Turėti aiškias sklypų ribas svarbu ne tik įsirengiant tvorą, statant namą ar garažą, bet ir parduodant tokį nekilnojamąjį turtą (NT). Jei sklypų ribos yra tikslios, tikėtina, ginčų su kaimynais išvengsite, taip pat jausitės saugūs, kad griauti statinio nereikės.
Tačiau naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė sakė, kad NT registre šiuo metu 46 tūkst. žemės sklypų ribos gali būti koreguojamos. „Situacija šiek tiek keičiasi kiekvienais metais, bet ji dar nėra visiškai tokia, kad mes galėtumėme drąsiai pasakyti, kad visos ribos mums yra puikiai žinomos ir jos yra labai tikslios“, - komentavo ministerijos atstovė.
Kodėl susiklostė tokia situacija?
A. Kalantaitė paaiškina, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl kelių pagrindinių aplinkybių. Pavyzdžiui, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojų padarytos klaidos.
„Jeigu NŽT tarnybos darbuotojai dėl jų netinkamo veikimo padarė klaidas, teisės aktai numato, kad tais atvejais NŽT inicijuoja ribų patikslinimą tai suderinusi su savininku. Ir tikslina ribas savo lėšomis. Tačiau jei susiklostė situacija, kuomet keitėsi kadastrinių matavimų, ribų nustatymo tikslumas arba, kad virš 1 tūkst. ribų yra išmatuotos netiksliais kadastriniais matavimais, tada prievolė pasitikslinti savo ribas turi žemės sklypo savininkas tam, kad tiksliai žinotų, kokiose ribose yra jo NT“, - paaiškino A. Kalantaitė.
Pašnekovės vertinimu, keičiantis matavimų metodams ir galimybėms, dabar galima kur kas tiksliau nustatyti ribas nei tada, kada NT objektai buvo pradedami registruoti registre. „Tiesiog keitėsi reikalavimai, keitėsi technologijos. Ir šiandien turime situaciją tokią, kad ne visos ribos yra vienodo tikslumo. <...> Istoriškai yra susiklostę taip, kad dalis sklypų buvo registruoti NT registre neatlikus tikslių kadastrinių matavimų, buvo toks reglamentavimas. Liaudyje dar sakoma, kad buvo nustatytos „preliminarios ribos“. Tai tiesiog istoriškai yra susiklosčiusi situacija ir kalto asmens nėra. Žmogus, valdydamas sklypą, žino, kad jam valstybė suteikė tokią teisę, kad jo ribos nėra tikslios. Ir jis tai turi vertinti, atlikdamas kitus veiksmus“, - sakė pašnekovė.
Primename, kad visų sklypų savininkai, kurių žemės sklypų ribos yra netikslios, yra apie tai informuojami. Tuo metu NŽT atstovai atkreipia dėmesį, kad žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais.
Sklypų ribų ginčai
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
- prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
- planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
- siekiant įteisinti statinius;
- kilus ginčams su kaimynais;
- kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos - pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
- sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
- gretimų sklypų planai ir kt.
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis.
Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje. NŽT kviečia pasirūpinti savo žemės sklypo dokumentais iš anksto.
Namą teks griauti?
Tuo metu Advokatė Loreta Selilionė „Dienos pjūvio“ laidoje kalbėjo, kad jei paaiškėja, kad jei jūsų statinys įsiterpia į sklypo ribą ir susitarti taikiai nepavyksta, teismai kiekvieną situaciją vertina individualiai.
„Kiekvienoje byloje teismas ir sprendžia tą klausimą, ar tikrai čia reikėtų griauti, atsižvelgiama į priežastis, kodėl tai atsitiko“, - sakė pašnekovė.
Vis tik, advokatė vertinimu, dažniausiai nutinka taip, kad dėl sklypų ribos neatitikimų lieka kalti patys turto savininkai, kurie tuo metu neatsižvelgė į ribų tikslumą ir pastatus statė nekreipdami į tai dėmesio. „Tokiu atveju teismai ir atsižvelgia, ar tikrai čia dabar reikia ginti asmenį, jeigu jis statė „iš akies“. Be abejo, yra nesąžiningumo atvejų, kai žino, kad stato neteisėtai. Teismai vengia ginti tokius asmenis“, - dėmesį atkreipė L. Selilionė.
Kadastriniai matavimai-geodeziniai matavimai ir Preliminarūs matavimai
Lietuvoje, pasak advokatės žmonės yra pakankamai principingi ir savo tiesą bando įrodyti iškart užsipuldami kaimyną ir keliaudami į teismą. „Aš visuomet sakau, kad pirmiausiai reikia bandyti susitarti. Galbūt yra kitų būdų, kaip išspręsti situaciją dėl sklypų ribų. Gal galimą įtvirtinti servitutą bendru sutarimu ar išpirkti to sklypo dalį, o ne iš karto eiti į teismą“, - patarė advokatė.
Ji pasakoja, kad yra tekę matyti tokią bylą teisme, kai asmenys nesutarė dėl 2 centimetrų, net jei pastatas nebuvo pastatytas kaimyno sklypo teritorijoje. „Štai minimalus atstumas nuo statinio iki žemės sklypo ribos turi būti 3 metrai, tačiau tąkart ten buvo 2,98 m. Ir tas kaimynas padavė į teismą kitą asmenį, sakydamas, kad nėra išlaikomas 2 centimetrų atstumas“, - pasakojo ji.
Šios bylos atveju, pasak advokatės, teismų sprendimai taip pat skyrėsi. Vis tik galiausiai buvo priimtas sprendimas, kad toks skundas ir prašymas išlaikyti atstumą yra mažareikšmis, tad ir „nusikaltęs“ sklypo savininkas didesnių problemų išvengė. L. Selilionė sako, kad šansų laimėti teisme, jei žinojote, kad jūsų sklypo ribos yra netikslios, yra menki.
Be to, advokatės vertinimu, bandymas prašyti teismo pasigailėjimo, kad jūsų statinys nebūtų griaunamas, nes ten yra jūsų gyvenamoji vieta, taip pat gali neįtikinti.
Tam tikrais atvejais galioja ir senaties terminas
Tiesa, advokatė L. Selilionė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais teisminėje praktikoje yra numatytas ir 10 metų ieškinio senaties terminas. „Yra buvę tokių atvejų ir teismų praktikoje, kai tarsi neteisėtumas konstatuojamas, pažeistas įstatymas, pavyzdžiui, statybai neturėta kaimyno sutikimo, bet nugriauti pastato nereikalaujama. Nes teismas sako: jūs žinojote jau 20 metų apie tai, tai kodėl nesikreipėte anksčiau", - kalbėjo pašnekovė.
Vis tik teismai, pasak jos, kiekvieną atvejį vertina atskirai, tad tai nereiškia, kad senaties termino galimybė būtų taikoma visuomet, net jei jūsų statinys yra pastatytas kaimyno teritorijoje prieš daugelį metų. Ji gyventojams primena, kad jei toks sklypas yra nuperkamas, visa tolimesnė atsakomybė tenka naujajam savininkui.
Todėl advokatė rekomenduoja prieš perkant išsiaiškinti visą informaciją apie sklypą, jo ribas.
Kadastro duomenys
Kas yra kadastro duomenys? - tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numato atvejus, kada žemės sklypų kadastriniai matavimai yra būtini. Kadastrinių matavimų paslauga yra aktuali tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas.
Žemės sklypo kadastriniai matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.
Tai žemės sklypų kadastrinius matavimus gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai, turintys Nacionalinės žemės tarnybos, išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.
Sutarus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų yra pasirašoma paslaugų sutartis. Pirmiausiai matininkai surenka visą įmanomą informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas. Tam, kad išvengti netikslumų ir sklypo ribas paženklinti labai tiksliai, matininkas atlieka teritorijos apmatavimus.
Kai visi duomenys yra parengti, matininkas sutaria su užsakovu dėl žemės sklypo ženklinimo dienos, ir yra išsiunčiami informaciniai pranešimai žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys) apie numatomą sklypo ženklinimą.
Šie pranešimai turi būti išsiųsti likus nemažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ženklinimo dienos.
Įmonės GEOMETRA specialistai kadastrinius matavimus atlieka naudodami moderniausią šiuolaikinę geodezinių matavimų techniką, naujausius GPNS imtuvus bei lazerinius tacheometrus.
Į žemės sklypo ženklinimą atvykusiems kviestiniams asmenims teikiama pasirašyti ant matininko parengto žemės sklypo paženklinimo akto, kuriuos patvirtina, kad sutinka su pažymėtomis ribomis. Būna, jog į matavimus gali ir neatvykti visi kviesti asmenys.
Atlikęs visus matavimus lauke, matininkas toliau savo darbą atlieka ofise. Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Paskutinis žingsnį Sklypo kadastrinių matavimų procese atlieka pats užsakovas. Kai matininko suformuota skaitmeninė žemės kadastro bylą pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų Centras padalinį, sklypo savininkas pateikia prašymą į V. Į. Registrų centrą įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.
Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
Kadastrinių matavimų kaina, paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz: sklypo ploto, užstatymo tankumo, sklypo vietovės, sklypo sudėtingumo).
Pabrėžtina ir tai, jog skirtingos kainos vyrauja ir šias paslaugas teikiančių įmonių srityje.
2015 m. pirkinys
2015 m. pirkinys Jurgitą Bespalovienę su sutuoktiniu atvedė į teismą. Ginčo esmė - aras žemės, kurio trūksta iki Bespalovų įsigytų 13 a žemės sklypo. "Buvo atlikti matavimai. Pateikėme teismui įrodymus, kad prarandame arą. Tačiau NŽT atstovai teisme įrodinėjo, kad pakeitė aplinkinių sklypų ribas ir esą mes nieko neprarandame. Tačiau prasidėjo viskas nuo Lietuvoje populiaraus statinio - tvoros.
Pasak J.Bespalovienės, dar 2015 m., prieš pirkdami sklypą, buvo atvažiavę jo apžiūrėti. Kitas žingsnis buvo - susitvarkyti žemės sklypo ribas, kurias atvykęs matininkas sukritikavo. Jis nustatė, kad kaimyno kuoliukai per maždaug pusę metro įlindę į Bespalovų žemės sklypą. Kuoliukus perkėlė ir įspėjo kaimyną, kad tai nėra jo žemė. Dar labiau Bespalovus nustebino NŽT aiškinimai.
Sunkiai susidėlioja vieno aro detektyvas, nes dar 2010 m. NŽT Kauno rajono padalinio sprendimu šioje vietoje buvęs sklypas padalytas į du. Vieną jų ir įsigijo Bespalovai.
J.Bespalovienė pabrėžia, kad sklypas buvo padalytas pagal Kauno rajono tarybos patvirtintą detalųjį planą. NŽT atstovai patys aiškina, kad 2016 m. buvo atliktas kadastro duomenų patikslinimas, vietoje pažymėtos sklypo ribos.
Kiek kitaip situacija pakrypo vėliau, kai paaiškėjo, kad Bespalovams priklausančiame sklype trūksta žemės. Tada esą atsirado aiškinimai, kad, po sklypo matavimų patvirtinimo praėjus kelioms dienoms, NŽT ją papildė nauja išvada, kad Bespalovų sklypo planas yra tikslintinas. Aiškinta, kad esą matininkai padarė klaidų.
"Pasigendame NŽT atidumo, geranoriškumo ir įstatymų paisymo. Mano supratimu, NŽT nelabai paiso įstatymo nuostatų. NŽT gal gali paaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija? Ji pabrėžė, kad, kai Bespalovai pirko žemę, buvo viskas aišku - patvirtintas detalusis planas, jame buvo nurodytos sklypo ribų koordinatės, tačiau NŽT šių duomenų nepaisė.
"Susiklostė ydinga situacija, kad trūksta aro. Aukščiausiojo Teismo praktika labai aiški - taip negali būti. S.Žukauskienė tęsia NŽT nurodymų keistumus. Esą pati tarnyba dar 2016 m. nurodė patikslinti Bespalovų žemės ribas, motyvuodama, kad neteisingas planas, reikia patraukti šį sklypą žemyn.
"NŽT jiems liepia sklypo ribą leisti žemyn, bet kaip? Paimti iš kito žmogaus? Turi būti aiškumas. NŽT patys turi vertinti savo sprendimų motyvus.
J.Bespalovienė akcentuoja: "Tada, kai vyko pirkimo sandoris, pagal skaitmeninę koordinačių sistemą tik mūsų sklypas buvo pažymėtas. Visų aplinkui esančių sklypų koordinatės atsirado vėliau. Šiandien Bespalovai, nors ir kone pirmieji turėję sklypo koordinates, liko užspausti aplinkinių.
J.Bespalovienė sklypų dalijimą grindžia 2010 m. turimais dokumentais. Jie esą galiojantys, niekas nepasakė, kad jie blogi, neteisėti. O NŽT aplinkinių sklypų ribas grindžia 2017 m.
"Kai vieno sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tai nuo to sklypo matuojami kiti sklypai. Šiuo atveju viskas atvirkščiai", - stebisi advokatė S.Žukauskienė.
NŽT teismui aiškino, kad "apskritai nėra pagrindo laikyti, jog kaimynų ir Bespalovų žemės sklypų ribos yra neaiškios ir jas nustatyti". Esą "transformuojant koordinates iš vietinės sistemos į valstybinę ir neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t.y.
J.Bespalovienė akcentuoja, kad NŽT pati abejoja ir visur rašo - "gali būti, gali atsirasti". "Viešo administravimo subjekto sprendimai turi būti aiškūs ir suprantami, išdėstyti motyvai, tačiau šiuo atveju taip nėra. NŽT gal gali paaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija? Jie formavo sklypus, jų įsakymais tie sklypai įteisinti.
Kauno rajono apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal Eriko Bespalovo ir Jurgitos Bespalovienės pateiktą ieškinį - ieškinį atmetė ir žemės sklypo ribas paliko nepakeistas, t.y.
Taip darytina išvada, kad šiuo atveju konkretūs netikslumai yra atsiradę dėl bendrovės "Žemėtvarkos darbai" matininko 2010 m. birželio 11 d.
Netinkamo teisinio reglamentavimo pavyzdžiu galėtų būti laikomas aukščiau nurodytas Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Aprašas, kurio normos dėl pernelyg abstraktaus jų turinio sudaro prielaidas skirtingai jas interpretuoti ir taikyti praktikoje.
Aprašo 1 punkte nurodoma: „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus“, o Aprašo 2 punkte nustatyta: „Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę“.
Iš to, kas įtvirtinta Aprašo 2 punkte, akivaizdžiai matyti, kad Apraše matininkai neįvardyti tarp asmenų, kuriems atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus būtų privalu vadovautis šio teisės akto nuostatomis.
NŽT nuomone, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaudamasis Kadastro nuostatais ir Aprašu, privalo nustatyti (apskaičiuoti) į žemės sklypą (jo dalį) patenkančios paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotį ir tai pažymėti Kadastro duomenų byloje.
Kaip nurodyta Aprašo 2 punkte, tai turi atlikti kompetentingos institucijos (asmenys) teritorijų planavimo dokumente, žemėtvarkos projekte ar kitame dokumente ir plane nustatydamos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygas. Matininkas kadastrinių matavimų metu turi apskaičiuoti šių teritorijų plotus, šias teritorijas įbraižyti (pavaizduoti) žemės sklypo plane bei jas aprašyti kadastro duomenų byloje.
Akivaizdu, kad Aprašo 8 punkte įtvirtintoms nuostatoms įgyvendinti - pakrantės žemės paviršiaus vidutiniam nuolydžio/polinkio kampui nustatyti prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - nuo kranto linijos matininko kvalifikacijos nepakanka, būtinos geodezinės žinios.
Iš pateikto tarpinstitucinio susirašinėjimo matyti, kad Aprašo 8 punktas interpretuojamas (aiškinamas) skirtingai, teikiami įvairūs pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimo būdai.
Vertinant tai, kad apskaičiavimo metodika Apraše nėra įtvirtinta, kad Aprašo normų turinys suprantamas ir aiškinamas skirtingai, kad ne NŽT direktorius, o Aplinkos ministras yra teisės akto leidėjas, todėl jis ir tik jis ir gali (turi teisę) jo išleistą teisės aktą ir jame įtvirtintas teisės normas aiškinti oficialiai, nurodant kaip teisės akte nustatytas norminis reguliavimas turėtų būti suprantamas ir taikomas praktikoje.
Skirtumai tarp matininko ir geodezininko
Dažnai pasitaikanti klaida, kai kadastriniai matavimai yra tapatinami su geodeziniais darbais, nors šias veiklos sritis reglamentuoja atskiri įstatymai, asmenims, pageidaujantiems užsiimti tokio pobūdžio veikla nustatyti skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai ir suteikiamos atskiros licencijos veiklai vykdyti - matininko, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme matininkas - fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.
Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme geodezininkas - geodezijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) įgaliotos institucijos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau - valstybė narė) kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti šiuos darbus.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma žemės sklypų ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir (arba) statinių techniniai parametrai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str.
Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme sąvoka „geodeziniai matavimai“ apskritai nėra apibrėžta. Paprastai kadastrinių ir geodezinių matavimų turinys sutapatinamas, kai kalbama apie nekilnojamųjų daiktų - žemės sklypų matavimus, nurodant, kad žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai - veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.
Iš pateiktų apibrėžimų matyti, kad matininkai nustato nekilnojamųjų objektų kadastro duomenis (koordinates, nužymi ribas, apskaičiuoja plotus), tuo tarpu geodezininkai sudaro inžinerinius, topografinius planus, išpildomąsias nuotraukas, nužymi pastatus.
Taigi sąvoka „geodeziniai matavimai“ yra platesnė, galinti apimti ir kadastrinių matavimų sritį (ypač, kai tai susiję su žemės objektų matavimais).
tags: #e #teismas #kadastriniu #matavimu #tikslinimas