Dušo kabinos įrengimas mediniame name: ypatumai ir sprendimai

Įsirenginėjant dušo kabiną mediniame name, svarbu atsižvelgti į specifinius šio tipo pastato ypatumus. Tinkamai įrengta šildymo sistema užtikrins komfortą ir jaukumą Jūsų namuose. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius šildymo ir vandens šildymo klausimus, kurie dažnai iškyla medinių namų savininkams.

Dujinio katilo moduliacija

Jeigu dujinio katilo moduliacija yra 4.1-34 kW, tai prie šiltų orų šildymo sezone degiklis įsijunginės į minimalią galią 4.1 kW ir vėl išsijungs, kol pajus, kad vėl reikia įsijungti? Ar degiklis šoka iki maksimalios galios ir sumažėja, ar iškart įsijungia minimalia 4.1 kW galia?

Degiklis negali startuoti minimalia galia. Paprastai, degiklio startinė galia yra pusė maksimalios galios. Vadinasi, jūsų konkrečiu atveju, degiklis užsikurs maždaug 17 kW galia. Tada, jam reikės padirbti maždaug pusę minutės, kad katilo valdymo automatika pagal vandens temperatūras ir jų kitimo greitį sureaguotų, kaip toliau valdyti degiklio galią. Ir tik po to, jeigu reikia, degiklio galia gana lėtai bus mažinama iki reikiamos (arba minimalios).

Kitas klausimas, kad. priklausomai nuo sistemos dydžio ir šilumos apkrovos, reikiama tuo momentu tiekiamo vandens temperatūra gali būti pasiekta anksčiau, nei degiklis pradės moduliuoti savo galią. O tada degiklis bus išvis išjungiamas dėl reikiamos temperatūros viršijimo.

Padėtį, esant šiltam orui ir mažai apkrovai, šiek tiek gelbsti degiklio starto atidėjimo funkcija, kuri gali atidėti degiklio startą iki 6 min. Per tą laiką sistema suspėja atvėsti šiek tiek labiau ir katilui prireikia šiek tiek daugiau laiko, kol vanduo pasiekia užduotą temperatūrą. Tačiau, atskirais atvejais, gali neužtekti ir to.

Išeitis - naudoti patalpos temperatūros termostatą. Dėl pastato konstrukcijų inercijos, katilo išsijungimo laikas pailgėja gerokai, sistema atvėsta taip pat gerokai labiau ir katilas sekantį kartą užsikūręs, suspėja susimoduliuoti savo galią iki minimalios. Aš jau nekalbu apie akumuliacinės talpos naudojimą, norint padidinti sistemos inerciją. Paprastai su dujiniais katilais to neprireikia.

Naujai paleistas dujinis katilas dirba nuolatinio "degimo" režimu

Ar normalu, kad naujai paleistas katilas dirba nuolatinio "degimo" režimu? Tiekiama temperatūra 40 laipsnių. Pasiekus šią temperatūrą katilas daugiau karščio neduoda, bet veikia pastoviai. Išjungus/įjungus, suveikia pakartotinio uždegimo funkcija, kai temperatūra nukrenta iki numatytos ribos, o pasiekus 40 laipsnių, degiklis neišsijungia ir toliau dirba pastoviu rėžimu.

Taip, normalu. Dabartiniai visi dujiniai katilai moduliuoja tolygiai, tai reiškia keičia savo galią gana plačiose ribose. Konstruktorių tikslas ir buvo pasiekti, kad degiklis kaip įmanoma mažiau kartų išsijungtų ir vėl startuotų. Kiekvienas startas - tai padidintos kuro sąnaudos, padidinti kenksmingų teršalų kiekiai ir neigiamai veikia degiklio ir katilo ilgaamžiškumą.

Tai, pasiekus nustatytąją vandens temperatūrą, degiklis sumažina savo galią iki tokios, kad galėtų tą temperatūrą palaikyti neišsijungdamas. Kitais žodžiais tariant, degiklio galia atitinka tuo metu esančią patalpų šildymo šilumos galios poreikį. Todėl degiklis veikia sumažinta galia nuolatos.

Šildymo sistemos vamzdžių keliamas garsas

Norėjau sužinoti kodėl šildymo metu sistemoje kala vamzdžiai, toks garsas kai kas plaktuku kaltų, iš pradžių greitai, po to lėtėja, o atvėstant sistemai panašus garsas, tik duslesnis. Sistema uždara, dujinis katilas naujas. Kai kūrendavome malkomis, dieną nesigirdėdavo, dabar kai katilas įsijungia naktį, visi prabunda. Kaip išspręsti šią problemą?

Kažkur prie sienų ar radiatorių vamzdžiai yra prisispaudę ir, keičiantis temperatūrai, jie tai pailgėja, tai susitraukia. Kadangi yra gan užspausti, tai tas pailgėjimas vyksta tokiais šuoliukais. Todėl ir girdisi kalimas. Reikia ieškoti tokių vietų ir tada galvoti, kaip panaikinti tą vamzdžių trynimąsį.

Dar gali būti ne vamzdžiai, o radiatoriai ant savo laikiklių. Vamzdžio galas nuo sienos iki radiatoriaus plečiasi arba traukiasi ir stumdo radiatorių ant laikiklių. Aš nenoriu tikėti, kad kalimas vyksta dėl vandens užvirimo sistemoje.

Oras-vanduo šilumos siurblys - šildymas žiemą, vėsinimas vasarą

Statome 160kv.m, gerai apšiltintą namą su grindiniu šildymu. Garažo nešildysime, tad lieka 135kv.m. Noriu paklausti, kokį oras-vanduo šilumos siurblį reikėtų rinktis, jei norime tiek šildymo žiemą, tiek vėsinimo vasarą? Kokio galingumo siurblys būtų optimalu? Rekuperatorius bus atskirai, tačiau aktualus ir vėsinimas.

Priklausomai nuo namo šiltumo, vidutiniškai galios poreikis gali siekti 30-50 W/m2, atitinkamai A+, A ir B klasė. Taigi, Jums reikėtų tik šildymui 135 m2 x 40 W/m2, viso apie 5,4 kW. Dar reikėtų pridėti apie 1 kW karšto vandens ruošimui.

Šilumos siurblio galingumas turėtų būti apie 6,5 kW. Galima rinktis 6 kW arba 8 kW galios modelį. Per šalčius, galios trūkumą padengs įmontuotas gamykloje elektrinis šildymo elementas.

Tas pats šilumos siurblys gali ir vasarą vėsinti. Galimi du pasirinkimo variantai - vėsinimas ta pačia grindine sistema arba įrengus papildomus fankoilus (ventiliatorinius konvektorius).

Grindinio šildymo reguliavimas

Norėčiau paklausti kaip teisingai ir taisyklingai reikia reguliuoti grindinio šildymo kolektoriaus debitomatį? Yra žinomas kontūro ilgis, vamzdžio diametras. Kiek žinau tam yra kažkokios formulės. Gal galėtumėte padėti šiuo klausimu?

Teoriškai teisingai yra tada, kada yra projektukas, kuriame yra suskaičiuoti kiekvienos patalpos šilumos nuostoliai, šildomų grindų kontūrų ilgiai, atstumai tarp vamzdelių ir konkretūs srautai kiekvienam kontūrui. Kadangi tie šilumos nuostoliai priklauso ne tiek nuo grindų ploto, kiek nuo atitvarų varžos (sienos, langai, jų dydžiai, lubos, grindys, durys ir pan.), tai vienodo ploto patalpų nuostoliai gali skirtis iki 2,5 kartų, priklausomai nuo langų dydžio, lauko sienų skaičiaus ir kt.

Nors, keičiant atstumus tarp grindinio šildymo vamzdelių, galima keisti šildomų grindų galią, bet ne tiek, kiek reikia. Todėl, net ir esant vienodam grindinio šildymo žiedo vamzdelių ilgiui, skirtingoms patalpoms gali skirtis ir vandens srautas per to pačio ilgio kontūrų vamzdelius.

Taigi, bet kokios orientacinės formulės, kurios nusako reikiamą vandens srautą per tam tikrą vamzdelių ilgį, yra labai orientacinės, vidutinės ir empirinės. O tai reiškia, kad jos nusako kažkokią labai vidutinę reikšmę, kuri gali net gerokai netikti konkrečiai patalpai.

Taigi, tame projekte turi būti apskaičiuoti reikalingi vandens srautai kiekvienam konkrečiam kontūrui, pagal kuriuos reikėtų nustatyti srautus. Visa kita yra kažkoks vidutinis atitikimas "iš lubų".

Kada reikia montuoti papildomą išsiplėtimo indą šildymo sistemai

Norėjau paklausti ar montuojant dujinį katilą su atskiru 120 litru tūriniu vandens šildytuvu reikia montuoti papildomą išsiplėtimo indą šildymo sistemai? Dujiniame katile jis yra, todėl kyla klausymas ar jo užtenka ar reikia papildomo? Grindinis šildymas 120 kv. vieno aukšto gyvenamasis namas. Ir jeigu nereikia tai tada kyla klausymas kokiu atveju montuojamas papildomas indas?

Išsiplėtimo indo dydis priklauso nuo kompensuojamo vandens tūrio. Liaudiškai pasakius (tipinėmis sąlygomis), tai galėtų būti apie 12 proc. Kitais žodžiais tariant, kiekvienam 100 l šildymo sistemos tūrio, turėtų būti ne mažiau, kaip 12 l dydžio išsiplėtimo indas.

Dar kompensuojamo vandens tūris labai priklauso nuo išankstinio oro įpūtimo slėgio inde. Standartiškai šildymo sistemos indams jis būna 1,5 bar. Kuo tas slėgis mažesnis, tuo didesnį sistemos tūrį gali kompensuoti indas. Tačiau tas išankstinio oro įpūtimo slėgis negali būti nesveikai per mažas. paprastai, buitinėse sistemose (katiluose ir pan.), išankstinio oro įpūtimo slėgis būna 0,75-1,0 bar.

Turima galvoje, kad sistemos darbinis slėgis gali būti apie 1,5-2,2 bar (apsauginio vožtuvo suveikimo slėgis yra 3 bar). Visada reikia atsiminti, kad inde nustatomas išankstinis oro įpūtimo slėgis turi būti apie 03-05 ir daugiau bar mažesnis už laikomą sistemoje darbinį slėgį.

Tokiu atveju, Jums reikia apsiskaičiuoti, kokį vandens tūrį talpina Jūsų šildymo sistema. Pagal mano praktinius skaičiavimus, apytiksliai (mes nežinome, kiek vamzdelių sumontuota Jūsų šildymo sistemoje ir pan.) Jūsų šildymo sistemos tūris galėtų būti apie 100-140 l. Tokiu atveju, Jums reikėtų išsiplėtimo indo, kurio dydis (talpa) būtų apie 18 l.

Dviejų indų talpas galima sumuoti. Turite įvertinti, kokio dydžio indas yra Jūsų dujiniame katile. Jie gali būti gana įvairūs 6-7-8-9-10 ir daugiau litrų. Kai kurie katilų gamintojai deklaruoja, kad jų katile įmontuoto indo užtenka šildymo sistemai iki 140 m2 arba iki 140 l talpos.

Visa tai gal ir teisybė, bet, turėkime galvoje, kad išsiplėtimo indo membrana yra nesandari, per ją praeina deguonis. Taigi, išankstinio įpūtimo oro pagalvė linkusi gana greitai mažėti. Atitinkamai, mažėja ir indo geba kompensuoti sistemos vandens temperatūrinius išsiplėtimus ir susitraukimus.

Tokiu būdu, gali tekti bent kartą per metus inspektuoti išsiplėtimo ind, jį atjungiant nuo sistemos, pamatuojant išankstinio įpūtimo slėgį ir jį papildant. Jeigu norime tą daryti rečiau, reikia didesnio indo, didesnės atsargos, kad rečiau reikėtų papildyti išankstinio oro išpūtimo slėgį.

Taigi, visada geriau nusimatyti papildomą išsiplėtimo indą.

Vandens šildymo sprendimai

Nepriimu sprendimo, koks vandens pašildymas priimtinesnis mano namo atveju. Namas 115 kv. Name vonia, dušas, 3 kriauklės. Du suaugę ir du vaikai. Ką geriau rinktis mano atveju ar momentinis dujinis katilas su integruotu boileriu ar dujinis kondensacinis katilas su atskiru pašildymo boileriu? Katilas vieta bus 6-7 metrai nuo vonios ir dušo kabinos. Ką galėtumėte rekomenduoti? Gal rekomenduotumėte ir konkrečius produktus?

Viską lemia individualios Jūsų šeimos karšto vandens naudojimo ypatybės. Taip pat įtakos turėtų ir karšto vandens cirkuliacinės linijos reikalingumas ar nereikalingumas. Tai apsprendžia maksimalus atstumas nuo karšto vandens ėmimo vietų iki karšto vandens šildytuvo. Paprastai tai yra apie 8 metrus. Jeigu atstumas didesnis, tai pageidautina karšto vandens cirkuliacinė linija. Jautriausia vieta yra atstumas iki virtuvės praustuvo. Šitoje vietoje šeimininkės labai nemėgsta laukti karšto vandens. Tai čia atstumas neturėtų viršyti 5 m.

Pagal Jūsų aprašymą, Jums nereikėtų karšto vandens cirkuliacinės linijos. Kitas klausimas - kokio dydžio vonia ir kiek karšto vandens čiaupų būna atsukta vienu metu? Jeigu vonia yra įprastinė pailga 150 cm ilgio, tai jai prileisti reikia apie 100-120 l vandens, jeigu vonia yra 170 cm ilgio, tai karšto vandens reikia apie 120-140 l.

Dar klausimas, ar dušas ir vonia naudojami vienu metu? Jeigu šeima yra taupi, tai galima taip susiskirstyti, kad vienu metu būtų naudojamas tik vienas k. v. čiaupas. Tada galima būtų galvoti apie pakabinamą katilą su integruotu nedidelės talpos boileriuku (iki 50-60 l). Nors yra katilų, kurie ir su 20 l boileriuku duoda tokį patį karšto vandens kiekį, kaip ir kiti katilai su 60 l boileriuku.

Tačiau, jeigu neįmanoma griežtai užtikrinti tokios tvarkos, tada reikia galvoti apie atskirai pastatomą ar pakabinamą 100-150 l talpos k. v. boilerį. Jo dydis priklauso nuo vonios dydžio ir ar vienu metu dar naudojamas ir dušas. Jeigu taip, tada geriau būtų apie 160 l boileris, o jeigu vonia mažesnė ir kartu nenaudojamas dušas, tada gali užtekti ir 125-130 l boilerio.

Didesnis boileris turi privalumą, kad saugoma didesnė karšto vandens atsarga. Todėl tą j\karštą vandenį galima saugoti mažesnės temperatūros 55-60 laipsnių ir skiesti mažiau. Taip neprievartaujant katilo aukštose temperatūrose.

Jeigu boileris mažesnis, tada gali tekti jame laikyti iki 70 laipsnių, jį skiedžiant iki reikiamos temperatūros. Žinoma, kylant temperatūrai, mažėja naudingumo koeficientas ir mažėja galia, perduodama iš katilo į karštą vandenį. Taip pat trumpėja emaliuotų boilerių tarnavimo laikas (dėl didesnių temperatūrinių deformacijų).

Norint išvengti karšto vandens bjauraus kvapo, geriausia turėti nerūdijančio plieno boilerį, jame nebūna tirpstančio anodo, kuris sukelia tą kvapą. Be to, paprastai, kuo didesnis boileris, tuo jis turi didesnio ploto šilumokaitį (tačiau tai nėra taisyklė - reikia žiūrėti konkrečiai), kas leidžia geriau išnaudoti katilo galią, ruošiant karštą vandenį.

Katilas Radiant R1K 24/B, karšto vandens šildytuvas - Videira 150 l talpos nerūdijančio plieno.

Smalkių ir pelėsio problema namo viduje

Gyvenu nuosavame, apie 80 m2, senos statybos name (vieno aukšto). Atėjus rudens ir žiemos sezonams, susidūrėme su nuolatine smalkių problema namo viduje. Pasirodo, įjungus gartraukį ir tuo pačiu metu veikiant dujiniam pečiui (kuris šildo karštą vandenį ir radiatorius) per kaminą traukia žemyn į namo vidų sudegusias dujų smalkes ir dažnai pasitaiko, kad katilas užgęsta. Bet pravėrus langą visos problemos išsisprendžia. Tad noriu gauti patarimų, ką daryti. Gal reikia statyti rekuperatorių? Žodžiu, reikia tokio aparato, kuris rudenį ir žiemą iš lauko pūstų pašildytą orą į patalpas. Ir dar, name labai daug pelėsio!

Jūsų klausimas susideda iš dviejų dalių. Sprendžiant pagal aprašytą problemą, Jūsų namas yra gana sandarus. Taigi, pirmoji dalis. Jūsų katilas yra su atvira degimo kamera. Tai reiškia, kad jam dujų sudeginimui reikia imti orą iš patalpos. Normaliomis sąlygomis jis to oro gauna per esamus namo nesandarumus. Tada dujos sudega ir degimo produktai sėkmingai iškeliauja per kaminą.

Problema atsiranda įjungus gartraukį. Jis ištraukinėja gana didelį oro kiekį iš namo ir išmeta į lauką. Esamų namo nesandarumų nebepakanka orui iš lauko pritekėti ir jis iš lauko patenka į vidų lengviausiu keliu - per kaminą ir/arba per vėdinimo angą/angas/kanalą. Natūralu, kad šitas įtekantis oro srautas yra toks didelis, kad tiesiog neleidžia degimo produktams išeiti lauk per kaminą, o tiesiog stumia juos žemyn per kanalą ir per katilą.

Kaip minėjau, katilas turi atvirą degimo kamerą, tai reiškia, kad ji laisvai susisiekia su Jūsų patalpų oru. Šiaip, jau kokie 5 metai yra draudžiami nauji katilai su atvirom degimo kamerom, jie leidžiami tik su uždarom degimo kamerom. Tai reiškia, kad katilo veikimas nepriklauso nuo patalpų oro. Jis orą ima kanalu iš lauko ir kitu kanalu išmeta degimo produktus. Būna koncentriniai kaminai per sieną arba vertikaliai į viršų per kaminą. T.y. vamzdis vamzdyje - per vidurinį vamzdį išmeta degimo produktus, o per tarpą tarp vidinio ir išorinio vamzdž...

Dėl pelėsio - pelėsis atsiranda dėl drėgmės. Drėgmė atsiranda dėl blogos ventiliacijos. Įrengus sandarius langus ir duris, natūrali ventiliacija praktiškai išnyksta. Būtina įrengti priverstinę ventiliaciją. Rekuperatorius yra vienas iš galimų sprendimų. Yra ir kitokių sprendimų, pvz. ištraukiamosios ventiliacijos sistema su oro pritekėjimo ventiliacijos kanalais sienose arba languose. Taip, rekuperatorius gali padėti išspręsti pelėsio problemą, bet tik tuo atveju, jeigu jis tinkamai įrengtas ir naudojamas.

Reikalingos komunikacijos šilumos siurblio įrengimui

Šiuo metu įrenginėjame plokštinius pamatus 116 kv.m namui. Kokias komunikacijas reikėtų nusimatyti šilumos siurbliui Oras-vanduo? Norisi prasivesti po pamato plokšte sąsaja (techninius vamzdžius) tarp siurblio blokų. Šilumos siurblio modelio dar nesame galutinai pasirinkę.

Tai būtent jau reikia žinoti siurblio modelį, kad žinotumėte, kokio skersmens varinius izoliuotus vamzdelius freonui reikės prasivesti. Esmė, kad nuo gamintojo ir siurblio galios, tie skersmenys gali būti skirtingi. Paskui, jeigu reikės pereiti iš vieno skersmens į kitą, tai bus problemų, kol susirinksite perėjimus.

Po to dar reikės prasivesti lauko bloko maitinimo el. kabelį ir ryšio tarp vidaus ir lauko blokų kabelį. Taigi, norint tiksliau parinkti skersmenis, jau reikia žinoti konkretų siurblio gamintoją ir modelį.

Šiame straipsnyje aptarėme įvairius šildymo ir vandens šildymo klausimus, kurie dažnai iškyla medinių namų savininkams. Tikimės, kad ši informacija padės Jums priimti teisingus sprendimus ir sukurti komfortišką aplinką savo namuose.

tags: #duso #kabinos #irengimas #mediniame #name