Dujinis šildymas sodyboje: privalumai, įrengimas ir atsiliepimai

Artėja žiema, ir miestelių bei priemiesčių gyventojai ieško patikimų ir patogių šildymo sprendimų. Dujinis šildymas tampa vis populiaresnis dėl savo efektyvumo, ekonomiškumo ir patogumo.

Dujinio šildymo privalumai

• Patogumas: Dujinis šildymas yra patogus, mažai priežiūros reikalaujantis, visiškai automatizuotas ir išmanus sprendimas.
• Efektyvumas: Jis užtikrina pastovų šilumos tiekimą, nereikalauja kuro sandėliavimo ir leidžia automatizuoti šildymo procesą.
• Švarumas: Nors dujos nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, bet dujinis šildymas švarus, stabilus, nereikalaujantis priežiūros ir automatizuotas.

Dujinis šildymas: gamtinės ar suskystintos dujos?

Jeigu netoliese yra magistralinio dujotiekio trasa, nepaisant, ar jūsų namas senos ar naujos statybos, gamtines dujas įsivesti verta. Pradinė investicija priklauso nuo atstumo, paprastai ji mažėja, jei magistralinio dujotiekio atšaka naudojasi ne vienas, o keli ar keliasdešimt namų ūkių.

Jeigu nėra galimybės atsivesti gamtines dujas nuo magistralinio gamtinių dujų vamzdyno, galima įsirengti dujinį šildymą suskystintomis dujomis iš dujų balionų. Suskystintų dujų tiekimu užsiima daug įmonių, dujos gali būti tiekiamos centralizuotai į didelius rezervuarus (taip vyksta didelėms vartotojų grupėms), arba gali būti tiekiamos įvairios talpos balionuose. Dujų balionų tiekimu užsiimančių atskirų įmonių suskystintų dujų kaina skirtinga.

Tiesa, suskystintų dujų kaina didesnė nei gamtinių, bet suskystintos dujos yra apie 30 proc. kaloringesnės nei gamtinės. Jeigu skaičiuotume, kad 150 kv. m ploto vidutinio sandarumo namo šildymui ir karšto vandens bei maisto ruošimui per metus reikia apie 2500 - 3000 kub.m gamtinių dujų, tai tokiam pat namui vidutinis metinis suskystintų dujų poreikis bus apie 1750 -2100 kub.

Atokiose vietovėse, kur arti nėra gamtinių dujų trasos, verta įsivesti šildymą suskystintomis dujomis, vadinamą šildymu dujų balionais arba šildymu propano dujomis. Kaip minėjome, suskystintų propano dujų šilumingumas didesnis nei gamtinių dujų, jų reikia mažiau.

Dujų balionus galima užpildyti butano ir propano dujų mišiniu. Labai svarbu pasirinkti dujų tiekėją, kurio 95 procentus dujų sudėties sudarytų propanas. Propano garavimo arba virimo temperatūra yra apie -43°С šaltyje. Tačiau tokių šalčių Lietuvoje nebūna. O butanas nebegaruoja esant -0,5 °С šalčio, jis yra kaloringesnis ir naudojamas maisto gamybai skirtuose dujų balionuose. Todėl labai svarbu, kad 95 proc. dujų balionų, skirtų šildymui, sudarytų suskystintos propano dujos. Dujinių katilų gamintojai irgi rekomenduoja naudoti propano dujas.

Kitas momentas, dėl kurio dalis žmonių privengia šildymo dujų balionais, yra sprogimo baimė. Tačiau dujų balionai yra laikomi lauke, sandarioje spintoje, joje yra dujų nuotėkio jutiklis, kuris, esant net menkiausiam dujų išsiskyrimui, automatiškai užblokuoja jų patekimą į aplinką. Juk dažniau girdime apie buitinių dujų balionų, naudojamų maisto gamybai, sprogimus, nei apie propano dujų balionų sukeltas avarijas. Dujų balionų spinta - skydinė.

Visų pirma, tiekiamų dujų kiekis skaičiuojamas ne balionais, o suvartotų dujų kubiniais metrais. Jų kiekį rodo skaitliukas, įrengiamas prie dujų balionų spintos - skydinės. Šildymas dujų balionais prilygsta šildymui gamtinėmis dujomis, jis toks pat komfortiškas ir nereikalaujantis nuolatinio dėmesio.

Moderni dujinio šildymo sistema reikalauja labai nedaug priežiūros, o išmanus ir patogus kondensacinio dujinio katilo valdymas leidžia vidaus temperatūrą programuoti pageidaujamu režimu arba reguliuoti mobiliuoju telefonu net ir nebūnant namuose. SAURIDA GAS šildymo sistema puikiai dera ir naujos, ir senos statybos namuose.

Dujinio šildymo įrengimo etapai

Dujinio šildymo įrengimas susideda iį visos eilės etapų.

1. Pirmiausia iš energijos skirstymo operatoriaus (ESO) reikia gauti prisijungimo sąlygas ir parengti techninį projektą. Rengiami du projektai - lauko ir vidaus dujotiekio. Lauke montuojamas požeminis dujotiekio vamzdis, antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju dujų vamzdžiai gali būti tik plieniniai.
2. Privataus namo ar kito pastato lauko dujotiekis jungia skirstomojo dujotiekio atšaką su namu.
3. Prie lauko dujotiekio galima priskirti dujų įvadą į namą. Jis pravedamas per sieną, naujoje statyboje jį galima pravesti po pamatu ar per pamatą, tokiu atveju fasade nelieka vamzdžio, kuris ne visada atrodo estetiškai.
4. Vidaus dujotiekis yra pastato dujų sistemos dalis. Pastato dujų sistemą sudaro dujotiekis ir jo dalys, dujiniai prietaisai, degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistema. Vidaus dujotiekio įrengimą reglamentuoja „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės".

Dujotiekio vamzdžių montavimas

• Dujotiekio vamzdžiai pastato viduje gali būti atviri, paslėpti, po tinku, galima juos montuoti grindyse ir užlieti betonu.
• Atviri dujų vamzdžiai gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesniame kaip 2,2 m aukštyje nuo grindų. Taip pat dujų vamzdis gali būti pravestas palubėje, pakabinamose lubose (lubų konstrukcija turi būti vėdinama), sienų kanaluose.
• Užtinkuoti ir užbetonuoti galima iki 0,1 bar darbinio slėgio dujų vamzdį be jungčių.
• Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis.

Reikalavimai dujinio katilo patalpai

Reikalavimai dujinio katilo patalpai priklauso nuo katilo tipo. B tipas - katilas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką (katilas neizoliuotas aplinkoje).

Dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, taip pat gyvenamųjų namų vonios ar tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo), virtuvėse ir panašiose patalpose.

Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai katilai ir kiti prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų nustatytus reikalavimus. Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos.

Patalpos turi būti su varstomu langu (arba langu su orlaide) ir durimis. Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.

Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).

Jei dujinio katilo patalpa yra cokoliniame aukšte ar rūsyje, o lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m.

Patalpų plotas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti prietaiso gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta taisyklėse.

Šie standartiniai reikalavimai taikomi dujiniams katilams, deginantiems tiek gamtines, tiek ir suskystintas dujas iš balionų. Šiuo metu rinkoje yra tik kondensaciniai dujiniai katilai, kurių efektyvumas yra itin didelis, nes juose vyksta kondensacija, kuomet vandens garai virsta papildoma šiluma.

Dujinio šildymo katilai

UAB „Inžinerijos slėnis" bendradarbiauja su 14-a dujinių katilų gamintojų ir savo klientams gali pasiūlyti geresnes dujinių katilų kainas. Dujinis katilas su integruotu vandens šildytuvu. Idealus kainos ir kokybės santykis.

Jei karšto vandens talpa yra integruota dujiniame katile, vandenį šildo spiralinis šilumokaitis, yra dujinių katilų, kuriuose vandens šildymui papildomai naudojama kondensacinė šiluma. Šio tipo katiluose palaikoma nustatyta vandens temperatūra, todėl katilui nesikūrenant vanduo šildomas elektra.

UAB „Inžinerijos slėnis" meistrai suskaičiavo, jog vidutinė lauko dujotiekio įvedimo kaina yra apie 1200 Eur, žinoma, priklauso nuo atstumo. Konkrečiame objekte kaina priklauso nuo situacijos, reikalingos įrangos ir kitų faktorių. Pateikus duomenis, apytikrę kainą galima sužinoti įmonės interneto svetainėje inzinerijosslenis.lt.

Alternatyvūs šildymo sprendimai

Jeigu gąsdina dujų kaina, sename name galima pasilikti turimą kieto kuro katilą, kurį galima kūrenti esant didesniems šalčiams, o dujinį šildymą naudoti pereinamaisiais laikotarpiais bei karšto vandens ruošimui vasarą. Naujame name patikimesnį dujinį šildymą galima įsirengti greta šilumos siurblio oras-oras arba oras-vanduo, kurie efektyvesni tik esant ne itin šaltiems orams, o vasarą gali pasitarnauti patalpų vėsinimui kaip kondicionierius.

Atsiliepimai apie dujinį šildymą

UAB „Saurida“ marketingo vadovė Jolita Vaitkevičienė pabrėžia, kad dujinio šildymo sistemas pastaruoju metu vis dažniau įsirengia senesnės statybos ir renovuotų būstų savininkai.

„Jau seniai atsibodo tarnauti katilui ir „pečkuriauti“, - pasakoja Kristina, jau ne vienerius metus besidžiaugianti nauja šildymo sistemą dujų balionais. - Anksčiau, šaltukui užspaudus, tekdavo net naktį keltis pakurti ne pirmos jaunystės malkinį katilą. Dabar gyvenu kaip tikra ponia savo kaime, net kaimynai ateina pasižiūrėti. Namai visada švarūs ir šilti. Nei man rūpesčio dėl malkų pirkimo, nei galvos skausmo dėl pelenų”.

Dujų kainos analizė

Centralizuotai tiekiamų gamtinių dujų kaina svyruoja, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ją peržiūri du kartus per metus.

UAB „Anykščių šiluma“ direktorius Dainius Šiaučiulis „Anykštai“ pateikė jo vadovaujamos įmonės parduodamos šilumos kainų analizę. 2021/2022 m šildymo sezonu „Anykščių šilumos“ parduodama šiluma yra net 33 procentais brangesnė nei 2020/2021 m. šildymo sezonu, tačiau šių metų sausį gyventojai už šilumą mokėjo net mažiau nei pernai sausį. Didžiąja dalimi sąskaitų nedidėjimą lėmė ženkliai aukštesnė šių metų sausio mėnesio vidutinė lauko temperatūra.

tags: #dujinis #sildymas #sodyboje