Dvieju bendrasavininku naudojimosi sodu namu taisykles

Neretai kyla ne tik klausimų, bet ir įvairių nesutarimų, kai žemės sklypą valdo keli savininkai. Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) paaiškina bendrąją tvarką.

„Žemės sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai kyla nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka, - paaiškino Ligita Luščiauskaitė, Statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams.

Šiame straipsnyje pasidalinsime praktinėmis įžvalgomis apie bendraturčius siejančius teisinius santykius, apie tai kaip sprendžiami bendraturčių ginčai, kaip vyksta bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimas tarp bendraturčių bei kokie tokiam atsidalinimui taikomi kriterijai, kada sprendžiant bendraturčių ginčą tikslinga taikyti bendrosios dalinės nuosavybės padalijimą natūra, o kada taikytina kompensacija pinigais (kai vienas bendraturtis prarandantis dalį bendrosios dalinės nuosavybės gauna už tai kompensaciją pinigais ar kitu turtu iš kito bendraturčio).

Bendraturčių teisiniai klausimai sprendžiami arba bendru sutarimu arba teismo tvarka (LR CK 4.75 straipsnis). Jokių kitokių variantų ar neteisminių (notarinių) procedūrų išspręsti atidalijimo klausimui vienašališkai nėra.

Naudojimosi tvarkos nustatymas yra paprastesnis būdas ir yra skirtas naudojimuisi atskiromis izoliuotomis patalpomis arba konkrečiomis turto dalimis nustatyti.

Naudojimosi tvarka nustatoma sudarant atskirą rašytinį susitarimą dėl to kaip ir kokiu būdu bus naudojamąsi bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Susitarimo sudarymas patvirtinamas parašais. Notarinė registracija neprivaloma ir į teismą dėl patvirtinimo kreiptis nereikia.

Esminis skirtumas tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąją daline nuosavybe tvarkos nustatymo - vienu atveju (nustatant tvarką) bendroji dalinė nuosavybė išlieka, kitu atveju (atidalijant) - išnyksta.

Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto objektas ir tai reiškia, kad pasibaigia santykis su bendraturčiais, o taip pat ir tokios pareigos kaip - 1) informavimo ir pirmenybės teisės suteikimo pareiga prieš perleidžiant turtą (LR CK 4.79 str.); 2) pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (LR CK 4.76 str.).

Nustatant naudojimosi tvarką - šios pareigos išlieka, naujas nekilnojamojo turto objektas nesuformuojamas.

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia, kad bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia ir kiekvienas atsidalinęs savininkas turi atskirą daiktą bei teisę visiškai savarankiškai jį valdyti, naudoti ir disponuoti. Atidalijimas taip pat vyksta bendraturčių sutarimu arba teisme.

Pirmiausia prieš siekiant atidalinti iš BDN turi būti išsiaiškinama ar nėra ginčo dėl bendraturčiui priklausančios dalies dydžio. Prašomas suformuoti daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tai objektyviai ir techniškai įmanoma.

Bendraturtis turi teisę tik į santykinį atidalijimą (savo dalies atidalijimą), kitiems bendraturčiams priklausančias dalis paliekant nepakitusias. Bendraturtis neturi teisės reikalauti absoliutaus atidalijimo - atidalijimo iš kurio pasitraukia visi bendraturčiai t.y.

Atidalinimo būdas, kai yra susmulkinami nekilnojamojo turto objektai ir jie paliekami valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kitiems bendraturčiams, esant techninėms galimybėms racionaliai atidalinti vienam iš bendraturčių priklausančią dalį, neturėtų būti taikomas (Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nutartis byloje 2A-929-658/2015) - pvz.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009), nurodoma, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą.

Tai reiškia, kad kitas bendraturtis nebūtinai turi pasiūlyti alternatyvų atidalijimo variantą, bet tiesiog ginčyti, kad pateiktas atidalijimo variantas netinkamas. Įrodyti, kad pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra geriausiai atitinkantis visų bendraturčių interesus turi bendraturtis, kuris tokį atidalijimo projektą pasiūlė.

Būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (LAT 2016-07-05 nutartis byloje 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).

Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Minėtos nutarties 32 punktas).

Nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių.

Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Kita vertus, ne visais naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo atvejais yra objektyviai įmanomas pirmiau įvardyto tikslo įgyvendinimas. Priklausomai nuo bendro turto pobūdžio, statuso ir kitų turto savybių, galimos tokios situacijos, kai tam tikros bendro turto dalys negali būti atskirtos ir izoliuotos, siekiant užtikrinti visų bendraturčių galimybes taikyti tokių turto dalių naudingąsias savybes savo poreikiams patenkinti. Tokiais atvejais yra leistina naudojimosi bendru turtu tvarka, pagal kurią bendraturčiai bendrai naudotųsi pirmiau įvardyto pobūdžio turto dalimis.

Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (LR CK 4.80 str. 1 d.), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (LAT 2014-03-17 nutartis byloje Nr.

Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas.

Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2018-10-26 nutartis byloje Nr.

Teisė reikalauti atidalijimo yra absoliuti ir šalims reikia tik suderinti valią dėl atidalijimo būdo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr.

Planuojant statybas namų valdos sklype, svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus ir apribojimus, kad išvengtumėte teisinių problemų ir užtikrintumėte sklandų procesą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su namų valdos sklypo ploto reikalavimais, statybos leidimais, žemės paskirties keitimu ir kitais aktualiais klausimais.

Statyba namų valdos sklype be statybos leidimo

Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.

Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus:

• Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
• Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
• Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
• Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.

Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.

Nors kai kada statyboms leidimas ir nebūtinas, net ir nesudėtingo statinio statybai reikalingas oficialus projektas. Kada jis būtinas? Ogi tada, kai pagal STR 1.07.01:2002, 6 priedą reikalingi statybą leidžiantys dokumentai (SLD) - rašytiniai pritarimai statinio projektui. Jų reikia, kai jie yra kultūros paveldo objektuose ar specifinėse teritorijose, pavyzdžiui, Kuršių nerijoje.

Na, o jei ketinate statyti nedidelį namelį (iki 80 kv. m ploto ir ne aukštesnį kaip 8,5 m), miesto taisyklės reikalauja gauti SLD.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Žemės paskirties keitimas

Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas.

Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima.

Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas.

Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją.

Proceso etapai:

1. Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.
2. Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo. Jei sprendimas teigiamas papildomai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, tada rengiamas projektas ir po jo kadastriniai matavimai.
3. Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre. Jei yra dalijami sklypai tarp bendrasavininkų tada prieš registraciją Registrų centre reikia notarinio patvirtinimo, sklypų pasidalijimo pagal atliktus kadastrinių matavimų planus pas notarą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Priklausomai nuo veiklos, kai kuriais atvejais galima užsiimti komercine veikla, bet komercinės paskirties pastatą statyti gyvenamosios paskirties sklype vienareikšmiškai negalima.

Kadangi pastato paskirtis turi atitikti žemės naudojimo paskirtį, tai galite statyti pastatą, kurio 51 % sudarys gyvenamosios patalpos, o 49 % - komercinės.

Pagrindiniai žingsniai parduodant sklypą:

• Sklypo vertinimas: Būtina nustatyti sklypo vertę. Profesionalus vertintojas gali pateikti tikslų sklypo vertinimą, atsižvelgdamas į vietovės rinkos sąlygas ir kitus svarbius faktorius.
• Dokumentų paruošimas: Turite turėti patvirtinimus, kad esate teisėtas sklypo savininkas (Nuosavybės dokumentai). Įtraukite tikslius matavimus ir planus, kurie padės pirkėjui geriau suprasti sklypo ribas ir dydį (Sklypo planas).
• Sklypo paruošimas pardavimui: Išvalykite sklypą nuo šiukšlių, perteklinės augmenijos ir kitų kliūčių. Įsitikinkite, kad sklypas atrodo tvarkingai ir patraukliai.
• Skelbimo paruošimas: Pasirūpinkite profesionaliomis nuotraukomis, kurios atspindi sklypo grožį ir potencialą. Aprašykite sklypą kuo išsamiau, nurodydami jo dydį, vietą, privalumus ir bet kokias papildomas detales.
• Bendravimas su potencialiais pirkėjais: Greitai atsakykite į užklausas ir būkite pasiruošę susitikti su potencialiais pirkėjais. Organizuokite sklypo peržiūras, kad pirkėjai galėtų pamatyti sklypą gyvai ir įvertinti jo privalumus.
• Sandorio užbaigimas: Derėkitės dėl kainos ir pardavimo sąlygų. Būkite pasiruošę diskutuoti ir rasti kompromisą. Užtikrinkite, kad visos teisinės procedūros būtų atliekamos tinkamai.

Tinkamas pasiruošimas padeda greičiau surasti pirkėją, išvengti teisinių problemų ateityje, gauti geriausią įmanomą kainą, atitinkančią rinkos vertę, sutaupyti laiko ir pinigų, nes aiškiai žinomi pardavimo etapai ir reikalavimai.

Atstumai nuo sklypo ribų ir kaimynų sutikimai

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.

Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Statybos inspekcija informuoja, kad sodo namas (iki 80 kv. m) ir pagalbinio ūkio pastatai (tarp jų ir garažai), jei jų plotas iki 50 kv. m ir aukštis iki 5 m. priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kv. m - prie II grupės.

I ar II grupės nesudėtingųjų statinių statybai supaprastintas statinio projektas turi būti parengtas, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kitais atvejais rengiamas statytojo pageidavimu. Atitinkamus statinio projektus rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla.

Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, aiškina Statybos inspekcija, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra statinys, administraciją.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams atlikti.

2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

VTPSI atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.

Statybos darbų pabaiga ne visada sutampa su palankiomis oro sąlygomis. Žiemos laikotarpiu statytojai dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis užbaigti sklypo sutvarkymo darbus - reljefo formavimą, dangų įrengimą ar želdinimą. Tačiau nepalankios sezono sąlygos savaime neužkerta kelio statybos užbaigimui.

tags: #dvieju #bendrasavininku #naudojimosisodonamu #taisykles