Dviaukščiai butai - tai unikalus būstas, leidžiantis mėgautis erdvės pojūčiu ir suteikiantis galimybę įgyvendinti įdomius interjero sprendimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius dviaukščių butų interjero pavyzdžius, kurie įkvėps jus kurti savo svajonių namus.
Modernumas ir istorija viename: Vileišių rūmų ansamblis
Būtent čia XX a. pradžioje iškilo vienas įspūdingiausių pastatų, kuris savo estetika ir išskirtinumu stebina ir po šiai dienai - turtingiausia to meto rezidencija - Vileišių rūmų ansamblis, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI). Tokių rezidencijų XX a. pradžios Vilniuje daugiau nebuvo pastatyta.
Kaip savo knygoje „Primirštas Antakalnis“ rašė VGTU profesorius, urbanistikos teoretikas Jurgis Vanagas, architektas A. Kleinas nestokojo profesionalumo, turėjo gerą skonį ir buvo pajutęs Vilniaus istorinės architektūros dvasią: „Nepriekaištingą ir iš vokiečio prigimties neatimamos racionalios tvarkos Vileišio rūmų architektūrą kiek pasaldino lyg iš gausybės rago purslais trykštantis barokas.“ Gytis Vaškelis Knygoje „Vileišių rūmų ansamblis Vilniuje“ G. Vaškelis rašo, kad neobarokiniai Vileišių rūmai sujungė modernaus ir istorinio miesto paradigmas.
„Jie iškyla šalia barokinės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ir laterno kanauninkų vienuolyno ansamblio, ilgus metus buvusio vos ne vienintele ir pagrindine Antakalnio dominante, ant Neries upės šlaito, su puikiu vaizdu į upę, žvilgsnio atstumu iki Aukštutinės pilies bokšto. Matyt, Petras Vileišis, ieškodamas vietos rūmų statybai, šią kaimynystę pasirinko neatstiktinai“.
Architektūriniai sprendimai ir technologijos
Jurgis Vanagas, knyga „Primirštas Antakalnis“ Knygoje „Vileišių rūmų ansamblis Vilniuje“ esančiame architektūros istorikės Nijolės Lukšionytės straipsnyje apie šio komplekso architektūrą kalbama apie tam laikotarpiui nebūdingas naujoves - betoną, cementinį fasadų tinką, metalinių sijų perdangas, specialiai iš Suomijos užsakytus nutašytus akmenis, kurie buvo naudojami visų trijų pastatų pamatams, itin aukštos kokybės plytas.
Architektūros tyrinėtojai aptarinėdami šių fasadų architektūrą ypatingai akcentuoja įspūdingai atrodančius cinko-švino skardos žvynais dengtą kupolinį rūmų stogą. Tarp kupolų buvo įrengti metaliniai kaminai su ketaus stogeliais. VGTU profesorius, urbanistikos teoretikas Jurgis Vanagas knygoje „Primirštas Antakalnis“ užsimena apie dar vieną ypatumą rūmų statybų metu: „Pasakojama, kad statybinės kalkės buvo skiedžiamos ne vandeniu, kaip įprasta, bet pienu. Užtat pažvelkime į rūmų fasadus: raskime juose po 107 metų (red. past. J. Vanago knyga buvo išleista 2015 metais) eksploatacijos bent vienoje vietoje ištrupėjusį tinką!“.
Pašnekovas pasakoja, kad statant rūmus buvo panaudota daug modernių technologijų, o kokybiškos medžiagos vežamos iš įvairiausių plačios Rusijos imperijos vietų. Statybinės kalkės buvo skiedžiamos ne vandeniu, kaip įprasta, bet pienu. Užtat pažvelkime į rūmų fasadus: raskime juose po 107 metų eksploatacijos bent vienoje vietoje ištrupėjusį tinką!
Interjeras ir erdvės
N. Lukšionytė straipsnyje rašo, kad pagrindinis rūmų pastatas buvo įkomponuotas sklype taip, kad jis matėsi per tvoros ažūrą, tačiau buvo atitolęs nuošaliau: „Privatumas konkuruoja su reprezentacija, kurią pabrėžia įvažiavimas nuo paradinių vartų, pakilimo pandusas, aukšti laiptai.
Pro pietinius ir vakarinius pastato langus atsiveria gamtos vaizdai, ryšį su gamta palaiko išėjimai į terasą, balkonus, apžvalgos aikštelę ir pavėsinę.“ Pasak architektūros istorikės, pastatas buvo artimas kubo proporcijoms, fasadas buvo simetriškas - taip buvo siekiama klasikinės harmonijos ir nesivaikoma laikmečio naujovių.
Išraiškingą rūmų siluetą pabrėžia stogo kupolai ir liauni kaminėliai, vidurinis kupolas paplokščias, kryžminio kontūros, keturi kraštiniai išgaubti, keturbriauniai, su liukarnomis ir žibintais. Privatumas konkuruoja su reprezentacija, kurią pabrėžia įvažiavimas nuo paradinių vartų, pakilimo pandusas, aukšti laiptai. Pro pietinius ir vakarinius pastato langus atsiveria gamtos vaizdai, ryšį su gamta palaiko išėjimai į terasą, balkonus, apžvalgos aikštelę ir pavėsinę.
Nijolė Lukšionytė „Kadangi pastatas aplinkui apeinamas, rūpintasi visų fasadų harmoningumu. Kiekvienas jų sukomponuotas skirtingai, varijuojant neobaroko motyvus. Pagrindinis fasado centras akcentuotas prieangio iškyša, šoninės ašys - langų ir stogo kupolų išdėstymu. Trys ašys atsikartoja ir vakariniame fasade su išsišovusia terasa. Pietų ir šiaurės fasadai platesni, juose nežymiu ištraukimu paryškintos viduriniosios dalys.
Lipdyti reljefai (kartušai, konsolės, vazos ir kompozitinio orderio kapiteliai) buvo nudažyti sodria ochros spalva, kuri skyrėsi nuo šviesių fasado sienų. Nors patys rūmai buvo stačiakampio formos ir taisyklingi, viduje simetrijos nebuvo laikomasi, pavzydžiui, laiptai buvo išdėstyti šone.
Modernus dviaukštis butas ambasadoje Vilniuje
Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje - itin modernus dviejų pastatų kompleksas - puikus šiuolaikinės europietiškos architektūros pavyzdys. Vienas pastato korpusas skirtas reprezentacinei ir administracinei ambasados funkcijoms, o kitame įkurdinta ambasadoriaus rezidencija, du dviaukščiai butai, diplomatinių kurjerių ir svečių patalpos.
Pastato architektūrinėje kompozicijoje daug dėmesio skirta vidinėms ir išorinėms erdvėms, atsižvelgta į skirtingas pastato funkcijas ir tai, kad pastate reprezentacinio pobūdžio renginiai derinami su diplomatų bei svečių apgyvendinimu. Projektuojant ypatingas dėmesys buvo skiriamas darnai su esama aplinka - augmenijai bei išskirtiniam Žvėryno siluetui. Pagrindinis čekų architektų tikslas buvo gamtovaizdžio akcentus ir pastatų kompleksą sujungti į vientisą kompoziciją.
Kauno modernizmas: Lietuvos banko rūmai
Įspūdingi Lietuvos banko rūmai Kaune gruodžio 8 dieną pasitiks 90 metų sukaktį. Būtent tą dieną 1928 metais kunigas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino dabartinių K.Donelaičio ir Maironio gatvių kampe baigtus statyti Lietuvos banko rūmus.Neoklasicistinio stiliaus pastatas yra vienas įspūdingiausių Kauno tarpukario architektūros šedevrų.
Architektūrologas Vaidas Petrulis įsitikinęs, kad jis, kaip ir anuomet, vilioja žmones dėl ten sukurtos išskirtinės prabangos.Dabar rūmai visuomenei prieinami retai, todėl kas keleri metai rengiamos atvirų durų dienos ar kartą per mėnesį organizuojamos ekskursijos sulaukia didžiulio lankytojų dėmesio.Ypač smalsu pamatyti ne tik visą rūmų didybę, bet ir iki šiol veikiantį tarpukariu įrengtą liftą ar pinigų saugyklą su 3 tonas sveriančiomis seifo durimis.
V.Laurinavičius pasakojo, kad Lietuvos banko rūmų Kaune statyba kainavo 6,4 mln. litų.Baldus gamino KauneRūmų vidaus apdailai naudotas natūralus ir dirbtinis granitas, marmuras, grindys išklotos metlacho plytelėmis ir parketu.Interjero puošybą kūrė dailininkai Petras Kalpokas, Vladas Didžiokas, Olga Dubeneckienė-Kalpokienė.
Į valstybės saugomų vertybių sąrašą įrašytos dabar rūmuose esančios 137 kilnojamosios kultūros vertybės ir 33 antikvariniai daiktai. Iki šiol išliko 34 originalūs šviestuvai bei 73 įvairios paskirties baldai.„Dalis šių baldų pagaminta Kaune, Kosto Petriko baldų fabrike. Šis fabrikas Lietuvos bankui pagamino iki šiol puikiai išsilaikiusius rašomuosius stalus, dokumentų spintas, kėdes“, - sakė V.Laurinavičius.
Masyvūs baldai buvo puošiami gausia drožyba, kai kurie - drožinėtais ereliais - valdžios simboliais, stalų ir spintų kojos - renesanso stiliui būdingomis žvėrių letenomis.Posėdžių salės baldai - stalas ir kėdės - pagaminti Klaipėdoje.Banke iki šiol saugoma daug įvairių Lietuvos ir užsienio autorių paveikslų, kitų meno kūrinių, įsigytų interjero puošybai. Tarp jų gausu garsių Lietuvos dailininkų - Antano Žmuidzinavičiaus, Jono Mackevičiaus, Justino Vienožinskio - kūrinių.Rūmus puošia ir Juozo Mikėno bei Petro Rimšos skulptūros.
Išvados
Dviaukščiai butai suteikia dideles galimybes interjero dizainui. Svarbu atsižvelgti į pastato istoriją, aplinką ir savo asmeninius poreikius. Tikimės, kad šie pavyzdžiai įkvėps jus kurti savo svajonių namus!
Tema vaizdo įrašui:
Interjero projektavimo klaidos | Interviu su Deimante Uleckyte
tags: #dviauksciai #butai #pavyzdziai