Durų ir langų ženklinimo reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime durų ir langų ženklinimo reikalavimus Lietuvoje, atsižvelgiant į saugos, energetinio efektyvumo ir priešgaisrines normas.

Stiklo saugos reikalavimai

Interjero dizaineriams, naudojantiems daug stiklo projektuose, svarbu užtikrinti žmonių saugumą, kad jie netyčia neatsitrenktų ar nesusižeistų sudužusiu stiklu. Stiklo saugumas apibūdinamas stiklo atsparumu smūgiui ir stiklo dužimo būdu. Sienose esančių langų ir išorinių durų užštrichuotos zonos parodo kritines įstiklinimo padėtis. Vonių, plaukymo baseinų ir kitų drėgnų patalpų, kuriose yra padidinta rizika žmogui paslysti ant drėgno paviršiaus, langų ir išorinių durų stiklas turi atitikti saugiam stiklui keliamus reikalavimus.

Plėvelių, apsaugančių žmones nuo sužalojimo šukėmis, yra keletas rūšių ir storių. Dažniausiai tam tikslui naudojamos 100, 200 mikronų storio plėvelės. Apsaugančias nuo sužalojimo plėveles rekomenduotina naudoti ir ant grūdinto stiklo tuo atveju, kai sudūžusiam yra galimybė kristi iš didelio aukščio. Grūdinto stiklo šukės nuo smūgio suskyla į daugybę smulkių gabalėlių, kurie, krisdami iš didelio aukščio įgavę pagreitį, gali smarkiai sužaloti žmones. Plėvelė juos „suriša" į vieną gabalą.

Stiklo ženklinimas viešosios paskirties pastatuose

Tam tikriems pastatams, pavyzdžiui, viešosios paskirties pastatams, taikomi specifiniai reikalavimai, kaip užtikrinti žmonių su negalia saugumą. Pagal šiuos reikalavimus numatoma, jog viešosios paskirties pastate stiklinė durų plokštuma turi būti žymima ryškia 15 cm aukščio juosta arba ornamentu maždaug 1200-1600 mm virš grindų. Juosta ar ornamentas turi būti silpnaregiams tinkamų spalvų - oranžinės, geltonos, tamsiai mėlynos baltame fone arba baltos mėlyname.

Plėvelės kaip interjero dekoro elementas

Kalbant apie gyvenamuosius pastatus, viešbučius, biurus, juose plėvelės atlieka ne tik įspėjamąją „atsargiai, stiklas”, bet ir interjero dekoro funkciją. Pasitelkiant plėveles, galima pagaminti įvairiausias dekoratyvines stiklo aplikacijas: ornamentai, linijos, raštai, logotipai - įgyvendinami visi interjero dizaino sumanymai. Plėvelės gali būti blizgios arba matinės, bronzinės, spalvotos.

Langų energetinio efektyvumo klasės

Plastikinių langų konstrukcijoms yra keliami formalūs reikalavimai, kurie apibūdinami langų klasėmis. Bendrai plastikinio lango klasė apibūdina ne lango kokybę, o lango šilumos laidumą: kuo aukštesnė klasė, tuo mažesni šilumos praradimo nuostoliai. Langų ir kitų identiškos paskirties produktų skirstymas į energetinio efektyvumo klases inicijuotas 2000 - 2003 metų projekte, pavadintame „Europos langų energijos reitingavimo sistema“ (EWERS - European Window Energy Rating System).

Svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovautasi rengiant energetinio efektyvumo klasifikaciją, yra šilumos perdavimo koeficientas, žymimas Uw. Jo skaičiavimo metodas yra nustatytas ISO standarte 10077-2. Šis rodiklis nepriklauso nuo lango orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu, regione vyraujančio klimato, lango konfigūracijos ar kitų parametrų. Kuo Uw vertė mažesnė, tuo geresnės lango šilumos izoliacinės savybės. Visų modelių langai turi būti įvertinami ir jiems priskiriama energijos klasė nuo A (efektyviausia) iki G (neefektyviausia). Tačiau tobulėjančios technologijos sudaro galimybę langų profilių klasių lentelę papildyti dar dviem elementais: A+ (0,8 W/m2K) bei A++ (0,7 W/m2K) klasėmis.

A klasę atitinkančių produktų charakteristikos reikalavimai įtvirtinti LR teisės aktuose: LR aplinkos ministro įsakyme, reglamentuojant reikalavimus langų savybėms, kai jie montuojami valstybės lėšomis statomuose arba rekonstruojamuose pastatuose. Kitas svarbus kriterijus, siekiant, kad langai būtų priskiriami A klasei, yra lango montažinė siūlė bei jos ryšys su siena.

Pastato energetinis naudingumas ir langų pasirinkimas

Langai yra šilumą praleidžiančios konstrukcijos ir, priklausomai nuo jų kokybės, būtent per langus pastatas gali netekti nuo 30 iki 45 procentų šiluminės energijos. Pastatai, taip pat, kaip ir langai, yra skirstomi į 9 naudingumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Pagal jau minėtą STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ yra priimti langų ir durų ženklinimo reikalavimai. Langai, išorinės durys ir juose esantys stiklo paketai privalomai turi būti paženklinti, kad garantiniu šių gaminių eksploatavimo laikotarpiu būtų užtikrintas gamintojo, gaminio ir jo savybių atsekamumas. Ženklinimas turi būti prieinamas neardant ar kitaip nepažeidžiant gaminio. Languose ir išorinėse duryse esantis saugus stiklas turi būti nenuvalomai paženklintas matomoje vietoje.

Renkantis langus rekomenduojama atkreipti dėmesį į energetinio efektyvumo bei kainos santykį. A klasės plastikiniai langai būtini naujos statybos name, kadangi siekiama maksimalaus energetinio efektyvumo. Tuo tarpu senos statybos daugiabučiuose namuose geriau rinktis B klasės langus. Labai dažnai pasitaiko situacija, kai visos arba dalis išorinių nenaujo pastato sienų turi ženkliai mažesnius šilumos perdavimo koeficientus.

Prieš renkantis ir perkant naujus langus - verta pasvarstyti, kur jie bus montuojami. Jei Jūsų būstas yra senos statybos, nerenovuotame name - ar tikrai racionalu pirkti aukščiausias termoizoliacines savybes turinčius langus?

Priešgaisriniai reikalavimai

Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai nustatomas remiantis jos konstrukcijų elementų atsparumu ugniai ir išreiškiamas: užtvaros gebėjimu tam tikrą laiko tarpą (min) išlaikyti apkrovas - R, vientisumą (sandarumą) - E, izoliacines savybes - I, mechaninį poveikį - M. Atsižvelgiant į atsparumą ugniai, tokiose užtvarose numatomi priešgaisriniai angų užpildai.

Lietuvoje reglamentuojami šių klasių angų užpildai: priešgaisrinės durys, vartai, liukai, angų siūlių sandarinimo priemonės, konvejerio sistemų sąrankos ir langai EW, EI, EI2, ir priešdūminių savybių turinčios durys - Sm. Atsparūs ugniai ar sandarūs dūmams vartai, durys arba langai klasifikuojami pagal LST EN 13501-2 standartą.

Priešgaisrinių durų ir vartų savybės išreiškiamos gebėjimais tam tikrą laiko tarpą išlaikyti vientisumą (sandarumą) - E, izoliacines savybes - I, I2, šilumos spinduliavimą - W, bei gebėjimu užsidaryti su savaiminio užsidarymo mechanizmais - C0, C1, C2, C3 (pvz., priešgaisrinės durys EI230-C3). Žymint priešdūminius produktus, nurodomas gebėjimas riboti dūmų plitimą (Sm) ir savaiminio uždarymo mechanizmo klasė - C0, C1, C2, C3 (pvz., priešdūminės durys C3Sm).

Priešgaisrinės arba priešdūminės durys ir vartai dažnu atveju montuojami žmonių evakuacijos keliuose, todėl jiems keliami papildomi reikalavimai dėl užraktų. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. bus pradėtas taikyti pasyvių angų užpildų, turinčių priešgaisrinių ar apsaugos nuo dūmų savybių (vartai, durys, langai), CE ženklinimas.

2015 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 226 buvo paskelbta apie darniojo standarto EN 16034:2004 „Įeinamųjų durų blokai, pramonės ir prekybos pastatų bei garažų durys ir atidaromieji langai. Gaminio standartas, eksploatacinės charakteristikos. Atsparumo ugniai ir (arba) apsaugos nuo dūmų charakteristikos“ pereinamąjį laikotarpį. Šis laikotarpis tęsis iki 2018 m.

Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys langų gamintojų atsakomybę, teises ir pareigas:

• Statybos įstatymas
• Civilinis kodeksas
• Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“
• STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika”
• STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“
• Aplinkos ministro 2010.07.15 įsakymas Nr. D1-617 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo”
• Privalomasis (darnusis) standartas LST EN 14351-1:2006

Asociacija dėjo ir deda visas pastangas, kad langų gamybos ir pardavimo startinės sąlygos visiems gamintojams būtų maksimaliai vienodos. Išversti Europos standartai, Asociacijos lėšomis parengtas langų gamybos reglamentas, jis pakoreguotas. Asociacijos lėšomis parengtos ir atnaujintos langų, durų ir jų konstrukcijų montavimo taisyklės.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas:

• Vartotojai dažniausiai nurodo defektus dėl apledėjančių langų ir vidinių palangių; vėjo pūtimo per langus; lietaus patenka į būstą ir kt.
• Dažniausiai nesuteikiama išsami informacija apie paslaugas ir kainas: kokios paslaugos bus suteiktos - tik atvežimas ar ir atgabenimas į butą, seni langai bus išvežti ar ne, kiek tai kainuos.
• Problemų kyla dėl to, kad nesuteikiama informacija apie gamintoją - neaišku, kokioje valstybėje jis įsisteigęs; nepateiktos gamintojo kokybės deklaracijos bei produktų atitikties sertifikatai; nenurodytas garantinis aptarnavimas - sąlygos arba terminai.

Tarnybos vadovas langų gamintojams siūlė žiniasklaidos priemonėse, reklaminiuose lankstinukuose, sutarties sudarymo metu suteikti daugiau informacijos apie parduodamą produktą - gamintojo pavadinimą, produkto kilmės šalį, bendrovės teikiamas paslaugas. F. Petrauskas taip pat pasiūlė pasitvirtinti Langų ir durų gamintojų verslo kodeksą, įsteigti vartotojų ir paslaugų tiekėjų ginčus sprendžiantį subjektą.

Valstybinės ne maisto prekių inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Karolis Ruzgys pabrėžė, kad rinkos priežiūros institucijos gali reikalauti, jog ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų tokius dokumentus ir informaciją, kuri, jų manymu, reikalinga jų veiklai vykdyti.

Karolio Ruzgio duomenimis:

• 2010 m. atlikta 130 langų ir durų statybos produktų šeimos patikrinimų, 55 patikrinimų metu arba 42,3 proc., nustatyti pažeidimai.
• Langų ir durų patikrinimai sudarė 16,9 proc. (su skundais - 19,5 proc.) statybos produktų rinkos priežiūros.
• Nuo 2010 m. dėl langų ir durų Inspekcija gavo 38 skundus, iš kurių pasitvirtino 20. Iš šių skundų dėl gaminių kokybės skundėsi 33 asmenys, dėl sutarties nevykdymo - 2.

Šiuo metu Inspekcija vykdo „Tiekėjų tiekiamų langų ir durų tikrinimo programą“.

tags: #durys #turi #buti #pazenklintos