Dvibutis Gyvenamojo Namo Dalis: Reikalavimai ir Aspektai Lietuvoje

Nors miestuose gyventojų skaičius auga, dažno lietuvio svajone lieka nedidelis, patogus namukas. Dvibučio gyvenamojo namo projekto autoriams buvo suteikta galimybė padėti įgyvendinti tokią svajonę. Tačiau, perkant ar statant dvibutį namą, svarbu žinoti teisinius ir praktinius aspektus, kad išvengtumėte nesklandumų ateityje.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra dvibutis namas, kokie jo ypatumai, su kokiais iššūkiais galite susidurti ir kaip juos įveikti.

Kas Yra Dvibutis Namas?

Dvibutis namas - tai du namai, kurie yra sujungti. Yra žemės sklypas, ant kurio stovi dvibutis namas - du namai, kurie turėtų būti sujungti tarpusavyje. Ant to žemės sklypo lyg ir negali stovėti du atskiri namai.

Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė.

Išskirtinis Dvibučio Namo Pavyzdys

Žinodami auksinę taisyklę „į viršų namas pinga“, t.y. mažėja statybos darbų kaštai, projekto autoriai atsisakė rūsio, taip pat maksimaliai sumažino nenaudingus bei miegamųjų kambarių plotus. Sukurtas išskirtinės, bet ne ekstravagantiškos išraiškos, nedidelis ekonominės klasės dviejų butų namas, didžiąja dalimi pakibęs virš žemės, į kurią it ant rankų remiasi kolonų eile. Aukštai iškelta pastato „galva“ atvykstančius pasitinka keturiais horizontaliai ir vertikaliai išvartytais langais - „akimis“ - ir kviečia įeiti į iš stiklo blokelių sumūrytus tambūrus. Šis dvibutis pastatas - puikus pavyzdys, kad naudojant minimalias išraiškos priemones įmanoma gyventi patogiai, taupiai, kartu gėrintis originalia savų namų išvaizda.

Ekonomiškas dvibutis namas

Teisiniai Aspektai ir Leidimai

Norint padalinti butą į du atskirus butus, svarbu atsižvelgti į teisinius reikalavimus ir praktinius aspektus. Tokios pertvarkos leidžiamos tik tada, kai atitvaromis galima atskirti plotą, kuris yra ne mažesnis negu nustatytas minimalus naudingasis buto plotas, tenkantis vienam asmeniui, ir kur galima įrengti atskirą įėjimą iš laiptų aikštelės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftą) pastato išorėje, papildomą vonią, tualetą arba patalpą atskiram dušui ir tualetui. Jei viso šito nėra, teisiškai tai ne atskiras butas, o tik buto, kuris priklauso keliems savininkams, dalis.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos atstovės viešiesiems ryšiams Vidos Aliukonienės teigimu, „keisti pastato viduje esančias atitvaras - nelaikančias konstrukcijas, projektuoti papildomas buto patalpas ar įrangą leidžiama, jei jų įrengimas nesumažins gyvenamosios erdvės labiau, negu nustatyta reikalavimuose, o naujai suplanuotos patalpos bus ne mažesnės negu jau minėti minimalūs patalpų dydžiai, nesumažės insoliacija, nepablogės vėdinimo, šildymo, dirbtinės apšvietos bei garso izoliacijos rodikliai“.

Vonioje ir tualete sanitarinių prietaisų įrengimo vietą taip pat galima keisti, tačiau „jei perprojektuojant patalpas vonios ir tualeto kambarių negalima įrengti virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų, jas leidžiama įrengti virš kitos paskirties patalpų, bet nuotekų vamzdžiai turi būti klojami virš perdangos, o prisijungiant prie pastate esančių stovų būtina užtikrinti, kad nuotekos nepratekės, nekils mikrobiologinės taršos pavojus, nepadidės triukšmo lygis, o į kitas patalpas nesklis nemalonūs kvapai“.

Žurnalui “Investuok” VTPSI atstovė aiškino, kad norint padalinti butą į du ar daugiau atskirų butų, nepakanka atskirti šilumos, vandens, elektros energijos tiekimą ir įrengti atskirus apskaitos prietaisus.

V. Aliukonienė pabrėžia, kad baigus pertvarkymus, kuriems buvo išduotas leidimas, Registrų centrui su prašymu įregistruoti naują nekilnojamąjį objektą pateikiama buto kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, patvirtinta VTPSI.

Jei patalpų paskirtis keičiama, savininkas turi pateikti daugumos pastato bendraturčių pritarimą bei projektą, parengtą ir suderintą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat gauti savivaldybės leidimą, o visi paskirties keitimo projektai turi būti derinami su pastatus administruojančiomis įmonėmis.

Tačiau tam tikrų reikalavimų turi būti paisoma ir tada, kai pertvarkomas butas. Jei patalpos, kurių statusą norima keisti, neatitinka pageidaujamos paskirties patalpoms, pavyzdžiui, gyvenamosioms, keliamų reikalavimų, leidimas nebus išduotas, o jei visuomeninės paskirties pastatas ar jo dalis statybos metu arba vėliau kažkokiu būdu vis dėlto virto gyvenamuoju, tai jau yra „esminių statinio projekto ir teritorijų planavimo dokumentų sprendimas“.

Pasak pašnekovės, jei pastatai ar patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, kuri nustatyta tvarka įregistruota, galima užsitraukti ir administracinę atsakomybę: savivaldybių adminsitracijos gali bausti už statinių naudojimo tvarkos pažeidimus.

„Norėdami sužinoti, ar jus sudominusi patalpa registruota kaip butas, galite užsisakyti Nekilnojamojo turto registro išrašą pagal nurodytą turto adresą. O dar paprasčiau - paprašyti pardavėjo pateikti tokį dokumentą“, - žurnale “Investuok” pataria V. Aliukonienė.

Minimalūs Ploto Reikalavimai

Svarbu atkreipti dėmesį į minimalius ploto reikalavimus, galiojančius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose projektuojamiems butams:

Be to, gyvenamosios paskirties pastatams keliami didesni negu negyvenamosioms natūralaus apšvietimo, automobilių statymo, garso izoliacijos reikalavimai.

Senieji bendrabučiai, virstantys butais ir studijomis, buvo priskirti gyvenamosios paskirties pastatams, todėl Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas sako, kad „jiems taikomi tokie patys projektavimo reikalavimai kaip ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams“.

Pasak jo, nuo 2009 m. balandžio daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose projektuojamiems butams galiojantys minimalūs ploto reikalavimai yra tokie: naudingasis plotas, tenkantis vienam žmogui - 14 kv. m, vonios su tualetu plotas - 4 kv. m, bent vieno kambario bute plotas - 16 kv.

Kada Reikalingas Projektas ir Leidimas?

Kol pastatas priklauso vienam savininkui, klausimų nekyla. Tačiau gali būti atvejų, kad pastatą, pavyzdžiui, kepyklą su konditerijos parduotuve pasistatęs savininkas vėliau nusprendžia kepyklos ir konditerijos parduotuvės patalpas įregistruoti kaip du atskirus objektus ir parduotuvės patalpas parduoti. Arba draugai dviese pasistato gyvenamąjį namą ir registre įregistruojami kaip namo bendrasavininkiai, bet vėliau nusprendžia namą pasidalinti ir įregistruoti du butus.

Gali būti ir priešinga situacija, kai vienas asmuo nusiperka kelis butus ar patalpas ir nori juos sujungti bei įregistruoti registre kaip vieną objektą. Arba kai biuro savininkas sutinka parduoti vieną kabinetą kaimyninio biuro savininkui, kad šis galėtų pasididinti savo biurą, tai yra, norima atlikti amalgamaciją (atidalinti vieno nekilnojamojo daikto dalį nesuformuojant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungti ją su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu).

Tokiais atvejais savininkams neretai kyla klausimų, ar būtina rengti projektą ir gauti statybos leidimą, tai yra, kokius formalius veiksmus reikia atlikti. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar įregistruotų daiktų performavimui į naujus daiktus reikalingas pastatų (patalpų) rekonstravimas arba kapitalinis remontas. Turi būti suformuojami ir registre įregistruojami nauji daiktai (vietoj gyvenamojo namo atsiranda du butai, vietoj kelių butų atsiranda vienas butas arba vietoj dviejų 100 m2 ploto biurų atsiranda 80 m2 ir 120 m2 ploto biurai ir pan.).

Naujai suformuoti daiktai (pastatai, patalpos) ir jų savininkai įregistruojami registre. Taigi, pastaruoju atveju nebereikia kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado, rengti projekto, nereikalingas ir statybos leidimas. Kreiptis į registrą dėl duomenų atitinkamo pakeitimo.

Paminėtina, kad visai neseniai - 2006 m. gegužės 5 d. įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ pakeitimai, kuriais patikslinta, jog formuojant naujus kadastro objektus statinio (patalpos) padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu, kai šiais atvejais nereikia atlikti jokių statybos darbų arba atliekamas tik paprastasis remontas, statybos leidimas yra neprivalomas.

Iki šio pakeitimo galiojo tik bendra Statybos įstatyme įtvirtinta nuostata, kad leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus privalomas, išskyrus nesudėtingus statinius ir statinio paprastąjį remontą.

Papildžius minėtą reglamentą nebeliko neaiškumų nei pastatų ar patalpų savininkams, nei statybos leidimus išduodančioms institucijoms, nei institucijoms, dalyvaujančioms pastatų pripažinime tinkamais naudoti, nes performuojant registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į naujus nekilnojamuosius daiktus padalinimo, atidalinimo, sujungimo ar amalgamacijos būdu, kai nereikia atlikti jokių statybos darbų arba atliekamas tik paprastasis remontas, statybos leidimas yra neprivalomas.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.

Statybos Užbaigimo Problemos

Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc. baigtumo. Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.

Daugybė būsto dvibučiuose pastatuose pirkėjų šiuo metu yra įstrigę situacijoje, kai neįmanoma registruoti 100 proc. viso objekto baigtumo. Taip nutinka dėl to, kad net pasiekus 100 proc. Tai savaime nėra problema gyvenant, bet perkant su paskola bankai reikalauja viso namo įregistravimo per 6-12 mėnesių. Negana to, nuo 2015 m. būsto paskolos sutartyse dažniausiai numatoma, kad per minėtą terminą nepasiekus 100 proc. viso objekto baigtumo, pradedamos taikyti bent 1 proc. palūkanos.

Ar galima dvibučiame name priduoti tik vieną butą? Ar būtinas pridavimas abiejų būtų vienu metu?

Teisės aktuose nėra numatytas pastato dalių atskiras statybos užbaigimas, tad turite daryti viso pastato statybos užbaigimą. 100 proc. pastatą galima priduoti tik kai bus įrengti abu butai. O dalinį pridavimą galit pridavinėti kada norit.

Dvibutis namas yra vienas pastatas, jis parengtas vienu projektu bei jam išduotas vienas statybos leidimas, todėl jis turi būti priduodamas kaip vienas daiktas. Kai priduosite namą, bus galima atskirai registruoti ir užbaigtus butus.

Priduodamas turi būti NAMAS. Dvibutis. Po to butai (atskirai po vieną gali būti registruojami).

Ką Daryti, Jei Kaimynas Delia Statybas?

Net jei kito būsto dvibučiame name pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiranda, iššūkiai ar papildomos išlaidos čia nesibaigia. Tai - priežastis ne tik bendradarbiauti su kaimynu, bet ir ieškoti tokio dvibučio, kurio antras butas irgi turi pirkėją ar gyventoją.

Jei susidūrėte su situacija, kai kaimynas nepradeda įrengimo darbų ir negalvoja apie pastato baigtumo reikalus, kreipkitės į banką ir paaiškinkite situaciją. Bankas gali paprašyti oficialaus paaiškinimo, kodėl negalite priduoti namo. Paaiškinimą gali parašyti statytojas arba vystytojas.

Preliminari Sutartis ir Registrų Centro Duomenys

Pasitaiko atvejų, kai perkant dvibutį namą, išlenda neatitikimų tarp preliminarios sutarties ir Registrų centro duomenų. Pavyzdžiui, preliminarioje sutartyje numatytas parduodamo namo plotas neatitinka registro centro duomenų. Taip gali nutikti, jei plane pavaizduotas sujungimas su kitu namu, kurio realybėje nėra.

Tokiu atveju bankas gali neduoti paskolos, nes preliminarioje sutartyje numatytas parduodamo namo plotas neatitinka registro centro duomenų. Teisiškai tai pardavėjui pagal preliminarią sutartį - bauda už nesutvarkytus dokumentus. Žiūrint lanksčiau - keisti Preliminarią, numatant sąlygą.

Dokumentai, Kurių Reikalaukite Iš Vystytojo

Tokių objektų pirkėjai taip pat turėtų labai gerai išsiaiškinti, ką perka. Tokių dokumentų budriam pirkėjui turėtų būti negana. Iš vystytojo būtina reikalauti visos techninės dokumentacijos: statybos leidimo, techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros apmokėtų draudimo polisų, statybos darbų vadovo sutarties, pranešimo apie statybos darbų pradžią, techninės priežiūros sutarties.

Su kolegomis juokaujame, kad žmonės paprastai perskaito instrukcijas nusipirkę virdulį, bet namą ar butą notariškai nusiperka iš paveikslėlio.

Namo projektas

Statybos Reikalavimai ir Apribojimai

Svarbu išsiaiškinti, ar yra kokie atstumo, priesgaisriniai reikalavimai statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros. Bei nuo kaimynu pravaziuojamo kelio. Taip pat svarbu žinoti, kokios energetinės klasės pastatas gali būti statomas sklype ir ar galima statyti vasarnamį, pritaikomą gyventi ištisus metus.

Jei įvažiavimas yra nuo regioninio kelio, reikia užtikrinti, kad būtų palikta pakankamai vietos pravažiuoti kitiems kaimynams.

tags: #dvibucio #gyvenamojo #namo #dali