Kiekvienų metų pabaigoje žemės savininkai turi prievolę sumokėti žemės mokestį. Šis mokestis - vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Pasaulyje tai nėra nauja praktika, toks mokestis yra mokamas daugelyje šalių.
Žemės mokestis Lietuvoje žinomas nuo LDK laikų. Žemės mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausančią privačią žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas.
Lietuvoje šiais metais žemės mokesčiui apskaičiuoti taikoma naujos žemės mokestinės vertės. Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė Registrų centro pranešime teigia: „bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais. Didžiausias - net 77 proc.
Pasak Registrų centro informacijos, nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai.
Žemės mokesčio tarifų dydžiai gali būti nuo 0,01 procentų iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, kuriuos kiekvieniems metams nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Anot ministerijos, šie mokesčiai didžiąja dalimi įskaitomi į savivaldybių biudžetus ir yra svarbus jų pajamų šaltinis. NT mokesčiai gali padėti padidinti viešųjų finansų pajamas, o ekonomikos augimui padaryti mažesnį nuostolį nei alternatyvūs mokesčiai. Vietos valdžios institucijos galėtų būti pagrindinės naudos gavėjos iš didesnių šio mokesčio pajamų, tai sustiprintų jų gebėjimą skirti daugiau lėšų vietos infrastruktūrai. Daugiau nuosavų pajamų taip pat sumažintų spaudimą centrinei valdžiai arba ES programoms finansuoti vietos investicijas.
Žemės mokesčio ypatumai EBPO šalyse
NT mokestis savo esme nėra blogas, jeigu jo surinkimo priemonių sistema yra teisingai suformuota. Jo pagalba didėja mokesčių našta turtingesniesiems, taip mažinama socialinė įtampa tarp turtingesnių ir mažesnes pajamas bei mažiau turto turinčių asmenų. Tačiau paprastai vykdant mokesčių reformas mokesčių našta didinama tik tiems gyventojams, kuriems ji yra pakeliama.
Dėl pastarojo meto krizių daugelio šalių viešieji finansai patyrė įtampą, o dėl ilgalaikių iššūkių, tokių kaip spartus gyventojų senėjimas, šioms šalims tenka ieškoti fiskalinės politikos pokyčių. NT apmokestinimo bazės protingas išplėtimas gali padėti išlaikyti fiskalinį tvarumą, kaip rekomenduojama keliose naujausiose EBPO ekonominėse apžvalgose, skirtose šioms šalims.
Daugumoje Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalių biudžetų pajamos iš NT mokesčių yra mažos. Nors Lenkija surenka daugiau pajamų iš NT mokesčio (šiek tiek daugiau nei 1 % BVP) nei vidutiniškai EBPO šalys, kitos šalys surenka gerokai mažiau.
Pavyzdžiui, Čekijoje arba Estijoje NT apmokestinimo padidinimas iki EBPO šalių vidurkio ir kartu darbo pajamų mokesčių sumažinimas galėtų padėti padidinti potencialų BVP vienam gyventojui augimą iki 0,7 % (Oguzhan, Cournède ir Fournier, 2017). NT mokesčiai gali padėti sušvelninti būsto kainų pakilimo ir nuosmukio ciklus ir gali būti skirti nelygybei mažinti. Jie taip pat gali padėti geriau finansuoti vietos valdžios institucijas ir stabdyti miestų plėtrą.
Tyrimai rodo, kad daugelyje šalių NT yra sutelktas tarp dideles pajamas gaunančių, turtingų ir vyresnio amžiaus namų ūkių. EBPO įvardija, kad gyvenamojo būsto nuosavybės lygis yra labai aukštas - Slovakijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje ir jis viršija 90 %. Šis rodiklis yra gerokai aukštesnis nei daugelyje Vakarų Europos šalių ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugelio NT savininkų pajamos yra mažos, o tai riboja jų galimybes mokėti didesnius NT mokesčius.
NT mokesčio reformą įgyvendinti politiniame procese yra sudėtinga, o Lietuvoje ypač. Sakoma, kad NT mokestį mėgsta ekonomistai, o visi kiti jo nekenčia. NT savininkai Lietuvoje bijo šio mokesčio bazės išplėtimo, ypač atsižvelgiant į augančias būsto kainas, taigi ir didėjančias mokesčių sąskaitas.
Valdžia, darydama šio mokesčio pokyčius, turėtų sistemiškai analizuoti šalies mokesčių sistemą, argumentuotai pateikti mokesčio naudą ir galimas grėsmes, o politikai neturėtų to naudoti kaip rinkiminius įrankius populiarumui didinti.
Žemė yra didžiausias ūkininkų turtas. Todėl žemės mokestis turi didelį poveikį jų veiklos rezultatams. Dėl to beveik visose EBPO šalyse ūkininkams taikomos šio mokesčio lengvatos.
Siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su pradėjimu ūkininkauti ir pasitraukimu iš ūkininkavimo, taip pat taikomos specialios mokesčių lengvatos, kai žemės ūkio paskirties žemė parduodama arba paveldima šeimos narių.
Užsienio šalyse žemės mokesčius paprastai nustato ir renka savivaldybių administracijos, neviršydamos centrinės valdžios nustatytų ribų. Lietuvoje savivaldybės taip pat nustato žemės mokesčio tarifus, neviršijant numatytųjų žemės mokesčio teisės aktuose.
Žemės ūkio paskirties žemės vieta gali turėti įtakos savivaldybės taikomam žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui. Todėl šiam sektoriui taikomi mokesčių tarifai ir taisyklės skiriasi įvairiose šalyse ir regionuose.
Žemės mokesčio lengvatos ūkininkams
Kai kuriose šalyse ūkininkams taikomi lengvatiniai mokesčio tarifai žemės ūkio paskirties žemei. Čilėje žemės ūkio paskirties žemei taikomas 20 % mažesnis mokestis. Siekiant paskatinti pažangias ūkininkavimo praktikas, kai kuriose šalyse taikomos žemės mokesčių lengvatos už dirvožemio tausojimo praktikos taikymą žemės ūkio versle. Kosta Rikos ūkininkai dėl to gauna 40 proc. žemės mokesčio lengvatą, Čekijoje penkerius metus nemokami žemės mokesčiai už rekultivuotą žemės ūkio paskirties žemę ir 25 metus už rekultivuotą miško žemę.
Jauniesiems ūkininkams, kol jie pradeda veiklą, tam tikrą laiką gali būti taikomi lengvatiniai žemės mokesčio mokesčiai. Prancūzijoje jaunieji ūkininkai pirmuosius penkerius metus gali gauti 50 proc. žemės mokesčio nuolaidą už neužstatytą žemę.
Apmokestina tik žemė, kuri nenaudojama žemės ūkio tikslais. Žemės mokestis žemės ūkio paskirties žemei mokamas nuo kadastrinės vertės 0,25-0,75%. Žemės mokestis priklauso nuo žemės ūkio paskirties žemės ploto ir taikomo mokesčio tarifo bei vietovės.
Aplinkosaugos mokesčiai žemės ūkyje
Vis dažniau kalbama apie mokesčių sistemos pertvarkymą žemės ūkyje, siūloma atsižvelgti į žemės ūkio, kaip vieno iš didžiausių teršėjų, statusą.
Žemės ūkio sektorius naudojasi mokesčių lengvatomis: atleistas nuo aplinkos teršimo mokesčio iš mobilių taršos šaltinių, pakuotės mokesčio nuo plėvelės, naudojamos šienainiui pakuoti, pakuotės mokesčio neviršijus 0,5 t išleistos pakuotės į vidaus rinką. Lyginant užsienio šalių patirtį, Lietuvoje taikoma mažai aplinkosaugos mokesčių, pvz., Belgijoje apmokestinamas mėšlas, Danijoje apmokestinami herbicidai ir pesticidai.
Aplinkosaugos mokesčių įvedimas žemės ūkyje nėra prioritetas, tačiau siekiant iki 2030 m. sumažinti taršą iki 55 proc. Įvedant aplinkosaugos mokesčius žemės ūkiui, svarbu laikytis Europos žaliojo kurso, bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2021-2027m. gairių, atsižvelgti į naująją mokesčių paketo struktūrą.
Europos žaliasis kursas yra nauja ES augimo strategija, kuri numato skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti taršą. Iki 2050 m. siekiama neutralizuoti poveikį klimatui. ES ministrai 2020 m. liepos mėnesį aptarė BŽŪP 2021-2027 m. žaliąją struktūrą, kurioje pirmenybė suteikiama ekologinėms sistemoms - siekiama paskatinti ūkininkus taikyti aplinkai ir klimatui nekenkiančią praktiką.
Persvarstant mokesčių sistemą, turi būti siekiama mokesčių instrumentais keisti ūkininkavimo praktiką, diegti pažangias technologijas žemės ūkyje. ES siūlomo naujojo mokesčių paketo formavimo tikslas yra sąžiningas ir paprastas apmokestinimas.
Aplinkosaugos mokesčių tikslas nėra surinkti į valstybės biudžetą kuo daugiau lėšų, todėl reikia atsakingai įvertinti naujų mokesčių įvedimą ir apskaičiuoti, kaip tai paveiktų ūkininkų mokesčių naštą. Aplinkosaugos mokesčiai, tokie kaip, trąšų, pesticidų mokesčiai, yra orientuoti į aplinkos taršos mažinimą, todėl pajamos, surenkamos iš šių mokesčių į valstybės biudžetą, turėtų būti paskirstomos taip, kad jos grįžtų ūkininkams per subsidijavimo, mokesčių lengvatų mechanizmą ir juo galėtų pasinaudoti tie ūkininkai, kurių vykdoma žemės ūkio veikla nėra orientuota vien tik į maksimalų pelną, bet ir į aplinkos tausojimą.
Gamtos išteklių produktyvumas yra ribotas, todėl, pvz., neatsakingai naudojant trąšas nualintoje žemėje nepavyksta padidinti produkcijos apimčių, taip sukeliant vis didesnę tiesioginę žalą aplinkai ir netiesioginę visuomenei. Žemės ūkio veikla paremta gamtos išteklių naudojimu, todėl žemės ūkio verslas turėtų siekti ne tik asmeninių interesų. Valdžios institucijos ir žemės ūkio sektoriaus atstovai turi bendradarbiauti, atsižvelgti į abipusius interesus, priimti optimalius sprendimus.
Aplinkosaugos mokesčiai yra viena iš priemonių taršai žemės ūkyje mažinti. Tai geriausia priemonė tuomet, kai mokesčiai vertinami kompleksiškai visoje taikomoje mokesčių sistemoje, kai nustatyti mokesčiai skatina elgsenos pokyčius mažinant klimato kaitos padarius, bet neskatina mokesčių slėpimo, vengimo ir neužkrauna nepakeliamos mokesčių naštos.
Todėl priimant sprendimus dėl aplinkosaugos mokesčių įvedimo būtina argumentais ir tyrimų rezultatais grindžiama diskusija tarp valdžios atstovų, žemės ūkio verslo ir mokslininkų.
Galimi mokesčių sistemos pertvarkos žemės ūkyje scenarijai
Apmokestinamosios pajamos iki 15 tūkst. eurų - Proporcinis mokestis su didesniu tarifu (1,9 %), kas užtikrina žemės mokesčio artimą žemės vertei ir leidžiantis surinkti papildomas pajamas į valdžios biudžetą.
Apmokestinamosios pajamos 15-28 tūkst. eurų - Proporcinis mokestis surinkti papildomas pajamas į valdžios biudžetą.
Apmokestinamosios pajamos 28-55 tūkst. eurų - Toks mokestis netaikomas.
Apmokestinamosios pajamos virš 55 tūkst. eurų - Proporcinis mokestis, kai mokesčio bazė ŠESD emisija. Atitinka „teršėjas moka“ principą.
Proporcinis mokestis, užtikrinantis trąšų naudojimo kontrolę. Nereikšmingai, tačiau veikia trąšų kainas rinkoje.
Šaltinis: pagal E.