Dotnuvos Dvaro Sodybos Akademijos Rūmų Istorija

Dotnuva - lygumų krašto miestelis, įsikūręs netoli Kėdainių, minimas nuo XIV a. Ši vietovė tikrai verta dėmesio. Šiame straipsnyje apžvelgsime Dotnuvos dvaro istoriją, dabartinę būklę ir svarbius istorinius įvykius, susijusius su šia vietove.

Dotnuvos Dvaro Istorija

Tvenkinių ir seno parko apsuptas Dotnuvos dvaras rymo Akademijos miestelyje. Dotnuvos dvarvietė rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo XVI amžiaus. Sakoma, kad senais laikais čia buvusioje prabangioje rezidencijoje lankėsi caras Aleksandras I su žmona.

Visgi rūmai, kuriuos pamatysite atvykę, pastatyti XIX a. antroje pusėje. Trijų aukštų stačiakampio formos eklektinis pastatas iš parko pusės turi nediduką priebutį vedantį prie šalia esančio tvenkinio. Įdomu tai, kad 1863 m. dvaras iš savininkų buvo konfiskuotas caro valdžios, vėliau parduotas varžytinėse ir nuo tų laikų nebepriklausė lietuviškų giminių atstovams.

1911 m. Rusijos valdžia čia įkūrė Žemės ūkio mokyklą, vėliau dvare buvo akademija ir institutas.

Dabartis: Daugiabutis Buvusiame Dvare

Šiuo metu buvę dvaro rūmai tarnauja kaip daugiabutis. Labai gražiai atrodo nufotografuotas nuo priešingo tvenkinio kranto. Deja, ne visiems dvarams pasiseka išsaugoti savo pirminį grožį ir paskirtį.

„Nors kompaktiškas dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme - mena 1863 metų sukilimą, - sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Žemės Ūkio Akademija Dotnuvoje

Šiemet sukanka 100 metų nuo tada, kai Lietuvoje buvo įkurta antroji aukštoji mokykla - Žemės ūkio akademija. Iš viso Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu veikė net šešios aukštosios mokyklos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo labai svarbu kurti aukštojo mokslo įstaigas, sutvarkyti švietimo sistemą. Todėl kiekvienos aukštosios mokyklos įkūrimas tarpukariu buvo labai svarbus įvykis, naujas švietimo, mokslo ir kultūros raidos etapas.

Mintis įsteigti specialią aukštąją žemės ūkio mokyklą Lietuvoje kilo valdančiajai Krikščionių demokratų partijai dar iki Lietuvos universiteto įsteigimo, tačiau specializuotai mokyklai trūko lėšų. Visgi, 1922 m. lapkričio 7 d. Lietuvos švietimo ministras pranešė, kad Žemės ūkio ministerija numato Dotnuvos žemės ūkio technikumą pertvarkyti į aukštąją mokyklą.

Žemės ūkio ministrui kunigui Mykolui Krupavičiui primygtinai reikalaujant, Ministrų kabinetas 1924 m. balandžio 30 d. nutarė Dotnuvoje įkurti Žemės ūkio akademiją. 1924 m. spalio 15 d. įvyko iškilmingas Akademijos atidarymas Dotnuvos didžiųjų rūmų salėje, todėl ši data laikytina faktiška Žemės ūkio akademijos veikimo pradžia.

Akademijos rektorius Juozas Tonkūnas taip apibrėžė svarbiausius akademijos veikos uždavinius: „Ž. Ū. Akademijos uždaviniai savaime išeina iš tų siekių, į kuriuos mūsų atgimusi tauta nukreipė savo žvilgsnį. Kiekvienas Tamistų žino, kad žemės ūkis yra tvirčiausias ir beveik vienintelis mūsų ekonominio gyvenimo pagrindas visų mūsų krašto žmonių, visų jo gyventojų luomų gerbūvis ir krašto kultūrinis klestėjimas visai pareina nuo mūsų žemės ūkio būklės.“

Žemės ūkio akademija buvo įsikūrusi ankštose Dotnuvos žemės ūkio technikumo patalpose. Dalis studentų nuomojosi butus Dotnuvos miestelyje, kita dalis, pasak Č. Mančinsko, gyveno Akademijos patalpose po 25-35 žmones viename kambaryje. 1927 m. buvo išplėstas agronomijos skyrius, vėliau įsteigti namų ūkio ir miškininkystės skyriai, bet prie Akademijos patalpų prisidėjo tik namų ūkio sekcijos pastatai. Nors viso tarpukario laikotarpiu Akademija dirbo sunkiomis sąlygomis, neturėjo autonomijos, tai buvo vienintelė žemės ūkio srities aukštoji mokykla ir ji daug prisidėjo prie krašto vystymosi.

Kadangi trūko vietos, netgi buvo planuota Akademiją įkurdinti kitoje vietoje - Raudondvario pilyje. 1927 m. buvo likviduotas Žemės ūkio technikumas, tada Akademijos padėtis šiek tiek pagerėjo. Tiesa, Dotnuvoje Akademija veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Vėliau prasidėjo naujas veiklos etapas ir vyko transformacijos. Aukštoji mokykla savo veiklą 1945 m. atnaujino Kaune, buvusios Žemės ūkio ministerijos patalpose.

Iš pradžių Žemės ūkio akademija turėjo du skyrius - agronomijos ir miškininkystės. Po 1926 m. valstybės perversmo miškininkystės skyrius buvo uždarytas, o agronomijos skyrius padalintas į tris sekcijas - žemdirbystės, gyvulininkystės ir žemės ūkio ekonomijos. 1930 m. buvo įsteigta ketvirtoji sekcija - namų ūkio. 1938 m. buvo atkurtas miškininkystės skyrius.

1932 m. buvo panaikinta privaloma praktika žemės ūkiuose ir nutarta, kad akademijai baigti pakaks praktiką atlikti pačios Akademijos įstaigose: laboratorijose, Akademijos dvare, mokomajame darže.

Klaipėdos Vadavimo Paminklas Akademijos Parke

Vienas seniausių Akademijos paminklų - Klaipėdos vadavimo paminklas, dažniau vadinamas Klaipėdos paminklu. Istorijos akcentų, sietinų su 1923 m. įvykiais Klaipėdos krašte, yra Lietuvoje vos keli, todėl jau vien dėl to tampa išskirtiniai, nors paminklas Akademijos parke nei kompozicija, nei technika nėra ypatingas. Lietuvos Vidurio gyventojams yra tolimesnės pajūrio būties peripetijos, bet Klaipėdos paminklo įrašai iškalbingi asmenims, kurie domisi Klaipėdos krašto ar Akademijos istorija.

Beje, šiandienos Klaipėdos 95-erių metų sukaktį vienoje Akademijos parko aikštelėje primena ir Vilniaus ąžuolas.

1923 m. pavasarį Dotnuvos technikumo auklėtiniai, moraliai padėję Klaipėdos lietuvininkams, sumanė įamžinti įvykį. Akcentuotas svarbos momentas turbūt gena pasiryžusiųjų ambicijas. Teritorija, kuri buvo pavadinta Šaulių aikštele, apribojama - pasodinama eglaičių gyvatvorė. Iš tų puskrituliu pasodinto 71 uosio šiandien išlikę 14. Besistiebiančių eglaičių gyvatvorė vėliau buvo sunaikinta, kad neužgožtų ir taip tankokai susodintų uosių.

Paminklo statymo komisijos narys Liudas Narbutas 1924 m. periodikoje pasakojo: „Pagaliau Dotnuvėlės upelyje buvo rastas senas greicinis akmuo. Jis buvo nepajudinamas, nes svėrė 5000 kg. Kiek buvo karščiuotasi prie to akmens, kiek dirbta, bet maža nuveikta, kol neatgabeno iš Radviliškio gelžkelio depo domkratą sunkumams kelti. Įkinkius juos darban, akmuo šiaip taip iš upės buvo išristas ant kranto ir užverstas ant vagonetės. Nelengva buvo gabenti akmenį ir vagonetę.“

Iš upės vagos iškeltas akmuo į aikštelę atgabentas 1923 m. specialiai nutiestais bėgiais. Dirbo dvi pamainos: anksti ryte, prieš pamokas, ir po pietų. Akmenį atgabenus į eglaitėmis apsodintą aikštelę, buvo renkami pinigai, nes reikėjo gigantą pakelti ant akmenukų postamento. Dar apsižiūrėta, kad būtina aplyginti akmens šonus, už darbą reikės užmokėti pasamdytam akmentašiui.

1924 m. birželio 23 d. Dotnuvos parapijos klebonas pašventino Klaipėdos vadavimo paminklą. Į iškilmes atvyko Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys Jonas Vanagaitis, - tas pats, kuris prieš pusantrų metų Dotnuvos technikumo pasiuntinius pasitiko Klaipėdoje. Sukilimo dalyviams svečias įteikė Klaipėdos vadavimo medalius.

Nors teritorijoje uosių sodinta 71, bet memorialinėje lentoje atrasime 75 asmenvardžius. Čia yra ir keturios pavardės tų Žemės ūkio akademijos studentų, kurie 1923-aisiais Dotnuvos technikume nesimokė, bet su kitais būriais dalyvavo Klaipėdos sukilime.

Manoma, kad apie 1941-1943 m. Klaipėdos paminklo lenta buvo išlupta - sunaikinta arba paslėpta. Septintajame dešimtmetyje paminklo aplinką sutvarkė vietinės vidurinės mokyklos auklėtiniai kartu su istorijos mokytoju Stanislovu Stašaičiu.

Prie atgimusio Klaipėdos paminklo Akademijos parke susirinkta 1989 m. birželio 24 d. Tautinėmis juostomis buvo papuošti garbingiausi svečiai - buvę Dotnuvos žemės ūkio technikumo moksleiviai, 1923-iųjų sukilimo dalyviai: Stasys Buožis, Petras Navickas, Antanas Spūdas ir Domas Vasarevičius. Atvyko technikumui sentimentus tebejaučiantys kiti auklėtiniai ir jų giminės, svečių būrys iš Klaipėdos. Paminklas papuoštas ąžuolo lapų vainiku, uosiai - ramunių kupolėmis.

XX a. tarpukariu žemės ūkio mokyklų auklėtiniai, pedagogai, mokslo įstaigų darbuotojai, kiti Akademijos sodybos gyventojai prie Nežinomojo kareivio kapo (neišlikęs), Klaipėdos paminklo ir Vilniaus ąžuolo rinkdavosi Vasario 16-ąją ir Spalio 9-ąją (Vilniaus dieną). Prie Klaipėdos paminklo šauliai sausio 15-ąją paminėdavo Klaipėdos „atvadavimo“ dieną. Atgimusios Lietuvos metais Šaulių aikštelė ir paminklas yra viena susibūrimo vietų per Valstybės dienas ir tautos šventes.

Dotnuvos Dvaro Parkas

Dotnuvos dvaro parkas laikomas vienu turtingiausių pagal savo dendrologinę vertę Lietuvoje. Buvusiuose rūmuose šiuo metu gyvena šeimos, rūmus supa išlikę tvenkiniai.

Parko takeliais prieinama prie Klaipėdos vadavimo paminklo. Aikštelėse rymo paminklai profesoriui Stasiui Nacevičiui, tremtiniams agronomams. Prie pastatų, kuriuose gyveno S.Nacevičius ir Akademijos Dotnuvoje rektorius, profesorius Juozas Tonkūnas, pritvirtintos memorialinės lentos. Parko teritorijoje yra ir kitų paminklų.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas sakė, kad parke ir sodyboje gausu medžių, pasodintų pažymint valstybines datas, taip pat yra vardinių medžių. 1958 metais Akademijos parkas buvo pripažintas saugomu valstybės, o 1986 metais paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. 2005 metais jis buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Butų Kainos ir Pasiūla Kėdainių Rajone

Žemiau pateikiama lentelė su pavyzdiniais butų kainų pasiūlymais Šiauliuose:

Taip pat, Kėdainių rajone galima rasti įvairių butų pasiūlymų šiose gatvėse:

• P. Lukšio g.
• J. Basanavičiaus g.
• Dotnuvos g.
• Sodų g.
• Smilgos g.
• Chemikų g.
• Šėtos g.
• S. Jaugelio Telegos g.
• Gegučių g.

tags: #dotnuvos #dvaro #sodybos #akademijos #rumai