Alergija - viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduriame beveik kiekvienas. Alergijas gali sukelti labai įvairūs veiksniai - nuo žiedadulkių, maisto produktų ar gyvūnų pleiskanų iki aplinkos dirgiklių, su kuriais susiduriame kasdien namuose ar kitose aplinkose. Pasak gydytojos, alerginių ligų, ypač alerginio rinito, paplitimas pasaulyje nuolat auga - šiuo metu jis vargina apie 10-30 proc. pasaulio gyventojų.
Šiame straipsnyje aptarsime alergijos priežastis, simptomus, gydymo būdus, taip pat atkreipsime dėmesį į patalpų vėdinimo svarbą, siekiant sumažinti alergijos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kas yra alergija?
Alergija yra vadinama itin stipri imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai organizmui nėra kenksmingos. Tai gali būti žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsis, naminių gyvūnų pleiskanos, kai kurie maisto produktai ar jų sudedamosios dalys ir daug kitų. Pastarieji vadinami alergenais ir jų įvairovė didžiulė.
Alergijos priežastys ir rizikos veiksniai
Alergijos atsiradimą gali lemti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. Vieniems žmonėms alergija pasireiškia dėl genetinio polinkio, kitiems - dėl aplinkos sąlygų ar nuolatinio kontakto su alergenais.
Pagrindinės alergijos priežastys:
- Genetinis polinkis: Jei šeimoje yra alergiškų asmenų, tikimybė susirgti alergija yra didesnė.
- Aplinkos sąlygos: Nuolatinis kontaktas su alergenais, tokiais kaip žiedadulkės, pelėsis ar gyvūnų pleiskanos, gali sukelti alergiją.
- Imuninės sistemos jautrumas: Itin jautri imuninė sistema gali reaguoti į nekenksmingas medžiagas kaip į grėsmę.
Alergijos tipai:
- Šienligė: Tai vienas iš dažniausių sezoninės alergijos variantų.
- Alergija šalčiui: Ji dar gali būti vadinama šalčio dilgėline.
- Alergija šunims: Sukelia šuns išskiriami baltymai. Ši alergija gali pasireikšti praėjus vos kelioms minutėms nuo kontakto su gyvūnu. Alergenai gali būti įkvepiami ar į organizmą patekti šuniui įkandus, palaižius.
- Alergija maistui: Šiuo atveju alerginė reakcija pasireiškia suvartojus tam tikro maisto ir ta reakcija paprastai atsiranda iškart ar gana greitai. Gali skaudėti pilvą, sutrikti virškinimas, atsirasti pykinimas, kvėpavimo takų paburkimas.
- Alergija pelėsiui: Pelėsio sporos gali sukelti alergijai būdingus simptomus: nosies užgulimą, kosulį, akių dirglumą. Alergija pelėsiui labiau būdinga drėgnoms patalpoms. Jei namuose ar kitose patalpose, kuriose leidžiama daug laiko, yra pelėsis, tai kaip reikiant gali pabloginti gyvenimo kokybę.
Alergijos simptomai
Alergijos simptomų gali būti labai įvairių, mat jie priklauso nuo konkretaus alergeno, kaip organizmas į jį reaguoja, kokio stiprumo ta reakcija ir pan. Alergija gali pasireikšti labai įvairiai - nuo lengvo čiaudulio iki ryškaus kvėpavimo diskomforto. Svarbiausia atpažinti simptomus, stebėti jų dažnį ir išsiaiškinti, kas juos sukelia.
Dažniausi alergijos simptomai:
- Intensyvus ar užsitęsęs čiaudulys
- Nosies užgulimas ar varvėjimas
- Akių, nosies ar odos niežėjimas
- Kosulys
- Dusulys
- Įvairūs odos bėrimai, paraudimas, pleiskanojimas
- Staigūs odos paburkimai ar reakcijos į šaltį
Kaip atpažinti, ar sergate peršalimu, gripu ar tiesiog alergija
Alergijos diagnostika ir gydymas
Kai alergijos simptomai kartojasi arba nepavyksta aiškiai nustatyti jų priežasties, svarbu atlikti alergijos tyrimus ir parinkti tinkamą gydymą. Alergija dažniausiai diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus.
Alergijos gydymo būdai:
- Nosies purškalai simptomams palengvinti
- Geriamieji vaistai
- Tepalai
- Alergenų vengimas
Bronchų astma ir dusulys
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog sergančiųjų bronchų astma (lėtine kvėpavimo organų liga) nuolat daugėja, be to, pacientų amžius jaunėja. Tai sunki, nepagydoma liga, kurios pagrindiniai simptomai yra dusulys, oro trūkumas, sunkumo (veržimo) jausmas krūtinėje, švokštimas, švilpimas, kosulys, skrepliavimas. Sergant astma dėl atsiradusių kvėpavimo takų lygiųjų raumenų spazmų ligoniui sunku įkvėpti, o dar sunkiau - iškvėpti. Dažniausiai dusulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Nesuteikus skubios pagalbos, užėjęs dusulio priepuolis gali baigtis ligonio mirtimi.
Kaip išvengti bronchų astmos paūmėjimo?
Visų pirma venkite kontakto su specifiniais alergenais bei ligos paūmėjimą provokuojančiais veiksniais. Kadangi namų dulkių erkučių alergenų kiekis tiesiogiai priklauso nuo gyvenamųjų patalpų drėgmės, astma sergančiųjų ligonių namuose, ypač žiemą, patalpas reikia pakankamai dažnai vėdinti. Patartina naudotis dulkių erkutėms nepralaidžiais čiužinių apvalkalais, mažinančiais šios kilmės alergenų koncentraciją patalpoje.
Patarimai sergantiems bronchų astma:
- Užtiesalus ir patalynę reikia plauti bent vieną kartą per savaitę karštu vandeniu, džiovinti saulėje ar karštoje džiovykloje.
- Patalpoje nelaikyti kilimų.
- Naudoti sintetines (neplunksnines) pagalves.
- Nerūkyti ir vengti būti prirūkytose patalpose.
- Jei ligonis alergiškas žiedadulkėms, žydėjimo metu daugiau laiko leisti namuose, neatidarinėti langų.
- Gyvenamosiose patalpose mažinti drėgmę.
- Ligai paūmėjus, negerti aspirino, nevartoti antibiotikų (jų skiriama tik tada, kai diagnozuojamas infekcinis susirgimas).
- Nevengti fizinio krūvio, prieš tai astmos simptomus nuslopinus ilgo ar trumpo veikimo inhaliatoriumi.
Patalpų vėdinimo svarba
Neventiliuojamos arba prastai ventiliuojamos patalpos gali sukelti ar paaštrinti alerginius susirgimus. Padidėjusi anglies dvideginio koncentracija patalpose ilgainiui gali sukelti itin rimtas sveikatos problemas. Nustatyta, kad CO2 padidėjus iki 1-1,5% pablogėja savijauta, o esant didesnei nei 2-2,5% koncentracijai gali atsirasti rimtų pakitimų žmogaus organizme. Dažniausiai ima varginti galvos skausmai, energijos stygius, dusulys, širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujospūdis.
Siekiant, kad patalpose oras visada būtų švarus, svarbu tinkamai suprojektuota ventiliavimo sistema. Naujausios ventiliavimo sistemos turi sieninius valdiklius, kurių pagalba galėsite kontroliuoti, koks šviežaus oro kiekis patenka į Jūsų namus ir koks kiekis iš jų yra pašalinamas.
Rekuperatorius - tai įrenginys, kuris atlieka oro paėmimo ir oro ištraukimo funkciją iš gyvenamųjų arba komercinių patalpų. Jis savo viduje turi šilumokaitį, kurio pagalba ištraukiamas šiltas oras sušildo iš lauko įtraukiamą vėsų orą ir taip sumažina šilumos nuotėkį. Tai įrenginys, kurio sumontavimas galimas ir jau gyvenamose ar jau įrengtose patalpose. Toks įrenginys yra puikus sprendimas butuose ar senos statybos namuose. Jam nereikalingi lubose išvedžioti vamzdžiai, reikia išgręžti tik 1-2 kiaurymes per laukinę sieną tam, kad įmontuoti mechanizmą į sieną arba ant jos.
Kaip išsaugoti gaivų ir švarų orą?
- Bent 2-3 kartus per savaitę drėkinkite patalpas oro drėkintuvu, o jei oras labai sausas - kasdien.
- Atminkite: kuo jūsų būste daugiau kilimų, kiliminių dangų, storo audinio užuolaidų, tuo daugiau juose susikaups patalpų orą teršiančių dulkių.
- Nevalykite dulkių sausu būdu. Geriau naudokite mikrofibros šluostes: sudrėkinę jas vandeniu, lengvai nuvalysite įvairius paviršius.