Įprastai būsto įsigijimas vyksta keliais etapais. Pirmiausia pasirašoma preliminari, o vėliau - notaro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kartais prieš šias pasirašoma ir rezervacijos sutartis. Tačiau prieš tai dar reikia pasirašyti dokumentą, kuris vadinamas „Preliminari NT pirkimo-pardavimo sutartis“. Šią sutartį sudaro pirkėjas ir pardavėjas nurodydamas pagrindinę informaciją apie sandorį.
Preliminaria sutartimi yra užtikrinamos būsimo sandorio garantijos, tai reiškia, kad ši sutartis užtikrina, kad bus sudaroma pagrindinė - notarinė sutartis. Preliminarioji sutartis yra tarsi susitarimo ir sandorio tarp šalių įtvirtinimas.
Sutartis gali būti tik rašytinė - nebūkite patiklūs, ne visi santykiai tarp žmonių grįsti tik pasitikėjimu ir sąžiningumu, todėl sutartis turi būti tik rašytinė. Žodinis susitarimas neturi jokio teisinio pagrindo ir laikomas negaliojančiu.
Prieš Pasirašant Sutartį
Pirkėjas prieš pasirašydamas bet kokią sutartį turėtų apžiūrėti perkamo nekilnojamojo turto (NT) aplinką - teritoriją, komunikacijas, vietovės apstatymo parametrus bei miesto planus. Galiausiai, prieš pasirašant sutartį būtina išsamiai apžiūrėti visą NT. Reikia patikrinti, ar pardavėjo nurodyti duomenys yra būtent tokie ir realybėje.
Apžiūrėjus turtą, laukia dokumentų patikros etapas. Pirmasis dokumentas, kurį būtina patikrinti - išrašas iš nekilnojamojo turto registro. Jame nurodomas esamas būsto savininkas (ar keli). Tai ypatingai svarbu perkant senos statybos NT, kuris gali būti paveldėtas ir priklausyti net keliems žmonėms, o jį pardavinėti gali vienas asmuo.
Įsitikinkite, kad kiti savininkai tokiu atveju žino situaciją ir taip pat nori parduoti NT, t.y. reikalaukite, kad visi savininkai pasirašytų preliminarią sutartį ir atsakytų solidariai sutarties nutraukimo atveju, o jeigu jų vardu veikia įgaliotinis - įsitikinkite, kad jis veikia visų savininkų, o ne vieno iš jų, vardu.
Kitas žingsnis - būsto kadastrinės bylos peržiūra ir palyginimas su esama faktine situacija. Tai svarbu atlikti, nes faktinė būsto situacija gali būti visiškai kitokia nei kadastrinėje byloje. Gali būti, kad savininkas yra atlikęs pakeitimų, pavyzdžiui, nugriovęs laikančias konstrukcijas, iš esmės pakeitęs buto išplanavimą ar inžinerinius tinklus, kam reikalingi tiek daugiabučio namo bendraturčių sutikimai, tiek tam tikrais atvejais - tokių statybos darbų projektas.
Jeigu pastebite, kad faktinė buto situacija neatitinka kadastrinės bylos duomenų (pvz. buto lango nėra pažymėta kadastrinėje byloje), tikėtina, kad atliktiems buto remonto darbams nebuvo gauti reikiami leidimai ar sutikimai, darbų atlikimo metu nebuvo vertinta galima grėsmė išgriovus angą lango įrengimui ir dėl to neatnaujinta buto kadastrinė byla.
Ateityje dėl tokių atliktų darbų (padarius langui angą pastato laikančioje konstrukcijoje) gali pradėti skilinėti pastato ar jame esančių kitų daugiabučio namo butų sienos. Tada būtų ieškoma to priežasties, kuri gali būti susieta su Jūsų ketinamame įsigyti bute atliktais remonto darbais. Štai tokiu atveju gali kilti problemų su kaimynais ar draudimu ir tekti atlyginti žalą, kaip buto, kuriame buvo neteisėtai atlikti remonto darbai silpninant (keičiant) laikančias konstrukcijas, savininkui.
Pasitaiko praktikoje tokių atvejų, kai pardavėjai neatskleidžia aplinkybės, kad atliekant griovimo darbus bute buvo sunaikinti saugotini pastato elementai, ir dėl to savininkui gali grėsti nemalonumai su kultūros paveldo apsaugos institucijomis dėl tokių neteisėtų remonto darbų atlikimo. Pirkėjai, įsigiję tokį butą ir pateikę pareiškimus notarinėje sutartyje apie buto būklę (kad susipažinę su faktine turto būkle, kadastrine byla, kad jis atitinka pirkėjo lūkesčius ir mokamą kainą ar pan.), būna nustebinti ateityje gavę (kaip buto savininkai) pretenzijas iš namo bendraturčių ar valstybinių institucijų dėl žalos atlyginimo už bute neteisėtai atliktų remonto darbų sukeltą žalą ar kultūros vertybių sunaikinimą, atliekant būsto išplanavimo keitimo darbus.
Taip pat prieš pasirašant sutartį reikėtų paprašyti pardavėjo dokumentų apie jo ankstesnius įsipareigojimus, išduotus sutikimus tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, ar yra priimtas namo bendraturčių sprendimas dėl kapitalinio namo remonto, ar yra pasirašęs pastato renovacijos išlaidų atlyginimo sutartį ir pan.
Perkant naujos statybos butą ar namą labai naudinga patikrinti ir vystytoją. Viešai yra prieinama informacija apie vystytojų finansinę situaciją, jiems iškeltas teismines bylas, pritaikytus areštus, internete pateikiami atsiliepimai apie bendrovės prievolių vykdymą. Galima išsiaiškinti, kiek laiko vystytojas dirba ir kokia jo reputacija, kokia jo finansinė būklė ir ar jis yra pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus pastatyti turtą. Būta praktikoje ir tokių atvejų, kai viešai prieinamuose šaltiniuose intensyviai jau dalijamasi informacija apie vystytojo neįvykdytus įsipareigojimus tame pačiame kvartale, tačiau pirkėjas, nepasidomėjęs šia informacija, sudaro preliminarią sutartį, sumoka avansą, kurio vėliau nepavyksta atgauti kaip ir daugeliui jau apgautų žmonių.
Perkant kotedžą ar individualų namą, reikėtų atkreipti dėmesį į dar daugiau dalykų. Be anksčiau minėtų dokumentų naudinga pardavėjo paprašyti ir peržiūrėti žemės sklypo planą. Jame nurodoma, ar sklypui yra nustatyti kelio ar kiti servitutai, kokio jis dydžio ir kokioje sklypo dalyje. Tai svarbu žinoti, nes servitutas dažniausiai skiriamas kito - viešpataujančio - daikto naudai, pvz. patekimo į kitą sklypą ar pastatą tikslais, inžinerinių tinklų aptarnavimo tikslais ir pan.
Tokios zonos aptverti ar kitaip naudoti išimtinai tik savo tikslais (pvz. joje statyt statinį, pirtelę, sandėliuką, apsodinti medžiais, gyvatvorėmis) jau nebegalėsite - būsite įpareigoti šia sklypo dalimi leisti naudotis ir tam asmeniui, kurio naudai servitutas buvo nustatytas. Perkant kotedžą ar namą, kuriame yra daugiau nei vienas namas (butas), naudinga išsiaiškinti, kaip pardavėjas nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp sklypo bendraturčių. Plane turėtų būti aiškiai nurodyta, kuria dalimi žemės galėsite naudotis atskirai nuo kitų sklypo bendraturčių, kuri priklausys jūsų kaimynams, o kuri bus bendro naudojimo dalis su kaimynais.
Taip pat turėtų aiškiai matytis vieta, kurioje įrengti bendri inžineriniai tinklai. Naudinga paskaičiuoti, ar pastarųjų galingumas - pakankamas, aptarnauti kotedžus (namus), prie kurių prijungti tinklai, o gal kiekvienam pastatui numatyta po atskirą inžinerinį tinklą.
Prieš perkant namą ar kotedžą išsiaiškinkite, ar į jį bus atvestos visos pirkėjo norimos komunikacijos. Perkant vis dar statomą (nebaigtos statybos) namą ar kotedžą būtina atidžiai išanalizuoti jo projektą - ar viskas statomas (ar pastatyta) pagal jį ir su pardavėju aptarti, kas atsakingas ne tik už statybų užbaigimą, bet ir deklaracijos apie statybų pabaigą pateikimą valstybinėms institucijoms.
Jeigu pardavėjui statant nukrypstama nuo projekto, įsigijus NT ir patiems užbaigus namo 100 proc. baigtumą (kaip dažnu atveju ir būna), dėl jo neatitikimo projekto sprendiniams gali nepavykti įregistruoti pastato baigtumo ar netgi būti įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sumokėti už tai baudą.
Nukrypimus nuo projekto reikėtų išsiaiškinti dar prieš pasirašant notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, t.y. pardavėjui užbaigus statybas pagal preliminarią sutartį, pirkėjas turėtų apžiūrėti turtą ir palyginti faktinę situaciją su projektine dokumentacija. Jeigu namas pastatytas nukrypus nuo projekto, ir nepaisant to, įsigys jį iš pardavėjo, yra rizika, kad teks pačiam pirkėjui pašalinti savavališką statybą, namą perstatyti, namui sugriuvus ar sunykus - draudimas gali nemokėti žalos išmokos dėl netinkamai pastatyto turto.
Perkant nebaigtos statybos NT ar dar net nepradėtą statyti NT, labai svarbu identifikuoti kokios apimties, kokio ploto, kokioje vietoje perkate turtą. Jeigu šalys susitaria papildomai parduoti ir kitus neregistruotus statinius, tarkime, pavėsinę, sandėliuką ar panašiai, juos taip pat reikia įtraukti į sutartį ir aptarti, kad į kainą įeina ir neregistruotų statinių ar kitų daiktų kaina.
Dokumentuose turi būti nurodytas ir tikslus norimo įsigyti NT plotas. Kai kuriais atvejais pardavėjas parodo būsimo turto vizualizaciją, tačiau tai nereiškia, kad būtent taip bus išplanuotas ar įrengtas ir jūsų būstas.
Reikėtų iš anksto susitarti, kokias pertvaras bei kitus dalykus turi įrengti pardavėjas, o ką turėsite padaryti patys jau nusipirkę namą. Jau pastatyto (senos statybos turto) įsigijimo atveju naudinga pranešti pardavėjui, kokius daiktus ar įrangą, esančią būste, norėtumėte pasilikti, o ką - išmesti. Kai kuriais atvejais tiek paliekami daiktai, tiek jų išvežimas gali būti neįtrauktas į turto kainą, o pirkėjui vėliau tenka mokėti papildomai. Tad kainos detalus aptarimas - vienas iš svarbiausių klausimų perkant NT. Ją konkrečiai įvardinti reikia jau preliminarioje sutartyje - ir galutinę, ir už kvadratinį metrą.
Kartu su kaina reikia nurodyti ir avansą, o tais atvejais, kai savininkai yra keli asmenys - ir žmogų, kuriam jis bus mokamas. Jeigu manote, kad vystytojas nėra labai patikimas, o dar turi atlikti nebaigtų darbų, avansą galite sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą (tai atskira notarų teikiama mokama paslauga) ir preliminarioje sutartyje nustatyti sąlygą, kad pinigai pardavėjui nebus išmokami tol, kol jis neįvykdys visų įsipareigojimų pagal sutartį ir nepateiks šių įsipareigojimų įvykdymo įrodymų.
Jeigu perkate nepastatytą turtą, kurio plotas užbaigus statybą gali pasikeisti nuo planuoto ploto, pvz. sumažėja statybos metu, preliminarioje sutartyje reiktų susitarti dėl kainos keitimo (mažinimo) sąlygų. Šiuo metu daug dėmesio skiriama NT energiniam naudingumui, kurio sertifikatas - privalomas kiekvienam gyvenamosios paskirties objektui.
Jeigu planuojate pirkti nebaigtos statybos (pvz. 85 proc.) namą, į sutartį reikėtų įtraukti sąlygą, kas ir per kiek laiko privalo organizuoti energinio naudingumo sertifikato gavimą, kas už tai mokės. Primintina, kad toks sertifikatas išduodamas ir pardavimo atveju pardavėjo privalomas pateikti pirkėjui, jeigu turto statybos yra baigtos 100 proc. baigtumu.
Labai svarbi sutarties sąlyga, ypač perkant būstą su paskola - nuosavybės perdavimo momento aptarimas preliminarioje sutartyje. Bankams dažniausiai svarbu, kad paskolos gavėjas jau turėtų teises į NT prieš jam išmokant paskolą, kad tokį turtą būtų galima įkeisti pirkėjo prievolių tinkamo įvykdymo užtikrinimo tikslais (suteiktos paskolos grąžinimui užtikrinti).
Jeigu pardavėjas sutartyje numato, kad būstas bus perduotas naujam savininkui tik sumokėjus visą turto kainą, o bankas nepaisant preliminarios sutarties sąlygų reikalaus pirmiausia įgyti turtą pirkėjo vardu, kad jį būtų galima įkeisti banko naudai kaip paskolos grąžinimo įvykdymo užtikrinimo priemonę - gali kilti ginčų tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl netinkamai įvykdytos preliminarios sutarties sąlygų ir kaltės.
Dar nepastatyto turto apžiūros tvarkos detales taip pat reikia įtraukti į preliminarią sutartį, kad vėliau nekiltų ginčų dėl neatliktų darbų. Preliminarioje sutartyje galima apibrėžti, kada po statybų baigimo iki notarinio sandorio pasirašymo vystytojas jums leis apžiūrėti turtą.
Naudinga apsibrėžti, per kiek laiko pardavėjas turi ištaisyti pastebėtus turto trūkumus, kokie defektai laikomi neesminiais, t.y. nesudarančiais pagrindo nutraukti preliminarią sutartį ir nesudaryti notarinės pirkimo - pardavimo sutarties.
Notarinio sandorio sudarymo terminas - irgi labai svarbus punktas įsigyjant NT. Preliminari sutartis galioja vienerius metus nuo jos sudarymo, tad jeigu joje nenurodytas notarinio sandorio terminas, prievolė parduoti turtą pasibaigtų po vienerių metų.
Geriausia apsibrėžti terminą konkrečia data, o ne kokiu nors įvykiu, kaip kad pardavėjai vis dar praktikuoja, pvz. įrašo, kad notarinė sutartis bus sudaroma per 1 mėnesį nuo turto statybos darbų pabaigos, o ši pagal kitą punktą gali būti pratęsta 6 mėn. ar tiek, kiek uždelsė pastatyti turtą ne dėl nuo pardavėjo priklausančių aplinkybių.
Tikslinga aptarti ir terminą, per kurį pardavėjas (kuris nepastatyto turto pardavimo atveju būna rangovas ar vystytojas) turi pateikti pirkėjui garantinio įsipareigojimo užtikrinimo priemones, kurios rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovo kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos.
Į susitarimą tarp pirkėjo ir pardavėjo rekomenduotina įtraukti ir perduodamų dokumentų, pvz. turte esančios įrangos naudojimosi instrukcijas, sąrašą, ir būtinai su jais susipažinti. Galiausiai, sutartį surašius iki pačių smulkiausių detalių ir atidžiai susipažinę su ja lydinčia dokumentacija, pirkėjai visada turi nepamiršti stebėti sutarties vykdymo eigą, joje numatytų terminų laikymąsi ir esant poreikiui - susirinkti kuo daugiau rašytinių įrodymų (t.y. bendrauti su pardavėju daugiau el.
Sutarties Tikslumas
Sudarant preliminarią sutartį svarbu tikslumas ir atidumas. Sutartyje nurodykite tikslią sudarymo datą, vietą, vardus, pavardes, asmens kodus, turto adresą, statybos metus, plotą, kambarių skaičius. Sutartyje tiksliai įrašykite turto kainą, mokamo avanso dydį.
Preliminarioje sutartyje sąlygų keisti negalima, o jų nesilaikymas ar sulaužymas gali užtraukti vienai ar kitai šaliai sutartyje numatytą baudą. Sąlygas nežymiai galite keisti, papildyti tam tikrus punktus, tačiau tik abipusiu ir palankiu susitarimu.
Atminkite, kad rašytinė preliminari sutartis yra svarbus dokumentas ir pagrindas, susidarius nepalankioms aplinkybėms, ginčui bei sąlygų nevykdymui spręsti. Atsakingai įvertinkite visas atsakomybes, nes jų nesilaikymas gali labai brangiai „kainuoti“.
Savarankiškai parduodant ar norint įsigyti nekilnojamąjį turtą be brokerio pagalbos, sudaryti sutartį gali tapti ne lengva užduotis. Joje turi būti įtrauktos ir apibrėžtos visos sąlygos, jų nesilaikymas ir kiti aspektai.
Bendrų Daugiabučių Objektų Draudimas
Daugėjant nelaimingų atsitikimų daugiabučiuose namuose, vis dažniau iškeliamas klausimas, ar Lietuvoje turėtų būti įvestas privalomas bendrų namo patalpų draudimas. Ši idėja sulaukia vis daugiau dėmesio, tačiau kelia ir klausimų - ar tai tik dar vienas mokestis, ar būtina apsaugos priemonė?
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas pabrėžia, kad panašiai kažkada buvo priimtas sprendimas dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo automobiliams. Iš pradžių tai atrodė neįprasta, tačiau šiandien niekas tuo nebesistebi. Tad ir bendrų daugiabučių objektų draudimas ilgainiui galėtų tapti tokia pat savaime suprantama norma. Vis dėlto daugiabučių gyventojai pagrįstai domisi - kiek tai kainuotų per mėnesį ar metus? Ar papildomas mokestis neištuštintų kišenių?
Daugiabučiuose - pavojai už tūkstančius
A. Čaplikas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kasmet fiksuojama vis daugiau nelaimių: gaisrai, potvyniai, audros ar avarijos. Šie įvykiai neretai padaro didžiulę žalą - nuostoliai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Padengti juos tenka patiems gyventojams, o valstybės parama suteikiama tik tuo atveju, jei biudžete lieka lėšų.
Problema ta, kad daugelis žmonių draudžia tik savo butus. Tuo metu laiptinės, stogai, rūsiai ar liftai lieka be jokios apsaugos. Įvykus nelaimei, bendrosios patalpos nukenčia labiausiai, o jų atstatymas tampa sudėtingas tiek finansiškai, tiek organizacine prasme.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota daug įvykių, kai stichijos ar techniniai gedimai padarė milžinišką žalą. Nuo stogus plėšusių audrų iki sprogimų ar užlietų liftų. Ne kartą nuostoliai viršijo šimtus tūkstančių eurų. Savivaldybių ar valstybės biudžetai ne visada pajėgūs padėti.
Kiek kainuotų toks draudimas?
Pasak A. Čapliko, siūlomas draudimas kainuotų tiek, kiek kavos puodelis per mėnesį. Butui tai galėtų būti 3-6 eurai, priklausomai nuo ploto, gyventojų skaičiaus ir pasirinktų draudimo sąlygų. Draudimo bendrovė „If“ nurodo, kad vidutinė įmoka siekia 2-4 eurus per mėnesį. Ji skaičiuojama pagal viso pastato plotą - kaina už kvadratinį metrą svyruoja nuo 25 iki 50 centų.
Kiekvienas gyventojas moka pagal turimo būsto plotą. Draudimo suma gali siekti nuo 600 tūkst. iki 6 mln. eurų - tai reikštų, kad net blogiausiu atveju sugriuvus namui, būtų galima atkurti visą turtą.
Šiuo metu Lietuvoje draudimu apsaugota tik labai nedidelė dalis daugiabučių. „If“ duomenimis, fiksuojama vos keli procentai apdraustų bendrųjų patalpų. Daugiausia tai - mažesnės bendrijos ar naujesni namai. Tuo tarpu Estijoje šiuo metu apdrausta apie 2 tūkst. objektų.
Ar draudimas taps privalomu?
A. Čaplikas pabrėžia, kad privalomas draudimas nebūtų papildoma našta, o būdas apsaugoti gyventojus nuo netikėtų nelaimių. Toks modelis sėkmingai veikia daugelyje Vakarų Europos šalių. Pasak jo, tereikia politinės valios, kad žmonės Lietuvoje taip pat būtų apsaugoti nuo finansinių sukrėtimų.
Jis primena, kad Aplinkos ministerijoje šis klausimas keliamas jau ne pirmą kartą. Tačiau kol kas sprendimo nėra - būtina ekonominė ir socialinė analizė, taip pat visuomenės ir institucijų sutarimas.
Aplinkos ministerija kol kas neskuba įvesti privalomo draudimo. Pasak jų, tai paliestų daugybę žmonių ir sukurtų papildomų išlaidų. Ministerijos pozicija aiški - reikia rimto pagrindimo ir veikimo modelio, kuris įtikintų tiek gyventojus, tiek draudimo bendroves.
Dabar labiau skatinamas savanoriškas pasirinkimas
Ministerijos nuomone, šiuo metu tikslingiau skatinti savanorišką apsisprendimą. Bendrijos ir daugiabučių administratoriai galėtų aktyviau domėtis draudimo galimybėmis, o valstybė turėtų padėti sudaryti sąlygas tokiems sprendimams priimti.
Ministerija jau rengia pasiūlymus Civilinio kodekso pakeitimams, kurie supaprastintų daugiabučių priežiūros klausimų sprendimą, įskaitant ir draudimą. Tai galėtų padėti gyventojams greičiau reaguoti į rizikas ir apsaugoti bendrą turtą nuo galimų nelaimių.
Taigi, klausimas dėl privalomo draudimo dar atviras. Vieni jį vertina kaip būtinybę, kiti - kaip dar vieną išlaidą. Tačiau nelaimių statistika rodo, kad rizika reali.
Sostinės Senamiestyje Sugriuvus Namui
Sostinės senamiestyje sugriuvus namui kelios įmonės tūno griuvėsiuose ir apimtos nežinios - kas turėtų atlyginti patirtus nuostolius, mat ekspertai dar tiria, dėl kieno kaltės įvyko nelaimė - ar kaltininkė yra greta naują pastatą statanti UAB „Constructus“, ar UAB „Vilniaus vandenys“.
UAB „Constructus“ teigia esanti apsidraudusi privalomuoju generalinio rangovo civilinės atsakomybės draudimu ne gyvybės draudimo bendrovėje „If P & C Insurance“, kuriai Lietuvoje priklauso „If draudimas“, 5 mln. Lt draudimo suma. Taip pat įmonė apsidraudusi savanorišku statybų ir montavimo darbų draudimu, tačiau šios draudimo sutarties nei sąlygos, nei suma neskelbiama.
„Mūsų įmonė draudžia visus savo projektus didesnėms nei minimalios draudimo sumos, tokia įmonės politika. Taip pat po įvykusios nelaimės darėme daugiau nei reikalauja įstatymai, nes esame socialiai atsakinga bendrovė. Šis įvykis nepakeis mūsų nuostatos, tačiau manau, kad visos su statybomis susijusios įmonės atkreips dėmesį į šį įvykį, tai gali paskatinti kai kurias įmones peržiūrėti savo vertybes“, - sako Marekas Kovalevskis, „Constructus“ rinkodaros ir pardavimų direktorius.
Nei „Constructus“, nei „If draudimas“ nesiryžta prognozuoti, kiek reikėtų lėšų nuostoliams atlyginti.
Tomas Nenartavičius, UAB „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų skyriaus direktorius, mano, kad tam verta rezervuoti daugiau nei 10 mln. Lt.
„Auga klientų pretenzijų mentalitetas. Gyventojams turi būti atlyginta už sugriautus butus bei prarastą asmeninį turtą. Nutraukusios verslą įmonės gali reikalauti kompensuoti prarastas pajamas ir pastovias išlaidas - nuomos mokesčius, palūkanas už paimtas paskolas ir kt. Žmonės taip pat gali reikalauti atlyginti moralinę žalą, nes žiemą likę be stogo patyrė nepatogumų. Jei visiems nuostoliams kompensuoti draudimo sumos nepakaktų, reikėtų kreiptis į kaltininką ir tartis dėl nuostolių atlyginimo. Manau, jei pretenzijos pagrįstos, nė vienai įmonei nėra tikslo bylinėtis teisme.“
Teisininko teigimu, pagal civilinės atsakomybės principą turi būti atlyginta padaryta žala, kiekvienu atveju vertinama, kaip ekonomiškiausia ją atlyginti.
„Jei teisme būtų sprendžiama byla, greičiausiai būtų vertinama, kiek yra būtina atlyginti, kad nukentėjusio asmens padėtis būtų grąžinta į tą būseną, kuri buvo prieš įvykį. Ekspertai turėtų įvertinti, ar pastatą tikslinga atstatyti, ar kompensuoti analogiško pastato įsigijimą“, - sako Darius Andriukaitis, Draudimo priežiūros komisijos Juridinio skyriaus vyriausias specialistas.
„If draudimas“ nukentėjusiesiems per šį įvykį kompensuotų nuostolius tik tuomet, jei būtų nustatyta, kad dėl žalos yra kaltas jos klientas, tačiau verslininkams, prarandantiems pajamas, nuostolių atlyginti ji neprivalės.
„Jeigu įmonės apsidraudusios nuo verslo nutrūkimo rizikų, negautas pajamas joms turi kompensuoti draudikas. Įstatymai, reglamentuojantys rangovo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, nurodo, kad prarastos pajamos ar pelnas nekompensuojami. Bet kuriuo atveju įmonė turėtų pasirūpinti dokumentais ir kitais įrodymais, kad ji neteko pajamų“, - sako Edvardas Skupas, „If draudimo“ draudimo direktorius.
Fiziniams asmenims patariama, kol dar nenustatyta įvykio priežastis ir kaltininkas, pasirūpinti likusio turto išsaugojimu ir prarasto turto nuosavybės dokumentais ar kitais galimais įrodymais, kad tokį turtą jie turėjo, pavyzdžiui, nuotraukomis.
„Asmenys turi bendradarbiauti su įvykį tiriančiais ekspertais ir specialistais, suteikti kuo daugiau informacijos, kad vėliau būtų galima kuo greičiau ir tiksliau įvertinti patirtą žalą“, - ragina E. Skupas.
| Draudimo bendrovė | Vidutinė mėnesio įmoka | Kaina už kvadratinį metrą |
|---|