Šiame straipsnyje aptariami valstybinės žemės nuomos ir servituto nustatymo klausimai, atsižvelgiant į nuomininko sutikimo svarbą.
Valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas
Kai nuosavybės teisė į statinius ir (ar) įrenginius, esančius nuomojamame valstybinės žemės sklype, perleidžiama valstybinės žemės nuomininkui neprašant sutikimo perleisti žemės nuomos teisę, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas savo iniciatyva kreipiasi į valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančią instituciją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.
Prašymą galima pateikti savivaldybės priimamajame prie 8 langelio, el. Juridiniams asmenims verslo tikslais.
Prašymo turinys
Prašyme išduoti sutikimą perleisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, turi būti nurodyta:
- žemės sklypo unikalus numeris ir (ar) kadastro numeris, ir (ar) adresas;
- numatomų perleisti valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esančių statinių ir (ar) įrenginių unikalūs numeriai, statinyje esančių patalpų unikalūs numeriai arba perleidžiamos statinio dalies plotas, kai perleidžiamas ne visas statinys;
- su juo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties data ir numeris;
Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo, kartu su prašymu turi būti pateikiamas naudojamo žemės sklypo planas, kuriame išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jei jį galimai laikyti savarankiškai funkcionuojančiu) eksploatuoti reikalinga valstybinės žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu.
Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 12.3-12.5 papunkčių ir 13 punkto nuostatas.
Servituto nustatymas ir savininko sutikimas
Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. nustatytas žemės sklypo savininko nuosavybės teisių apribojimo suteikiant galimybę operatoriui tiesti (įrengti) elektros energijos tinklus ir įrenginius teisinis reglamentavimas suderinamas su CK 4.39 str. 1 d. įtvirtintais nuosavybės teisių apribojimo trimis būdais: paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo pagrindu.
Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. norma savaime nenustato savininko teisių besąlyginio ribojimo įstatymo pagrindu ir operatoriaus teisės vien jo paties valia tiesti (įrengti) elektros energijos tinklus ir įrenginius kito savininko sklype.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (operatorius) ir atsakovė (sklypo savininkė) nepasiekė tarpusavio susitarimo dėl atsakovės sklypo naudojimo operatoriaus veiklai. Vadinasi, lieka galimybė operatoriui kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) 2 str. 41 d. apibrėžia, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos - tai įstatyme nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.
Apsaugos zona - šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNSĮ 2 str. 3 d.).
Kasacinis teismas, apibendrindamas SŽNSĮ nuostatas, padarė išvadą, kad jeigu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas siekiama nustatyti privataus (o ne viešojo) intereso tikslais, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių sąlygų nustatymo yra būtinas.
Toks sutikimas turi būti gautas iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos (SŽNSĮ 7 str. 7 d. 4 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tam tikrais atvejais, kai savininkui įstatymas suteikia galimybę pateikti sutikimą dėl jo paties nuosavybės teisių apribojimo ar naudojimosi teisių daiktu suteikimo kitam asmeniui, išaiškinta, kad teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje savininko, nes tik jis pats turi teisę spręsti, ar sutikti su nuosavybės teisių suvaržymu, ar atsisakyti dalies savo teisių apsaugos.
Tuo atveju, kai savininkas atsisako duoti sutikimą, jis neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių ir tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog nesutikimas galėtų būti pripažintas nepažeidžiančiu savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022).
Apsaugos zonos operatoriaus elektros energijos įrenginiams, esantiems savininko žemės sklype, nustatomos remiantis rašytiniu sutikimu arba, nesant tokio sutikimo, žemės sklypo servitutu ar kitu sandoriu (nuomos, panaudos sutartys ir pan.), kuris yra teisinis pagrindas nustatyti apsaugos zoną.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos savo turiniu tiek, kiek jomis yra suvaržomos žemės savininko teisės, yra panašios į vieną iš daiktinių teisių - servitutą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei į įstatyme nurodytą teritoriją (teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) patenka kitas žemės sklypas ir šio sklypo savininkas neduoda sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymo, o įstatyme nurodytos teritorijos nustatymas nepatenka į atvejų, kai žemės savininko sutikimas nereikalingas, sąrašą, suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas) savo tinkamo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teises gali įgyvendinti kreipdamasis į teismą, kad jo naudai teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas svetimam daiktui (tarnaujančiajam daiktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022).
tags: #valstybines #zemes #nuomininku #sutikimas #del #servituto