Nuomos rinka, ypač didmiesčiuose, gali būti kupina netikėtumų ir kartais net absurdiškų situacijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl buto nuoma Lietuvoje, o ir kitose šalyse, gali tapti komiška patirtimi, paliesdami emigrantų istorijas ir finansinius aspektus.
Emigracijos patirtys ir realybės
Sakysim, mes nuomodavomes puse namo... Dviem uztenka. Aisku Vokietijoje. butas 80 kvadratu, bet ten buvo gal 200. Virtuve koki 25, Svetaine 80 kvadratu, garazas 2 automobiliams. Iki siol dirbu ten pat - nuotoliniu budu.
Didesne problema yra tai kad ten visi lygus... Man,asmeniškai-nereikia emigracijos...Gyvenu erdviai 160 kvadratų savo name.Net neturiu tokiame plote ką daryti.
leisti, sprendžiant iš nuotraukų fb, tokie pat emigrantai, iš visokių Malaizijų ir pan, nes prigimtiniai vietiniai su "žemesnės rasės" imigrantais menkai bendrauja - ir man tai atrodo esminė problema, kaip ir šio veikėjo. profesore Vokietijoje, tai ten visai kitas visuomenės sluoksnis, su tokiais jau skaitosi ir priima.
Sakysim as dirbu firmoje, kurios savininkas tikras anglas bet imigrantas is Australijos. Tai sako, nors mes abu anglai, bet nesupranti kiek visokiu problemu del skirtingu mentalitetu.
Na pamastykit patys, sakysim Lietuvoje, butu zmogus is kokios Rusijos ar Ukrainos ar Kroatijos. problemos... sugebejimas pragyventi.
Kainos ir pragyvenimo išlaidos
užsidirbti "labai pigiai pragyveno", nes... Pamenu senas kainas Londone. negali išlaidauti... na ir norėdami bent ką parsivežti per porą metų visiškai neina į jokius tenykščius renginius, nes atrodo nesąmoningai brangu.
Mašinos nevairuoja, nes įvažiuoti Londone 11 svarų/kartas, tai jei važinėti į darbą, susidarys 220/mėn. jei koncertas labai nudžiugino, tai kodėl ne?
parduotuvių, kainos daugumoj puikios, tiesa, vis tiek kainuoja 50-300€, visko ten yra (Balmain, Bureberry, Dsquared2, Kiton, Valentino, Acne studios, Amiri, Schott Nyc, Woolrich, Prada, Moorer, Bomboogie, Joe Parker), užsikaupiau dešimtmečiui į priekį.
Na kai sakysim UK normalus automobiliai buvo uz pora tuks tai kokia prasme buvo pirkti nauja? Arba dabar...
Bendravimo iššūkiai
Nu ir ka su tokiais bendrauti? Priežastis, kad vyraujanti dauguma emigrantų negali sau leisti dalyvauti ten, kur dalyvauja vietiniai. Jei pas mus kokie ukrainiečiai atvarę į statybas gyvena nežinia kur ir niekur neišlenda, tai koks gali būti bendravimas?
rezidentūrą ir ten susibendravo, visi kiti jei pradėjo juodadarbiais, būdami su aukštuoju, tokiais ir liko po 30 metų. Nu ir ka su tokiais bendrauti?
Jei kalba ne apie pensininkus, tai tie, kur neturi bašlių/fanieros, jie sėdi namie, vaikšto po parką, žvejoja, kiti laiką leidžia prie TV ar su bambaliu - ką įperka, tai ne visiems įdomu taip pat laiką leisti, tuomet net nesusitinkama.
kai zmogaus gyvenimoo esme - truksta babkiu... Tai nera kazkokia didele suma... Be to sakysim pav. Mazdaug 10 procentu.
Nėra ten jokio international.Tikrieji ir laiko save tikraisiais,o imigrantai laikosi atskirai.Tarp savęs bendrauja tas suvažiavęs international.Rusai,lietuviai,lenkai-jie vieni kitus supranta,tai ir apsijungę į savo grupes. Mazdaug 10 procentu.
Atlyginimai ir galimybės
Manau, kiekviename kvalifikuotame darbe toks atlyginimas norma, arba prie mažesnių. Taip ir neturi būti, kad kiekvienas "nieko nebaigęs" uždirbtų kaip kvalifikuotas ir patyręs.
Draugas ieškojo inžinieriaus-vadovo darbo Vokietijoje, tokio, kaip dirba čia, sakė jei 7 t. į rankas nepasiūlys, tai nevažiuos - gavo kelis pasiūlymus, bet po mokesčių 5, netiko. Jau seniai verbavo gydytojus, tai nuo pirmų dienų 5, bet po metų jau daugiau.persikėlė į Vokietiją ir ten dirba chirurge, pagal viešai pasiekiamas lenteles turėtų gauti 8-10 t. rugsėjo lyg turėjo didinti 15%.
Lietuvoje mažiausiai uždirba univerų dėstytojai, net mažiau už mokytojus, nors jų kvalifikacija gerokai aukštesnė.) Apie visokius juodadarbius mažiau išmanau, neturiu gerų draugų, kad tokiais išvykę būtų dirbę. rankas, sako "kai tik pasitaikys proga, išvažiuosiu kur normaliai moka", bet š. kiekvienos įmonės atlyginimų vidurkius.
Finansiniai aspektai ir investavimas
Nenaudojami pinigai neturi prasmės, pinigus reikia arba naudoti, arba investuoti, o ne laikyti banke, kur su jais daro biznį kiti, o tau tik špyga taukuota, "ačiū, kad mums duodi". Tarkim, aš pinigų turiu visai nedaug, gal kokius 5-8 t. pinigais, kaip kada.
Kitas variantas - pinigus galima ir prarasti... makoronu kabinimas apie "pinigai daro pinigus" dabar beveik garantuotai reiskia busima ju praradima.
atsargas... Nes tuo metu netikslinga jas suesti, nes uztnka maisto. Tai tempia i sleeptuves, kad butu sunkiais laikais, ziema, kai bus salta, nebus maisto.
daugiau pinigu reikalauja ideju ir sugebejimu juos panaudot protingai. Be ju ie pinigai jau beverciai. Jei nemoki ar neturi noro biznio sukti, perki nekilnojamo turto, jį nuomoji, per 10-15 metų pilnai atsiperka, toliau arba uždirba, arba prireikus gali parduoti.
viskas brangsta greitai. Akcijas ir jų ETF kaupiu keliose vietose. Didžiausia dalis - Interactive Brokers. Ten kaupiu seniausiai, yra didžiausia dalis akcijų ir jų ETF. Mažesnė dalis - Swedbank sąskaitoje, ten irgi perku VWCE (abu su žmona). Nuo šių metų pradėjau naudotis SEB Mikro investavimo paslauga.
1000 eurų akcijų ETF per metus kainuoja 2,5 euro pirkimas, 1,56 euro laikymas ir ETF TER. Pardavimas dar 2,5 euro (jei nepabrangsta). IBKR nėra 1,56 eur per metus laikymo mokesčio ir VWCE Xetra biržoje nuperka dažniausiai kažkur už 1,90 euro. Pirkti parduoti kainuoja panašiai, mokesčiai vienkartiniai, per ilgą laiką ženklaus skirtumo nesudaro. Išskaičiavus ETF TER, laikymo mokestis nėra didelis.
Investavus vienkartinai 1000 eurų į akcijų ETF 40 metų terminui, su 8% pastoviu augimu, atskaičius mokesčius, skirtumą tarp SEB Mikro investavimo paslaugos ir ETF laikomo IBKR gausime apie 1x. T.y. SEB 1000 eurų virs 18956,64 eurais, o IBKR 20115,30 eurais. Viso SEB’ui nuo investuotų 1000 eurų, per 40 metų atiduosime 385,67 eurus (o augimo skirtumas 1158,66 eurai). Brangu? Nemanau.
ETF pasirinkimas taip pat gana įdomus. Viso yra 13 ETF. Man nepatinka visi ESG-screened, neįdomu ir obligacijos. Aš pasirinkęs tik šiuos tris, nors tikriausiai pakaktų ir vieno (viso pasaulio) ar dviejų (viso pasaulio + mažos kapitalizacijos). Pvz. Amundi Prime All Country World UCITS ETF Acc fondas tikrai pasirinktas neblogas. 0,07% TER. Domicilė - Airijos. Xtrackers NASDAQ 100 UCITS ETF 1C fondas, TER 0,20%.
Skaičiuoklė labai padėjo pristatyti investavimo idėją žmonos mamai, kuri šiaip yra gana skeptiškai žiūrinti į investavimą į akcijas (senos nuoskaudos). Aišku, ji pati pasirinko į kuriuos fondus investuoti. Jos investuojamos sumos nedidukės. Tačiau nebrangus, Lietuvoje esančio banko, to paties kuriame ji laiko indėlius, pasiūlymas paprastai, automatizuotai taupyti akcijų ETF pavidalu- labai labai gražus žingsnis.
Prieš kokius pusę metų, norėdamas papildyti IBKR sąskaitą, pamačiau keistą pasirinkimą: Transfer from Wise Balance. Galvoju - puiku. Epizodiškai IBKR ir taip papildydavau iš Wise sąskaitos, o dabar tai tapo dar paprasčiau. IBKR dabar tiesiog mato Wise sąskaitą, jos likutį. Galima per kelias sekundes pervesti pinigus. Kelis kartus taip jau dariau, pavedimas momentinis, tačiau IBKR sąskaitoje pinigus užskaitė tik po kelių minučių. Labai džiaugiuosi, kad platformos, kurias pastoviai naudoju, bendradarbiauja.
Kur kas paprasčiau vyksta pinigų keliavimas iš einamosios sąskaitos į IBKR, nes dalį pajamų gaunu į Wise sąskaitą (epizodiškai, ne periodiškai). Wise kortelę naudoju, kaip pagrindinę (per Curve). Kai noriu pervesti pinigų iš Wise sąskaitos, prisijungsiu prie IBKR ir tiesiog „pasiimsiu” juos iš Wise.
Gyvenimo kokybė ir prioritetai
Šį blog’ą pradėjau rašyti, po trečio vaiko gimimo, 2019 metais. Laisvų pinigų nebuvo visai. Tik didelė būsto paskola, du maži vaikai, žmona prarėžtu pilvu, silpnos sveikatos ir dar neišnešiotukas, kuriam pastoviai reikia padėti gyventi. Teko skolintis pinigų iš artimųjų, kurie tuo metu tokie patys varguoliai buvo (jausmas buvo prastas). Ir nors dirbau keliuose darbuose, pajamos buvo neblogos, bet pastoviai trūko pinigų. Ir ateitis pilkoka atrodė.
Tada atsitiktinai radau nebeegzistuojantį FIRE bendruomenės puslapį, forumą ir papuoliau (laikau tai vienu svarbesnių momentų, nes filosofija ir pasaulio matymas smarkiai pasikeitė). Jau anksčiau rašiau, kad mano vaikystėje nebuvo tokių dalykų kaip taupymas, investavimas ir laisvi pinigai. Buvo skolos, alkis, alkoholis ir vargas. Atradau FIRE.
Praėjo jau daugiau nei penki metai. Paaugo vaikai (lengviau namuose, keliaujant), padariau visai nieko „karjerą”, smarkiai padidėjo pajamos, išlaidoms irgi leidau smarkiai padidėti. Per penkis metus sutaupiau finansinę pagalvę (6 mėn. šeimos išlaidų, didesnė dalis unijoje ir bankų sąskaitose, nedidelė dalis grynais USD ir EUR), grąžinau nemažą dalį paskolos (jei nebeskirsiu papildomų pinigų ir mokėsiu tik standartines įmokas, baigsiu 2034), sukaupiau pakankamai solidų investicinį portfelį (mano nuomone), kuris man leistų ramiai gyventi kelis metus. Nusipirkau naujus automobilius, išpuoselėjau sodybą.
Augant nekilnojamojo turto kainai, pakilo mano NT objektų kaina (dar viena pagalvė). Gyvenimas gerėja. Leidau sau smarkiai mažiau dirbti. Pagal pirminį pseudo FIRE planą, norėjau iki 50 metų dirbti daug (pilnu krūviu, toliau ~puse krūvio dar kokius 10 metų ir galiausiai ~ketvirčiu krūvio ar pagal „sveikatą” iki mirties :D).
Darbas - padėti žmonėms, kuria ryšius, daug emocijų (ir neigiamų ir teigiamų), bet be mano darbo - žmonėms beveik visą laiką būtų blogiau, todėl laikui bėgant apsupa daug gražių santykių. O gyvenimas Lietuvoje pernelyg geras dabar, nors aplink daug artimų žmonių negali mėgautis gyvenimu dėl sveikatos problemų, artimųjų netekties, ligos ar vaikų invalidumo. Labai artimą žmogų ištiko insultas, kelionės su žmona metu. Draugo žmona susirgo vėžiu ir mirė. Ir panašiai.
Ne taip jau toli vyksta karas, spauda ir socialinės medijos skalija apie trečią pasaulinį karą, kad tik surinktų kuo daugiau paspaudimų. Noriu gyventi gerai dabar. Ruošiuosi ateičiai, taupau, investuoju, bet mėgaujuosi kiekviena diena.
Po daug laiko, apsitvarkiau savo sveikatos problemas, pagaliau galiu sportuoti tiek kiek noriu. Anksčiau rašiau, ką norėčiau daryti ateityje. Skaityti, tai skaitau daugiau, check. Rašyti - bandžiau, po kelių mėnesių supratau, kad ne taip ir noriu (nors rašliava buvo visai gerai priimta, tiesiog reikalavo per daug laiko, tuo metu nebuvo LLM, gal dabar būtų kitaip, gal kada dar pabandysiu). Sportuoti - labai check. Esu geriausios fizinės formos nuo 2006.
Pianinas - ne check (nors nemečiau planų). Keliaučiau - labai check. Apie tai vėliau. Teatras - check. Gaminčiau maistą - labai check. Žmona maistą ruošia tik epizodiškai, nes jai nepatinka. Aš ruošiu praktiškai visada svečiams, beveik visas vakarienes ir savaitgaliais. Dirbčiau sau patinkantį darbą - check. Kai dirbi mažiau, darbas patinka labiau.
Rašau realiai sau. Paskaitęs senus įrašus nusišypsau. Kaip šypsosiuos po 5 metų skaitydamas šį. O ar turit iš ko šypsotis ir Jūs? Dienoraštis, blogas. Nes nuotraukos lieka nuotraukomis, minčių ten nėra.
Kadangi čia daugiau mažiau blogas apie mano (šeimos) asmeninius finansus, tai šiek tiek išsamiau apie juos. Pajamos dar kiek padidėjo, negu buvo 2023. Į IBKR investuota buvo minimaliai (6k). Panašiai į mano Swedbank. Žmona panašiai pirko savo Swedbank’e. Abu sumetėm po 1500 į trečią pensijų pakopą. Pridėjau pinigų į vaikų sąskaitas (plius nupirkau visiem po 1 google akciją). Padidinau unijos indėlį - +1 mėn. šeimos išlaidų.
VWCE augo kaip ir pas visus, bet kažkiek krito akcijų fun (energetika, biotech) dalis. Ten yra visokių neaiškių ir aiškesnių akcijėlių. Bet čia mano bad gamblers habit. Kiek brango sodyba ir butas nebeįsivaizduoju, bet jau girdimi nesąmoningi skaičiai (pamenat 2007-2008?). Nauji (faini) kaimynai pirko už beveik du su puse karto daugiau, negu aš pirkau 2019. Parduoti tikrai nieko neketinu.
Daug keliavau. Ne visada toli, ne visada ilgam. Bet turiningai. Metų pabaigoje, kai google suformavo eilinį nuotraukų albumą - pagalvojom, wow gerai paeksplorinom. Daug gamtos grožybių, nemažai ir urban džiunglių.
Turėjau 9 savaites atostogų (visos dienos mokslo metais, kai vaikai atostogauja, ir didelė dalis vasaros). Ir dar epizodiškai paimdavau pavienių dienelių, „ilgesniems” savaitgaliams. Pakakdavo trijų dienų, dviejų naktų kelionei iki Italijos ar Prancūzijos pietų. Vasarą daugiau laiko praleidom su žmonos šeima (ten vyko nemažai dramų, žmona norėjo būti arčiau).
Kad nebūtų nuobodu pastoviai lankiau draugus ir pažįstamus, jų sodybose, kaimuose ar prie jūros. Šiaip metais labai daug laiko praleidom koncertuose ir vakarėliuose. Tikrai nemažai išgėriau alkoholinių kokteilių, trypiau iki šviesos. Žiūrint garmin miego kreivę ar HRV, stabiliai savo žudžiau dažniau negu rekomenduojama. Bet kaip smagu. Aplankėm praktiškai visus užsienio atlikėjų, didesnius lietuvių atlikėjų koncertus Lietuvoje. Buvome ir Lenkijoje, ir Latvijoje, ir Estijoje. Kelionėms ir vakarėliams per metus išleidome 27k+ (čia be maisto). Taip, taip.
Tik noriu atkreipti, kad mano vertybės ir filosofija nepasikeitė. Mano automobiliai nors ir nauji - paprasti, nebrangūs, visiškai ekonominės klasės, kuro naudoja nedaug, kasko nedrausti. Vienas didesnis ilgesnėms kelionėms, kitas visai mažiukas 4×4 (sodyba miške, prie ežero). Rengiamės mes pigiai ir paprastai, aš iš viso jau gal 7 metus vienodais rūbais rengiuosi, turiu 5-6 džinsus, 15 marškinėlių ir kelis megstukus, visi vienodi, dydžius žinau, perku internete, niekad nesilankau drabužių parduotuvėse, nes jų nekenčiu. Keičiu tik batus, tuos tai mėgstu gerus - nes labai daug vaikštau. Per savaitę pastoviai renku 150 000 žingsnių (čia su bėgimu).
Iš šono tikrai nepasakysi, kad aš ar mano šeimos nariai plačiai gyvena. Vertiname emocijas, santykius, pojūčius, ne daiktus. Ir Jums tą patį rekomenduojame. Jokių blizgučių. Neturiu jokio socialinio tinklo (jeigu neskaičiuosim youtube), nekeliu niekur jokios info apie save. Draugai ir artimieji nežino kiek turiu, kiek uždirbu, ne jų reikalas. Sutariu ir esu laukiamas dėl to, kaip bendrauju, ką pasakoju ir ką kartu išgyvenom.
Šiais metais galiu dar daugiau laiko būti su vaikais. Kartu vieną kartą per savaitę einame į baseiną (aš plaukiu prasčiausiai). Penktadienį vakarais, nesveiko maisto diena namuose: kepu picą, šonkauliukus, valgom tepukus su ciabatta, skanaujam litrus ledų. Šeštadieniais - mamos blynų ir ilgesnio pasivaikščiojimo gamtoje diena (blogo oro nebūna). Sekmadieniais darau sushi, šokam arba sportuojam po pietų, tada nagai/plaukai/vonios procedūros ir galiausiai kartu žiūrime filmą/TV.
Daug pinigų skiriu vaikų hobiams ir būreliams (vyr. lanko 5, mid. 3, mažiausias 3, čia skaičiuoju su baseinu). Kiekvieną dieną su kiekvienu vaiku praleidžiu po 20 minučių išskirtinai jam skirto laiko, jo norimai veiklai (rašiau anksčiau ką tas reiškia). Kiekvieną darbo dieną 30-60 mins (priklausomai nuo temos ir vaikų nuovargio), išskyrus baseino dieną padedu ruošti namų darbus dviem vyresniems vaikams (realiai tai tik matematika), mums korepetitorių nereikia, matkės olimpiados - here we come. Kol jie sprendžia ir neturi problemų, aš paraleliai sportuoju bodyweight ar su svoriais (turiu viską ko reikia namie, Gym+ narystė baigėsi, nebepratęsiau).
Miegot einam 21h. Vaikus migdome pasikeisdami su žmona. Aš mažuosius, ji didesnį. Kitą dieną keičiamės. Tai laikas mūsų pokalbiams. Dažniausiai užminga iki 22h (jei neserga ir tt.). Darau gerą savo vaikams. Kai mažiau dirbu, galiu dar daugiau sportuoti. Jau apie 8-10h per savaitę bėgioju, 4h sportuoju bodyweight/su svoriais/skiriu mobilumui. Radau laiko 5-10 mins rytinei mankštai ir padoriems pusryčiams (pagaliau susiformavo rutina)! Keliuosi 6AM, išskyrus savaitgalį. Mankšta, pusryčiai, dušas, keliu vaikus, lekiu į darbą. Grįžtu anksčiausiai iš visų, einu bėgioti, vėliau paimu vaiką iš mokyklos (pėsčiomis), pareinam, tada grįžta vyresnis, grįžta žmona, nulekiam kartu su ja ar visi 4 iki darželio paimti mažiausią. Užsukam į parduotuvę (jeigu reikia). Pailsim, užkandam, mokslai-sportai. Mano sportas nemaišo šeimos laikui. Gal tik sekmadienio long run neįsipaišo, bet nesutinku keltis anksti ryte savaitgalį, tik dėl bėgimo, gal kitais metais 🙂 Ir epizodiškai, kelionių metu - kai noriu prasibėgti kalnuose ar pajūry.
2024 buvo tokie geri, kad nežinau, kas gali būti geriau. Bijau, tik, kad taip ilgai būti negali. Asmeniškai, stengiuosi vengti beveik visko, kas neigiamai veiktų mano šeimos gyvenimą. Daiktai, kurie sukels neigiamų emocijų, jeigu man jų bus gaila (sudužęs telefonas, suteptas brangus rūbas, įrėžtas brangus auto), toksiški žmonės aplink (apkalbos, pavydas, paskalos ir skundai), blizgučiai tviskantys prabanga ir išskirtinumu, kuriais gali susigundyti man neįdomūs ar net potencialiai pavojingi žmonės. Šito aš vengiu. Stengiuos saugoti ką turiu.
Sporto klubo narystė, baseino narystė, firminiai rūbai ir batai, naujausias Garmin Epix Pro Sapphire Titanium laikrodis, Strava premium, mokami bėgimai, asmeniniai treneriai, kineziterapeutas ir kalnai maisto papildų, dietos specialistų sudarytų meniu ir pan. Ne.. Viso šito tikrai nereikia norint būti sveikesniu ir tvirtesniu.
Jeigu esat žmogus, kuriam sporto reikia socialiniais tikslais - šis įrašas nelabai jums. Jeigu sportuojate sveikatai - galit bandyt skaityti toliau. Rašliava grynai mano asmeninės patirties ir aplinkinių žmonių stebėjimu grįsta blevyzga. Ne mokslas čia ir ne mokslininkas aš, o savo sveikatą gerinantis, youtube žiūrintis ir pubmed skaitantis veikėjas.
Esmė, kad esu labai atsargus, nenoriu susižeisti, užsigauti ar kitaip save stabdyti gyvenime, be to prieš nieką nesiekiu pasirodyti, tai mano gal kiek kitoks požiūris. Pradėdamas, dar kartą norėčiau pabrėžti, kad nesu profesionalas kuris turi teisę mokyti žmones sportuoti ar gyventi sveikai.
Kai buvau vaikas - daug sportavau, buvau „lean fit” sudėjimo, aukštas, tvirtas, greitas ir stiprus. Vėliau, teko daug mokytis, dirbti. Atsirado pirmi pinigai, pradėjau baliavoti. Daug draugų, merginų, pagundų, o laiko mažai, prioritetai susidėliojo taip, kad ilgą laiką pastoviai neteisingai maitinausi (ėdžiau vakare prieš miegą), gėriau (kavos, energetinių gėrimų ir daug daug alkoholio), praktiškai nieko sistemingai nesportavau ir visaip kitaip visiškai nesirūpinau sava sveikata (ir vis dar epizodiškai tą darau).
Atsiradus šeimai (o vėliau vaikams), mečiau buitinį alkoholizmą, pradėjau kiek geriau valgyti, bet vis tiek sveikata - ne prioritetas. Stengiausi daugiau uždirbti, leisti laiko su žmona ir vaikais (vis dar svarbiau negu sportas).
Kai dėl savo ilgamečio ydingo elgesio netenki galimybės gyventi įprasto bendraamžiams kasdienio gyvenimo, tenka atidėti/prarasti pelningus darbus, praleisti vaikų renginius, kentėti stiprų skausmą, elementarūs veiksmai sukelia bejėgiškumo jausmą ir turi dažnai prašyti pagalbos, jautiesi prastai. O kad taip nebūtų, tiesiog reikia truputį pasirūpinti savimi. Ir kas blogiausia, viskas taip aišku, taip paprasta, kad didžioji dauguma viską žinom, suvokiam, bet nedarom. Neėsk, daugiau judėk ir bus daugiau/mažiau gerai. Bet to nedarom. Tik nedidelė dalis žmonių pastoviai sportuoja.
Todel jei jau ištraukėme laimingą bilietą gimdami be genetinės predispozicijos kokiai tai patologinei būklei (aš pasirodo ištraukiau ne visai laimingą, turiu paveldimų problemų), galime prevencijos priemonėmis statistiškai reikšmingai ir patikimai pagerinti savo šansus ilgai ir sveikai gyventi. Kas penkta moteris ir kas šeštas vyras Lietuvoje nutukę. Galite pažaisti lentelėje. Kuo mažiau uždirba - tuo labiau nutukę. Kuo mažiau išsilavinę, tuo labiau nutukę. Gali būti, kad tiesiog nėra laiko sportuoti, kai reikia sunkiai dirbti, vardan maisto ir būsto. Bet ar tikrai?
Kai pradėjau domėtis investavimu, pinigais, laimingesniu gyvenimu, labai daug kur skaič...
