laiko“, - pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas.
Galimi Sunkumai Dėl Netikslaus Adreso
Jei žmogus yra nurodęs neteisingą registracijos adresą (nebeaktualų ar klaidingą), kuriuo jis realiai nėra pasiekiamas, jis gali susidurti su tam tikromis neigiamomis pasekmėmis. Dėl netikslaus adreso gali nukentėti ir ieškovas.
Anot teisėjo Jano Maciejevskio, dėl šio netikslumo byla gali pasibaigti dar neprasidėjusi. „Ieškovas kreipdamasis į teismą nurodo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, nors gyvena kitur. Teismas negalės tokiam asmeniui įteikti procesinių dokumentų, dėl ko teismas negalės ir apginti jo teisių. Tokiu atveju siunčiami procesiniai dokumentai nepasieks adresato ir ieškovas bus laikomas neaktyvus, o teismas tokį ieškinį gali palikti nenagrinėtą. Procesas negali vykti visiškai nedalyvaujant ieškovui ar jo atstovui, tad teismui svarbus ir besikreipiančios pusės deklaruotas gyvenamosios vietos adresas“, - sakė J. Maciejevskis.
Registrų Centro Iniciatyvos
Siekdamas sumažinti šalyje esančių netikslių gyvenamosios vietos adresų skaičių Registrų centras kartu su Vidaus reikalų ministerija, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis inicijavo socialinį projektą, kuriuo siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į netikslių adresų problematiką ir paskatinti juos imtis veiksmų bei atnaujinti netikslius duomenis apie save.
Registrų centro duomenimis, šiuo metu yra apie 150 tūkst. asmenų, kurių duomenys apie gyvenamosios vietos adresą Gyventojų registre yra netikslūs, neišsamūs ar neaktualūs.
Netikslių Adresų Pasiskirstymas Pagal Savivaldybes
Daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra:
- Kauno miesto (21,5 tūkst.)
- Vilniaus rajono (13 tūkst.)
- Vilniaus miesto (12,6 tūkst.)
- Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.)
- Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse.
Jų taip pat nemažai yra Alytaus, Šakių, Panevėžio, Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
| Savivaldybė | Netikslių adresų skaičius (apytiksliai) |
|---|---|
| Kauno miestas | 21,500 |
| Vilniaus rajonas | 13,000 |
| Vilniaus miestas | 12,600 |
| Klaipėdos rajonas | 5,500 |
| Kauno rajonas | 5,000 |
Registrų centras sukūrė specialią aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.
Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Esant netiksliam deklaruotos gyvenamosios vietos adresui gyventojų gali nepasiekti laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija bei dokumentai, šiuos duomenis naudojančios pagalbos tarnybos gali užtrukti ieškodamos nelaimės vietos, taip pat gyventojų gali nepasiekti kitų institucijų, pavyzdžiui, teismų, antstolių ar policijos, siunčiami pranešimai ir dokumentai.
Karo prievolininkams, įrašytiems į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymai dėl šio įstatymo 6 straipsnio 51 dalies 4 punkte nurodytų dokumentų ir duomenų pateikimo, taip pat sveikatos patikrinimo skelbiami kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše šio įstatymo 6 straipsnio 51 ir 52 dalyse nustatyta tvarka.
tags: #dokumentai #siunciami #deklaruotos #gyvenamosios #vietos #adresu