Dviguba pilietybė - vienas aktualiausių klausimų Lietuvai, siekiant išlaikyti ryšį su pasaulyje gyvenančiais tautiečiais. Tai ne tik galimybė išsaugoti pilietybę emigruojant, bet ir tiltas, stiprinantis indėlį į šalies ateitį, ekonominį augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Dviguba pilietybė taip pat kelia daug diskusijų dėl galimų pasekmių šalies teisinei ir politinei sistemai.
Šiuo metu Lietuva yra tarp tų ES valstybių, kurios neleidžia turėti ir kitos šalies pilietybės. Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais. Paprastai tai itin išskirtinės situacijos arba situacijos, kai dvigubą pilietybę turintis asmuo yra vaikas ar jaunuolis, gimęs užsienyje ar mišrioje šeimoje.
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Dvigubos pilietybės įteisinimas taip pat buvo viena iš nacionalinio projekto „Idėja Lietuvai“ piliečių ir ekspertų siūlyta idėja. Sužinokite kaip sekėsi projekto idėjos įgyvendinimas, kokią reikšmę turi dviguba pilietybė ir skaitykite susijusias naujienas.
Referendumas dėl Dvigubos Pilietybės 2024 m.
2024 m. gegužės 12 d. kartu su pirmuoju Respublikos Prezidento rinkimų turu vyks referendumas dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę. Gegužės 12-ąją Lietuva kviečiama spręsti, ar Lietuvos piliečiai, savo gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galės ją išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugišos šalies pilietybę. 2024 surengtas Referendumas dėl dvigubos pilietybės, tačiau balsų priimti Konstitucijos pakeitimus neužteko.
Šalies piliečių bus klausiama, ar gimimu įgiję Lietuvos pilietybę asmenys galės ją išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
Praėjęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje neišsprendė problemos. Referendumo įstatymo kartelė tiek aukštai iškelta, kad įgyvendinti sąlygas labai sunku, praktiškai beveik neįmanoma.
2024 m. vyksiantis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo - reali galimybė pirmąkart išbandyti internetinį balsavimą visiems Lietuvos žmonėms. Neabejoju, kad pasitelkus geriausius informacinių technologijų bei kibernetinio saugumo ekspertus, esame pajėgūs užtikrinti sklandžią ir saugią internetinio balsavimo sistemą.
2018 05 14 LRT forumas, diskusija apie dvigubą pilietybę
Seime veiklą pradėjusi referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti darbo grupė deda visas pastangas, kad 2024 m. Pirmoji šios darbo grupės užduotis - sukurti tikslią ir nedviprasmišką referendumo formuluotę. Dėl itin klampaus teiginio, 2019 m. dalis žmonių iki galo nesuprato, kaip balsuoti referendume.
VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė akcentuoja, kad 2019 m. turėjome labai stiprias informacines kampanijas, orientuotas į užsienyje gyvenančius lietuvius. Tačiau rinkėjams Lietuvoje referendumo formuluotė, deja, nebuvo aiškiai iškomunikuota.
Jei iš tiesų norime neapvilti lietuvių visame pasaulyje, turime įteisinti galimybę referendume balsuoti internetu. Mano nuomone, tai - vienintelis realus šansas įveikti itin aukštą referendumo kartelę.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai, kalbėdami apie 2019 m. vykusio referendumo eigą, džiaugėsi, jog didesnė dalis pasaulio lietuvių balsuoti rinkosi paštu, kadangi diplomatinės atstovybės paprasčiausiai nebūtų pajėgios priimti didelius gyvai balsuojančių asmenų kiekius.
Įvairios sociologinės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų remia balsavimo internetu idėją.
Seimo nario Andriaus Bagdono pranešimas spaudai: Sėkmingo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo receptas: internetinis balsavimas
2019 m. vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvos žmonių valia buvo aiški - daugiau nei 70 proc. Nors tąkart nepavyko pasiekti ypač svarbaus rezultato viso pasaulio lietuviams, balsavimo tendencijos leidžia teigti, kad tinkamai pasirengus referendumui ir išnaudojus visas skatinimo priemones, šįkart mums gali pavykti įteisinti daugybinę pilietybę.
Priešingu atveju, prieš trejus metus už pilietybės išsaugojimą balsavę žmonės, matydami didesnį nei 70 proc.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 2019-aisiais vykusiame referendume iš viso balsavo 1 322 135 (53,16 proc.) rinkėjų. Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 956 564 rinkėjų (73,92 proc. Lietuvos žmonių pozicija pilietybės išsaugojimo klausimu - akivaizdi.
LR įstatymuose nurodyta, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valstybės piliečių, turinčių rinkimų teisę. Kai siekiama keisti Konstitucijos I skirsnio nuostatas, referendumas laikomas pavykusiu, jei tam pritaria daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teisę.
Kalbant konkrečiai, referendume ne tik dalyvauti, bet ir balsuoti “Už” turi maždaug 1 mln. 300 tūkst. Lietuvos piliečių. Sudėtinga? Tikrai taip.
Kada galima dviguba pilietybė?
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę
- Yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę
- Yra asmuo - LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 m. įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis
- Yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje
- Yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas
Lietuvos Respublikos piliečio, kartu turinčio ir kitos valstybės pilietybę, statusas Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.