Psichologijos ir apskritai visuomeninių mokslų ateitis skleisis dviejų poveikių įtampoje. Iš vienos pusės, visuomeniniams mokslams pradedama teikti vis didėjanti svarba ir pastebima šių mokslų įtaka Jungtinių Valstijų vidaus politikai.
Pavyzdžiui, įvairūs valstybiniai tyrimams remti fondai pradeda skirti dalį savo išteklių sociologiniams bei psichologiniams tyrimams. Vis dažniau kreipiamasi į visuomeninių mokslų atstovus padėti tvarkyti įvairias esamas negeroves: parengti priešmokyklinio auklėjimo programas vargingų šeimų vaikams, kad šie pradžios mokykloje neatsiliktų nuo bendro kurso; nurodyti jaunimo auklėjimo kelius, kad nekiltų jaunamečių nusikaltimai; patarti, kaip perplanuoti miestų centrus, kad jie vėl patrauktų gyventojus; patarti, kaip paruošti žmones skubiai technologijos pažangai ir kaip tiksliau organizuoti žmonių santykius įmonėse ar įstaigose, kad jie nesijaustų nuasmeninti ir neprarastų noro dirbti.
Sakoma, kad žmogus tiek apvaldė gamtą ir padarė tiek techniškų atradimų, jog anksčiau buvę pirmaeiliai pragyvenimo ir nuo ligų apsisaugojimo uždaviniai bus perviršyti žmogaus bendravimo su kitais žmonėmis problemų. Visuomeniniai mokslai yra skatinami ieškoti sprendimų žmonių tarpusavio santykius tvarkant.
Iš kitos pusės, tačiau, pastebima susirūpinimas visuomeninių mokslų atradimais ir ypač jų galimu pritaikymu kasdieniniam gyvenimui. Pavyzdžiui, vos prieš porą metų buvo valdžios išleisti griežti nurodymai, liečiantys teises asmenų, dalyvaujančių bet kokiuose mokslo bandymuose. Tiesa, šie nurodymai buvo nukreipti į biologinių mokslų tyrimus, kur nauji vaistai ar gydymo metodai galutinai turi būti išbandomi su žmonėmis. Tačiau nemenkiau jie taikomi ir psichologinių ar sociologinių bandymų projektams.
Nurodoma, kad tyrimuose naudojami metodai neturi būti žalingi dalyvaujančiam asmeniui (o jei būtų žalingi, kad laukiama nauda atsvertų daromą žalą); kad tyrimų tikslas ir numatomos procedūros turi būti pilnai išaiškinti prieš asmeniui sutinkant tyrimuose dalyvauti; kad tyrimų duomenys turi būti saugojami bei skelbiami, neįvardinant tyrimo dalyvių. Kiekvienas universitetas turėjo sudaryti specialią komisiją, kuri tvirtina kiekvieną su žmonėmis vykdomą valdžios remiamą projektą ir kuri seka, kad tyrimų metu jokios dalyvių teisės nebūtų pažeistos.
Iš esmės rūpinimasis asmens teisėmis yra pagirtinas dalykas, bet kai keliami klausimai apie trumpalaikio susijaudinimo, susirūpinimo ar supykimo, sukelto kokio nors psichologinio bandymo metu, žalą ir neįžiūrima tokių bandymų pateisinanti nauda, tenka pagalvoti, ar po asmens teisių saugojimo priedanga neslypi tam tikra psichologinių tyrimų atradimų baimė. Eilė populiarių knygų bei straipsnių vaizduojančių, kaip įvairūs psichologijos atradimai gali būti pritaikomi paveikti žmonių pasąmonę ir per tai jų elgesį, liudija šią baimę.
Tad atrodo, kad tolimesnis psichologijos ir jai giminingų mokslų vystymasis vyks šių dviejų įtakų - didėjančio pripažinimo ir atradimų baimės - fone.
Aplinkos Įtakos Svarba
Viena linkmė įvairiose visuomeninių mokslų tyrimų srityse - tai ryškinimas išorinių poveikių svarbos. Didelė aplinkos įtaka parodoma ne tik vaikystėje, žmogui vystantis, bet ir suaugus. Įvairūs sugebėjimai, polinkiai, asmenybės savybės, nusistatymai, pomėgiai, įgūdžiai išsivysto santykyje su tam tikra aplinka ir keičiasi aplinkai kintant. Žmogus atliepia ne tik ilgalaikėms įtakoms, bet ir momento sąlygoms. Pagal tai, kaip elgiasi jo bendrininkai, tas pats asmuo gali būti teisingas ar ne, linksmas ar liūdnas, piktas ar malonus. Net ir daiktų suvokimas priklauso nuo sąlygų.
Šį aplinkos svarbos pripažinimą galima būtų tam tikra prasme prilyginti Koperniko revoliucijai astronomijoje. Kopernikas iškėlė žemę iš visatos centro, ir šiandien astronomija pripažįsta saulės bei kitų dangaus kūnų įtaką žemės judėjimui erdvėje. Panašiai šių dienų visuomeniniai mokslai iškelia žmogaus veikimo kontrolės centrą iš paties žmogaus į žmogaus santykių su aplinka zoną. Pripažįstama, kad žmogaus veikimas tegali būti nusakomas, nurodant ne vien jo asmens savybes, bet ir sąlygas, kuriose jis turės veikti.
Aplinkos įtakų pripažinimas nėra naujas dalykas; nauja yra šioms įtakoms teikiama reikšmė ir veikimo keliai. Seniai buvo pripažįstama, kad nepalanki aplinka gali prislopinti įvairių sugebėjimų ar ypatumų išsivystymą. Tačiau šie sugebėjimai ar ypatumai buvo vaizduojami lyg glūdį pačiame žmoguje ir tik laukią tinkamų sąlygų prasiskleisti. Vieno ar kito sugebėjimo neišsivystymas reiškė, kad žmogus jo savyje neturėjo. Toks galvojimas dar ryškus kasdieninėje kalboje, kai vieno gudrumas ar kito nuolankumas yra priskiriami "užsigimimui". Tai atsispindi ir psichiškai pakrikusių žmonių tvarkyme: gydomi patys žmonės, bet mažai kreipiama dėmesio į jų gyvenimo aplinkybių pakeitimą.
Čia nenoriu pasakyti, kad nėra tarp žmonių skirtumų, kad žmonės yra grynai aplinkos sąlygų suformuojami ar kad žmogaus paveldėti genai neturi jokios įtakos į jo psichologinį vystymąsi. Anaiptol. Šių dienų tyrimai rodo, kad žmogus vystosi nuolatiniame santykyje su aplinka; kiek jis aktyviai veikia aplinką, ją savitai priima ir išgyvena, tiek aplinka aktyviai veikia žmogų, teikdama vienokius ar kitokius pastūmėjimus, atpildus, o suvokimui - uždavinius. Tuo būdu aplinka veikia, ne tik slopindama vystymąsi, bet jį skatindama ir formuodama.
Techninė pažanga keičia ne tik medžiaginę, bet ir žmogišką aplinką. Beatsiskleidžiant erdvių pasauliams, žmogui tenka keisti paties savęs suvokimą.
Trys Svarbios Tyrimų Sritys
Čia bandysiu išryškinti kelias tyrimų sritis, kurios parodo aplinkos įtakų svarbą ir kurios, man atrodo, bus svarbios ir ateityje: tai:
- protinių sugebėjimų vystymas bei matavimas;
- sąlyginių refleksų metodikos pritaikymas;
- tankaus žmonių gyvenimo poveikių nustatymas.
Protinių Sugebėjimų Vystymas Bei Matavimas
Paskutiniu metu pastebima aiškus žmogaus mąstymo ir sugebėjimų ugdymo tyrimų padaugėjimas. Net ir žmogaus nuotaikų, pomėgių ar nusistatymų tyrimuose iškeliama suvokimo, o ne jausminio reagavimo svarba. Ypač daug dėmesio skiriama vaiko mąstymo vystymosi supratimui. Tokiam posūkiui galima rasti įvairių priežasčių. Galima teigti, kad sėkmingas prisitaikymas šių dienų gyvenimui reikalauja kuo didesnio protinių sugebėjimų išvystymo.
Vis didesnis kiekis darbų remiasi mąstymo, o ne įgūdžių naudojimu; vis spartesnė technikos pažanga reikalauja net ir iš suaugusio naujų prisitaikymų, naujų sąvokų įsisavinimo, besikeičiančių žmonių santykių supratimo; pagaliau net ir įvairūs techniniai išradimai, kurie turėtų palengvinti kasdieninį gyvenimą, kelia savo reikalavimus. Jeigu skirsime du mąstymo lygius - konkretų ir abstraktų, - bus galima sakyti, kad šiandieninis pasaulis vis dažniau reikalauja abstraktaus mąstymo. Tad ir pasidaro svarbu suprasti, kaip mąstymas vystosi ir pasiekia abstraktų lygį.
Antra vertus, priverstinis žemesnis mokslas ir raginimas kuo didesnio skaičiaus jaunuolių siekti aukštesnio mokslo išryškina nevienodus individų sugebėjimus ir verčia persvarstyti visą mokymo sistemą, paremtą mokinių vienodumo prielaida. Taip pat iškyla klausimas, ar būtų įmanoma pakelti bendrą žmonių sugebėjimo lygį, kad visi jaunuoliai (išskyrus fiziškai sužalotus) galėtų įgyti išsimokslinimą, reikalingą sėkmingam prisitaikymui šių dienų pasaulyje.
Netenka abejoti, kad aplinka veikia sugebėjimų ir mąstymo vystymąsi. Jau seniai pastebėta, kad šeimos socialinė padėtis, ekonominė gerovė, išsimokslinimas rišasi su vaiko sugebėjimų bendru lygiu. Tačiau toli gražu nėra išaiškinta, kokiu būdu jie veikia vaiko mąstymo vystymąsi. Vis daugiau pastangų dedama ne tik tiksliai nusakyti mąstymo vystymosi tarpsnius, bet ir nustatyti specifinius patirties veiksnius, kurie spartina ar lėtina mąstymo vystymąsi.
Daugelis tyrimų, parodančių aplinkos svarbą sugebėjimų išvystymui, buvo atlikti su žiurkėmis ir kitais gyviais. Žiurkės yra amerikiečių psichologų mėgiamiausi tyrimų žvėreliai. Buvo rasta, kad gyviai auginami turtingoje aplinkoje, t. y. aplinkoje, teikiančioje daug medžiagos pojūčių naudojimui bei jų tarpusavio ryšių suvokimui, išauga gudresni, t. y. greičiau ir sėkmingiau išmoksta jiems pateikiamus uždavinius negu paprastai laboratorijos aplinkoje augusieji. Specialiai vargingoje aplinkoje auginami gyviai išauga ne tik mažiau gabūs, bet taip pat ir jausmiškai paveikti, nedrąsūs ir perdėtai jautrūs naujoms apraiškoms.
Žinoma, tokių eksperimentinių bandymų negalima atlikti su žmonėmis. Tačiau nėra sunku rasti panašumų tarp vargingose šeimose ar prieglaudose išaugusių vaikų ir vargingose sąlygose augintų žiurkių. Iš to kyla pastangos praturtinti vargingų šeimų vaikų aplinką, įsteigti lopšelius tų vaikų priežiūrai, įvesti jiems priešmokyklinio auklėjimo programas ir panašiai. Šiais būdais stengiamasi jiems padėti pažinti įvairesnius daiktus bei apraiškas, išmokti įvairių sąvokų ir patirti gyvenimo būdą, kuriame laikas bei tvarka nustato įvykių ir daiktų ryšius. Šios pastangos tačiau iškelia eilę tolimesnių problemų.
Viena, nėra išaiškinta, kokios aplinkos sąlygos labiausiai skatina įvairių vaiko sugebėjimų vystymą. Čia gali būti beveik tiek nuomonių, kiek psichologų. Man atrodo, būtų galima ypač iškelti du veiksnius. Aplinka, kuri nuolat kelia vaikui prieinamus uždavinius ir verčia naudoti mąstymo galias, skatina tolimesnį mąstymo vystymąsi. Uždaviniai, kuriuos vaikas vos pajėgia spręsti, paprastai sukelia didžiausią susidomėjimą. Tad nuolat turi būti statomi nauji uždaviniai.
Taip pat aplinka, kuri vaikui atliepia, kurioje jis gali pastebėti savo pastangų veiksmingumą, bet nebūtinai nuolatinį sėkmingumą, skatina mąstymo uždavinių pamėgimą ir puoselėja sugebėjimų vystymą. Galima gal būtų išvardinti ir daugiau panašių veiksnių. Tolimesni tyrimai neabejotinai padės išaiškinti įvairių patyrimų svarbą. Tačiau šiuo metu nėra gero mokslinio pagrindo nuspręsti, kokia būtų mąstymo vystymąsi labiausiai puoselėjanti aplinka. Juo labiau, kad trūksta būdų aplinkos poveikiui išmatuoti, nes turimi sugebėjimų matai nėra patenkinami.
Antra, nedidelis ligšiolinių priešmokyklinio auklėjimo programų sėkmingumas verčia abejoti, ar iš viso įmanoma pakelti visų vaikų sugebėjimų lygį tiek, kad jie normaliai sektų mokyklos programą. Šis klausimas ypač aštriai iškyla ryšium su juodųjų amerikiečių vaikų mokslinimu. Tiesa, kad didelis jų vaikų procentas išauga vargingose šeimose. Tiesa, kad didelis jų vaikų procentas nepajėgia sekti normalaus mokyklos kurso.
Man atrodo, kol nebus išaiškinta, kokiais būdais aplinka veikia mąstymo vystymąsi, ir nebus sudarytos tinkamos sąlygos kiekvienam vaikui savo sugebėjimus pilnai išvystyti, nėra įmanoma daryti išvadų apie vaikų įgimtus sugebėjimus. Čia yra viena tyrimų sritis, kuri bus neabejojamai svarbi ir ateityje. Visuomenė laukia tyrimų duomenų padėti spręsti konkrečias vaikų auginimo ir mokslinimo problemas. Iš kitos pusės, jaučiama ir šių atradimų baimė. Juo aiškiau parodoma, kad nepakankamas sugebėjimų išvystymas yra tam tikrų aplinkos sąlygų padarinys, juo didesnė atsakomybė tenka visuomenei tas sąlygas pakeisti. Žalingų sąlygų pakentimas, žinant jų poveikį, priartėja prie sąmoningo žmonių į luomus skirstymo.
Dar toliau galime kelti klausimą, ar verta išvystyti žmogaus mąstymo galias iki aukščiausio įmanomo laipsnio? Jeigu tyrimai ir atrastų, kad tam tikrose sąlygose auginami vaikai išvysto žymiai didesnius sugebėjimus, ar reikėtų tokias sąlygas sudaryti visiems vaikams? Mes nežinome, kaip tokios sąlygos paveiktų vaiko asmenybės struktūrą ir kaip spartus mąstymo vystymasis keistų kitus asmenybės ypatumus. Tai klausimai, kurie taip pat iškyla dirbantiems šioje tyrimų srityje.
Sąlyginių Refleksų Metodikos Pritaikymas
Sąlyginių refleksų, arba laikinųjų ryšių, susidarymas buvo pradėtas tyrinėti šio šimtmečio pradžioje. Kai kurie dirgikliai automatiškai sukelia tam tikrą reakciją; pavyzdžiui, skausmas, sukeltas adatos dūrio į pirštą, iššaukia automatišką piršto atitraukimą. Tokių automatiškai veikiančių dirgiklių skaičius yra ribotas, panašiai kaip ir jų iššaukiamų reakcijų. Tačiau gyviai sugeba pastebėti ryšius tarp įvairių juos veikiančių dirgiklių, savo veiksmų ir jų pasekmių. Pavyzdžiui, jeigu koks nors pradžioje neveiksmingas dirgiklis kaip lemputės užsidegimas būna nuolat suderintas su veiksmingu dirgikliu, adatos dūriu į pirštą, tai netrukus vien šis naujasis dirgiklis sukelia tą pačią reakciją, t. y. vien tik lemputės užsidegimas iššaukia piršto atitraukimą. Lemputės užsidegimas pradeda veikti kaip būsimo įvykio ženklas.
Tolimesni laikinųjų ryšių tyrimai parodė pastiprinimo svarbą tų ryšių palaikymui ir išryškino antrą laikinųjų ryšių rūšį. Pasirodė, kad nuolatinis kokio nors pradžioje atsitiktinai atliekamo veiksmo pastiprinimas įtvirtina ryšį tarp kalbamo veiksmo ir tuo metu veikiančių dirgiklių, o taip pat padidina tikimybę, kad tas pats veiksmas bus pakartotas. Pavyzdžiui, jeigu pakabinant viešo telefono ragelį žmogui iškrenta keliasdešimt centų, jis greičiausiai dar kartą pakels ir pakabins ragelį, nes šis veiksmas buvo piniginiu atlyginimu pastiprintas; be to, sekantį kartą pakalbėjęs telefonu, toks žmogus greičiau ir vėl patikrins grąžinamų pinigų dėžutę negu kitas, kuriam toks įvykis niekad nepasitaikė. Tais pačiais principais galima paaiškinti įvarių prietarų susidarymą bei išlikimą.
Daugelis bandymų, išaiškinančių laikinųjų ryšių susidarymo taisykles, buvo atlikti su baltomis žiurkėmis, bet bandymai su žmonėmis parodė, kad panašios taisyklės galioja ir žmonėms. Tačiau žmonių laikinųjų ryšių sistemos gali būti daug komplikuotesnės ne tik dėl žmogaus didesnio sugebėjimo apibendrinti ir atitrauktai mąstyti, bet ir dėl jo sugebėjimo naudoti kalbą. Žmogui žodžiai gali būti ir dirgikliai, ir pastiprintojai. Žodis "gerai" arba "teisingai" gali pastiprinti įvairiausius veiksmus.
Aplinkos svarba, sudarant laikinuosius ryšius, yra savaime suprantama. Iš tikro, laikinųjų ryšių teorija yra vienas būdas aplinkos įtakai į žmogaus veikimą paaiškinti. Ypač kai prileidžiama, kad ne tik išoriniai dirgikliai, bet ir jų sukeltos jausminės reakcijos, sąvokos ar įvaizdžiai gali būti sujungti su žmogaus veiksmais. Tai išplečia laikinųjų ryšių teorijos aiškinamąją galią, nors ir sumažina jos griežtą objektyvumą.
Paskutiniu laiku vėl padidėjo susidomėjimas laikinųjų ryšių susidarymo teorija ir metodika. Viena, buvo parodyta, kad laikinieji ryšiai susidaro net ir naujagimiuose, taip kad dirgiklių ir pastiprinimų būdu aplinka gali veikti kūdikį nuo pat gimimo dienos. Antra, buvo rasta, kad laikinųjų ryšių susidarymo metodiką galima lengvai perkelti iš laboratorijos į natūralią gyvenimo aplinką.
Pavyzdžiui, vienoje psichiatrijos ligoninėje buvo įvesta tokia tvarka. Ligoninės tarnautojai turėjo nuolat pagirti ligonius už kiekvieną sveiką poelgį, bet nekreipti dėmesio į jų nesveikus poelgius. Ligoninės gyvenimas buvo taip pertvarkytas, kad ligoniai turėjo įvairių galimybių atlikti sveikus poelgius. Pavyzdžiui, kiekvieną rytą ligoniai turėjo patys pasikloti lovas, nusiprausti, apsirengti ir ateiti į valgomąjį pusryčių. Už kiekvieną atliktą poelgį ligoniai gaudavo žetoną, kurį vėliau galėjo išmainyti į cigaretes, saldainius, filmų bilietus ir panašiai. Ši tvarka buvo gana sėkminga. Daug ligonių nustojo rodyti savo nesveikus poelgius, nes jie nebuvo jokiu būdu pastiprinami, ir išmoko sveikai elgtis, nes kiekvienas sveikas poelgis buvo pagiriamas ir atlyginamas. Panašios tvarkos yra įvedamos ir mokyklose auklėjant vaikus.
Drambliai 101 | „Nat Geo Wild“
Tačiau kartu pastebima ir baimė, kad laikinaisiais ryšiais paremta elgesio keitimo metodika gali būti panaudota žmonių manipuliavimui. Pavyzdžiui, buvo iškelta mintis, kad galima būtų sumažinti nedarbą, atlyginant bedarbiams už kiekvieną apsilankymą darbo biržoje. Toks atlyginimas ne tik pastiprintų bedarbių apsilankymą darbo biržoje, bet ir padidintų jų norą ieškoti darbo. Tačiau čia tuojau pat iškyla klausimas, ar visuomenė turi teisę atlyginti žmonėms už jų pastangas. Toks atlyginimas gali būti suprastas kaip bandymas nupirkti žmonių palankumą. Panašios abejonės iškyla ir kitose srityse.
Tankaus Žmonių Gyvenimo Poveikių Nustatymas
Vis didėjantis žmonių skaičius ir vis tankesnis jų gyvenimas mietuose sukelia eilę naujų problemų. Susisiekimas tarp žmonių tampa vis sunkesnis; vis sunkiau rasti tinkamą gyvenamą vietą; vis sunkiau apsisaugoti nuo triukšmo, oro užteršimo ir kitų nepatogumų. Ypač didelę reikšmę įgauna žmogaus santykiai su kitais žmonėmis. Vienų nuomone, tankus gyvenimas palengvina žmonių bendravimą ir leidžia jiems geriau patenkinti savo socialinius poreikius. Kitų nuomone, tankus gyvenimas sukelia nuolatinį stresą ir veda į nuasmeninimą bei socialinę izoliaciją.
Šiuo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant nustatyti tikrąjį tankaus gyvenimo poveikį žmogui. Pavyzdžiui, vieni tyrimai rodo, kad tankiai gyvenantys žmonės dažniau serga psichinėmis ligomis. Kiti tyrimai rodo, kad tankus gyvenimas didina nusikalstamumą. Tačiau dar nėra aišku, ar šie reiškiniai yra tiesiogiai susiję su tankiu gyvenimu, ar juos lemia kiti veiksniai, pavyzdžiui, skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis.
Ypač svarbūs yra tyrimai, kurie siekia nustatyti, kaip tankus gyvenimas veikia vaikų vystymąsi. Vienų nuomone, tankus gyvenimas suteikia vaikams daugiau galimybių bendrauti su kitais vaikais ir ugdyti savo socialinius įgūdžius. Kitų nuomone, tankus gyvenimas sukelia vaikams stresą ir trukdo jiems normaliai vystytis.
Ateityje reikės atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti tikrąjį tankaus gyvenimo poveikį žmogui. Šie tyrimai turėtų padėti sukurti tokią gyvenamą aplinką, kuri būtų palanki žmogaus sveikatai ir gerovei.
Apibendrinimas
Ina C. teigia, kad psichologijos ir apskritai visuomeninių mokslų ateitis skleisis dviejų poveikių įtampoje: didėjančio pripažinimo ir atradimų baimės. Ji išryškina aplinkos įtakų svarbą, protinių sugebėjimų vystymą bei matavimą, sąlyginių refleksų metodikos pritaikymą ir tankaus žmonių gyvenimo poveikių nustatymą kaip svarbias tyrimų sritis ateityje.
tags: #dramblio #prisitaikymas #prie #gyvenamosios #apslinkos