Eigulių Būsto Valda: Kas Tai Ir Kodėl Ji Svarbi Kaunui?

Kauno valdžia nusprendė privatizuoti savo bendrovę „Būsto valda“ tikėdamasi, kad savivaldybei nebereikės vykdyti jai nepriklausančių funkcijų, atsiras sveika konkurencija „City Service“, kas visuomet žada kainų kritimą ir paslaugų gerėjimą, o miestas gaus per 2 mln. litų. Tačiau reakcija į šį sprendimą buvo kardinaliai priešinga.

Įtakingi Kauno politikai ir tarnautojai bandė įgyvendinti tikslą - atimti „Būsto valdą“ iš aukcione laimėjusių klaipėdiečių ir priversti juos trauktis iš Kauno. Uostamiesčio bendrovė „Vitės valdos“ užsimojo įkelti koją į Kauną ir tapti konkurente daugiabučių administravimu užsiimančiai bendrovei „City Service“. Tačiau šis procesas susidūrė su netikėtomis kliūtimis ir politinėmis intrigomis.

Aukciono Peripetijos Ir Netikėtas Stabdymas

„Atrodė, viskas paprasta ir aišku, - kalbėjo R.Valentinavičius. - 2010-aisiais, kai Kauno meras buvo Andrius Kupčinskas, Kauno savivaldybė paskelbė viešąjį aukcioną privatizuoti bendrovei "Būsto valda". Mes nutarėmė dalyvauti.“

„Sumokėjome pradinį įnašą, pasiūlėmė didžiausią kainą - 2,157 mln. litų, - pasakojo "Vitės valdų" vadovas. - Aukcioną laimėjome jau pasikeitus valdžiai, kai meras buvo Rimantas Mikaitis. Po to Kaune vėl pasikeitė valdžia, meru vėl tapo A.Kupčinskas, bet staiga - stop. Niekas mums nieko neaiškina, tačiau netikėtai viskas pradėjo strigti. Mus pasiekė žinios, kad bandoma kažkaip atšaukti įvykusį privatizavimą arba atimti iš "Būsto valdos" dalį, o gal visus administruojamus rajonus. Tada būsime sumokėję per du milijonus vien už įmonės pavadinimą ir administracijos patalpas?“ Aukcionas, kuriame „Būsto valdos“ privatizavimo konkursą laimėjo Klaipėdoje „Vitės valdas“ ir dar kelias Palangoje, Kretingoje ir Vilniuje daugiabučių administravimu užsiimančias bendroves valdantys verslininkai, įvyko birželį.

„Savivaldybės administracijai ir skambinome, ir siuntėme raštus, bet atsakymų negauname arba jie būna netiesioginiai, - sakė "Vitės valdų" komercijos direktorius Jevgenijus Sakovskis. - Su mumis tiesiog niekas nekalba, nieko nepaaiškina, kodėl Kauno valdžia nepasirašo mūsų dokumentų. Mes nebendraujame su Kauno politikais - tik su tarnautojais, o jie, regis, nežino, ką pasakyti. „Per aplinkinius asmenis buvo pasiūlyta sumokėti, kad neturėtume problemų.

„Žinote, kas labai keista? - tarė "Vitės valdų" vadovas R.Valentinavičius. - Mes laimėjome privatizavimo konkursą. Niekaip nesupratome, kam keisti valdžią įmonėje, kuri netrukus atiteks naujiems šeimininkams. Tik vėliau sužinojome, kad ketinama mums neleisti privatizuoti "Būsto valdos" arba iš įmonės atimti kai kuriuos administruojamus Kauno rajonus. Tai yra nesuvokiama ir neteisėta. Juk viešasis aukcionas jau įvyko.“

Politinės Jėgos Ir Interesų Susikirtimai

„Būsto valdą“ norintys privatizuoti verslininkai apsidžiaugė, kai spalį Kauno valdžioje įvyko perversmas. Kauno konservatorių lyderis A.Kupčinskas ir praėjusią kadenciją valdžioje, ir tuomet, kai pusmečiui atsidūrė opozicijoje, kalbėjo, kad įmones reikia privatizuoti. Kiek tiesos kalbose, kad A.Kupčinską į kampą spaudžia koalicijos partneriai socialdemokratai?

„Panašių susitarimų nebuvo. Tokie klausimai yra ūkiniai. Būtent K.Kriščiūnas spalį pavedė savivaldybės administracijai skubiai rengti tarybos sprendimą dėl „Būsto valdos“ išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo. Tad nieko nuostabaus, kad Privatizavimo komisija neskuba palaiminti sutarties su naujais „Būsto valdos“ savininkais.

Socialdemokratai teigia, kad „Būsto valda“ domisi kilniais tikslais, norėdami apginti viešąjį interesą, tačiau netrūksta ir kitokių kalbų. „Stabdyti privatizavimą daug kam naudinga.

Privatizavimo procedūros pažengusios labai toli, todėl bet koks stabdymas sukels teisminius ginčus. Iškyla grėsmė ne tik negauti daugiau nei 2 mln. litų, bet ir pakenkti pačiai įmonei. Kuo ilgiau procesas truks, tuo žala bus didesnė. Dabartinė valdžia, stabdanti procesą, turėtų pagalvoti apie pasekmes ir atsakomybę už jas.

Teisininkai jau buvo išaiškinę, kad laikas dėti parašus ant akcijų prikimo sutarties. Tai buvo galima padaryti spalį, bet Kęstutis Kriščiūnas ėmėsi iniciatyvos viską stabdyti. Jis palaikymo valdančiojoje koalicijoje nesulaukė, tačiau netrukus įvyko valdžios pasikeitimas. „Būsto valdos“ klausimas buvo viena iš socialdemokratų nepasitenkinimo valdančiojoje daugumoje priežasčių.

Mes esame pasišovę ištirti privatizavimo procedūras, atlikti auditą. Yra tikimybė, kad nustatant įmonės vertę buvo vertinamas tik turtas, nevertintos sutartys, kiti dalykai. Pavyzdžiui, sutarties pratęsimas dėl Eigulių rajono daugiabučių administravimo greičiausiai yra neteisėtas. Tokius dalykus ir reikia išsiaiškinti. Jeigu bus nustatyta, kad nėra pažeidimų, tada neturėsime pagrindo neleisti privatizuoti, bet jeigu pažeidimų bus, imsimės priemonių stabdyti privatizavimą.

„Panemunės butų ūkis“ ir „Būsto valda“ - savivaldybės įmonės. Mums jokio skirtumo, kuri įmonė kur tvarkysis.

Vadovybės Permainos Ir Įtaka Privatizavimo Procesui

Privatizuojamoje savivaldybės valdomoje įmonėje „Būsto valda“ - perversmas. Rugsėjo pradžioje į „Būsto valdą“ įsiveržė buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Stankevičius su palyda. Be jokių paaiškinimų buvo atleistas ilgametis įmonės vadovas Gaudentas Jonas Žilys, o į jo vietą pasodintas Egidijus Pažarauskas.

Tuo metu kalbos apie privatizavimo proceso stabdymą nebuvo garsiai girdimos. E.Pažarauskas - buvusio „Leo LT“ valdybos pirmininko ir „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio svainis. Pirmiausia, jis gali padėti išsiaiškinti tikruosius įmonės finansinius pajėgumus, antra - jei paaiškėtų, kad „Būsto valdos“ išsaugoti nepavyks, jos turtą arba naudingas sutartis permesti kitai savivaldybės įmonei „Panemunės butų ūkis“.

Nuo pavasario šios įmonės vadovo kėdėje sėdi savivaldybėje socialdemokratų žmogumi vadinamas, „Būsto valdos“ klausimais rengiamuose pasitarimuose dalyvaujantis socialdemokratas Tomas Pilvinis. Nepatvirtintais duomenimis, šiuo metu iš „Būsto valdos“ planuojama išplėšti Eiguliuose ir Šančiuose prižiūrimus daugiabučius. Tai yra apie 60 proc.

„Tai yra nesuvokiama - mes gautume ne tą daiktą, kurį privatizavome. Įdomu tai, kad Eiguliuose esančių daugiabučių priežiūros sutartis su „Būsto valda“ pratęsta iki kitų metų lapkričio 25 dienos. Tačiau pratęsimas įsigalios tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Antanas Nesteckis ir „Būsto valdos“ vadovas iki šios savaitės pabaigos nesutars dėl sutarties nutraukimo.

Dabartinis, rugsėjį paskirtas, „Būsto valdos“ direktorius tokį įmonei nenaudingą veiksmą padaryti gali. Į savivaldybės tarybą su partija Tvarka ir teisingumas patekęs Židrūnas Garšva yra Artūro Zuoko bendražygis: Ž.Garšva tapo A.Zuoko partijos nariu, vienu Kauno skyriaus vadovų. Jis - ir ICOR (buvusi „Rubicon Group“) vadovo Andriaus Janukonio vaikystės draugas.

Kai Ž.Garšva paliko partiją Tvarka ir teisingumas, imta spėlioti, prie kokios politinės jėgos Kauno taryboje jungsis A.Zuoko partijos narys. Ž.Garšva metėsi prie socialdemokratų, kurie tuo metu jau buvo gerokai pasistūmėję stabdant „Būsto valdos“ privatizavimą.

Privatizavimo Proceso Perspektyvos

Kaip informavo privatizavimo skyriaus vedėja Audronė Griškonienė, „Būsto valdos“ privatizavimo procesas juda į pabaigą ir gali būti baigtas per mėnesį ar du. Bendrovės aukcionas įvyko birželio 17-ąją.

Neoficialiomis žiniomis, aukcione dėl „Būsto valdos“ varžėsi „City Service“ ir su ja konkuruojantys verslininkai iš Klaipėdos, kurie pasiūlė 2,157 mln. litų. Pradinė „Būsto valdos“ kaina aukcione buvo 2,1 mln.

„Girdėjau, kad nauja valdžia jau ruošiasi samdyti audito įmonę, kuri tvarkytų "Būsto valdos" reikalus“, - užsiminė buvęs direktorius.

Savivaldybės Pozicija ir Konkurencija Rinkoje

Kauno miesto savivaldybės tarybos politikai ketvirtadienio posėdyje turės apsispręsti, ar siūlyti Privatizavimo komisijai įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą UAB "Panemunės butų ūkio" bei UAB "Būsto valda" akcijų paketus. Bendrovės "Panemunės butų ūkio" įstatinis kapitalas - 3,887 mln. litų, "Būsto valdos" - 1,873 mln. litų. Visos akcijos nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Bendrovių "Panemunės butų ūkis" ir "Būsto valda" pagrindinė veikla - butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, namų bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra, avarijų likvidavimas ir lokalizavimas.

Kaip teigia Bendrųjų reikalų departamento vyriausioji specialistė Aušra Kriaučiūnaitė Partikienė, pasibaigus bendrovių ir Kauno miesto savivaldybės sutarčių dėl minėtų seniūnijų daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų administravimo galiojimui, miesto savivaldybė per konkursą organizuos administratorių paskyrimą šiose seniūnijose. Administratorių skiria savivaldybės meras arba jo įgaliotas atstovas. Savivaldybės yra atsakingos tik už administratorių paskyrimą ir jų veiklos priežiūrą ir kontrolę.

Pagrindiniai savivaldybės tebevaldomų ir rengiamų privatizacijai bendrovių konkurentai Kauno mieste - UAB "Žaidas", AB "City Service", UAB "Pastatų priežiūros paslaugos". Pardavus dviejų butų įmonių akcijų paketus, gautos lėtos bus panaudojamos įvairioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.

Privatizavimo komisijos pirmininkas J. Koryzna antradienį Eltai sakė, kad praėjusiais metais iš privatizacijos Kauno miesto savivaldybei pavyko surinkti vos 83,5 tūkst. litų, todėl daugelis projektų, kuriuos ketinta įgyvendinti, panaudojant pardavus turtą gautas lėšas, nesulaukė finansavimo. Komisijos pirmininkas viliasi, kad 2010-aisiais privatizacija gal sukaups bent 7 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų.

Atsakymo, ar nekils gyventojų nepasitenkinimo dėl butų įmonių perdavimo į privačias rankas, dėl ko kauniečiams gresia didesnės būsto administravimo išlaidos, J. Koryzna Eltai nepateikė. To nepasitenkinimo ir skundų, kurie pasiekia savivaldybės administraciją, būtų kur kas mažiau, įsitikinęs Kauno miesto tarybos narys socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas, jeigu visuomenė sugebėtų išsireikalauti sąžiningų miesto savivaldybės skelbiamų administratoriams konkursų. Tada į būsto administravimo rinką ateitų nauji veikėjai, siūlantys mažesnes kainas. Dabar jie negali prasibrauti pro tuos, kurie "nuo seno susigyveno" su savivaldybės kai kuriais tarnautojais.

"Baisiausia, kad savivaldybė ir šiandien kone urmu pratęsinėja baigiančias galioti sutartis su administruojančiomis būstą firmomis. Valdininkai teisinasi, kad terminai baigiasi, o dokumentų parengti naujam konkursui nėra laiko. Tokia tvarka yra naudinga pačioms firmoms, bet ne gyventojams, kuriems būsto administratorių esą teisėtai parenka savivaldybė. Jau yra užmojų Kaune net ir kotedžų tipo blokuotų namų savininkus prilyginti daugiaubučiuose gyvenantiems butų savininkams. Ir jiems priverstinai įbrukti tokį administratorių", - priminė K. Kriščiūnas. Jis neabejoja, kad Kauno savivaldybės butų įmonių privatizavimo klausimas miesto taryboje bus "karštai" svarstomas.

Gyventojų Atsiliepimai Ir Paslaugų Kokybė

Visuomet siekiame būti žingsniu priekyje, todėl savo klientams stengiamės užtikrinti ne tik saugumą 24/7, bet ir visapusišką daugiabučio namo priežiūrą. Rūpinamės, tvarkome ir diegiame pažangias technologijas, kad namų jausmas jus pasitiktų dar kiemo prieigose. Inovacijos, kurios priartina ateitį ir didina jūsų turto vertę - mūsų profesionalų komandos siekis.

„Padėkite, iš klozeto lenda žiurkės!“ - sako vienas klientas. „Kiek kainuoja pienas?“ - klausia kitas. Balandžiai - dažni svečiai daugiabučių namų balkonuose. Jie ne tik kelia triukšmą, bet ir platina įvairias...

Malonūs rytai su kava ar knyga balkone gali virsti tikru iššūkiu, jei į svečius vis dažniau...

Gyventojai, gaunantys paslaugas iš UAB „Butų ūkio valdos“, turėtų nenustebti, kai juos administruojanti įmonė pakeis pavadinimą į „Mano Būstas“. Iš nuosavo namo į daugiabutį atsikraustęs kaunietis jau metus nemoka mokesčių "Būsto valdai". Vyras įsitikinęs, kad namo administratorius juos apskaičiavo nepagrįstai. "Iš spaudos žinojau, kad užkrauna žmonėms nerealius mokesčius. Galvojau, jeigu man taip atsitiks, nesileisiu mulkinamas.

Viskas prasidėjo nuo to, kai, nagrinėjant buvusio buto šeimininko sąskaitas, R.Mateliui kilo daug klausimų. "Priešingai nei kiti, aš niekam neskambinau, neieškojau jokių vadybininkų. Parašau raštą, nunešu jį sekretorei. Ji užregistruoja, uždeda antspaudą ir viskas. "Aš jiems pats sakiau: arba man atsakykite, arba spręskite teismine tvarka, jeigu tik taip galima spręsti problemą ir viską išsiaiškinti", - R.Matelis parašė ne vieną raštą, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.

Per pirmą posėdį, taip ir neišpildžius R.Matelio prašymų, "Būsto valdos" advokatas pasiūlė sudaryti taiką. Jis teigė įsitikinęs savo pergale, nes mokesčiai yra tikrai neteisingi. Pirmiausia vyrui įtarimų sukėlė paini sąskaita, tačiau labiausiai suglumino nepagrįstos rinkliavos už liftą. R.Matelis stebėjosi tokia dviprasmybe, kad lėšos renkamos ir lifto renovacijai, ir remontui. Juolab kad "remonto" eilutėje įrašytas nulis. Lėšų kaupimas renovacijai jam taip pat buvo įtartinas: "Apie liftų renovacijas esu daug girdėjęs. Žmonės iš Kauno ir Vilniaus yra pasakoję, kad netikėtai tie visi sukaupti pinigai kažkur dingsta.

Paprašiau "Būsto valdos", kad sąskaitoje man kiekvieną mėnesį parašytų, kiek aš jau esu sukaupęs. R.Matelis taip pat pageidauja sužinoti, kodėl kaupiamasis mokestis yra toks didelis ir kuo remiantis jis buvo nustatytas. "Jeigu jie planuoja pirkti naują liftą, tuomet turi būti sudarę sutartį su ta įmone, kuri jį parduos. Kad nebūtų taip, kad po metų tas liftas pabrangs ir vėl mums reikės rinkti pinigus. Mes vis renkame, renkame, o liftas vis brangsta, ir taip niekada nesurenkama. Jie turi dirbti atsakingai. O jeigu atsitiks taip, kaip vilniečiams, ir tie pinigai dings? Kitas dalykas - lifto eksploatacija. Šiuo metu "Būsto valda" yra nustačiusi mokestį pagal buto dydį.

"Civiliniame kodekse tikrai yra parašyta, kad aš turiu išlaikyti tam tikrą bendros patalpos dalį pagal savo buto plotą. Tačiau eksploatacija ir išlaikymas yra skirtingi dalykai. Tai visai kitas dalykas - aš turiu mokėti už kurą (šiuo atveju elektrą), susidėvėjimą, kuris priklauso nuo žmonių kiekio ir kaip dažnai jie naudojasi liftu. Mano buto gyventojai nevažinėja liftu. R.Matelis teisme taip pat prašo, kad būtų paaiškinta, kas tiksliai yra eksploatacija. Kadangi lifto veikimą užtikrina elektros energija, gyventojams kelti sunaudota elektra ir turi būti laikoma lifto eksploatacinėmis išlaidomis. Deja, paaiškėjo, kad sąskaitose liftui sunaudota elektra tyliai perkeliama į nieko bendro su liftu neturinčią eilutę "Mokestis už bendro naudojimo patalpose sunaudotą elektrą".

"Paklausiau LESTO, už kokią elektrą aš jiems moku. Sako, už laiptinės apšvietimą. Anot jo, tuomet LESTO pripažino, kad į tą sumą yra įskaičiuota ir elektra, kurią naudoja liftas. "Man pasakė: ateiname pažiūrėti į liftą. Sakau, o kaip jūs į jį žiūrite: ar tik žiūrite, ar pačiupinėjate, kad įsitikintumėte, kad jis tikrai yra, o gal ir pavažinėjate ir patikrinate, kaip jis veikia? "Kauno liftų" atstovas jam atsakęs, kad neva daugiabutyje važinėja žmonės kas dieną.

"Taigi man apskaičiuota kas mėnesį mokėti beveik 20 litų praktiškai už nieką. Aš ir prašau teisme, kad "Būsto valda" sudarytų grafiką, kada ateina jų darbuotojai, o aš stebėsiu, ar jie nedaro pravaikštų. Jei nesulauksiu ateinant, nemokėsiu. "Būsto valda" jau atsiuntė vyrui atsakymus į dalį jo klausimų - "šūsnį makulatūros", kaip juos įvardijo R.Matelis. Smulkiai prirašytuose lapuose pateikta daugybė informacijos, pradedant lentelėmis su mokesčių sumomis baigiant stogo keitimo specifika. "Teismas turbūt ilgai truks, nes jie apsimeta kvailiais, nepateikia to, ko yra įpareigoti.

"Jeigu kažkas iš valdžios nusprendė, kad jie bus administratoriai, tai nereiškia, kad aš iš karto turiu jiems mokėti, nes jie yra įpareigoti atlikti kažkokį darbą. "Visus tuos dokumentus tu turi atidžiai skaityti, lyginti, žiūrėti, kur čia paslėptas melas ar yra klaidų. "Netgi sakyčiau, kad jiems galima būtų kelti baudžiamąją bylą. Jie juk norėjo mane apvogti. - Situacija yra tokia. Įsiskolinimas prisikaupė už pusantrų metų ir bendra jo suma yra 576 litai. Žmogus nemokėjo, apskundė mūsų ieškinį, todėl byla pasiekė teismą.

- Aš nesutinku. Galiu dabar pažiūrėti, ko jis klausė mūsų, bet juk informacija nieko bendro neturi su atsiskaitymu už bendras paslaugas. Tu nori nenori turi mokėti mokesčius. - Man, tarkime, daug kas neaišku. - Tai yra lifto techninė priežiūra. - O kaip patikrinti, kad jos vyksta? - Keistokas klausimas. Liftas juk ne ką tik pastatytas. Jeigu klausimas žmogui kyla tik dabar, o ne prieš dvidešimt metų, tai mane stebina. - Tai yra normali praktika. Žmogui išauga bylinėjimosi išlaidos. Mes tiktai rūpinamės žmogumi. Faktas yra faktas, paslaugos yra suteiktos ir už tai reikia atsiskaityti. O kai jau žmogus atsiskaito, jis jau gali bylinėtis su mumis ir ieškoti teisybės, mes tam neprieštaraujame. Bet negalima nemokėti ir reikalauti.

- O kaip tai padėtų tam žmogui? Iš tiesų, aiškina specialistas, tarp gyventojo noro gyventi patogiau ir visiškai atnaujinto namo - vos šeši paprasti žingsniai. Jei vienas ar keli kaimynai nori renovuoti namą, jie gali kreiptis į „Būsto valdą“, kuri suorganizuos gyventojų susirinkimą, pristatys galimus pastato ir jo inžinerinių sistemų atnaujinimus, renovacijos sprendimus ir procedūras. Susipažinę su informacija, gyventojai balsuoja ir taip apsisprendžia dėl dalyvavimo renovacijos programoje. Balsavimas vyksta „už“ arba „prieš“ pasiūlymą parengti investicinį planą.

„Norėdami renovuoti namą, gyventojai turi gauti Būsto energijos taupymo agentūros, kuri vertina pateiktus investicinius planus, patvirtinimą. Investicinis planas - tai dokumentas, kuriame detaliai įvertinamas namas: jo energinis efektyvumas, šildymo ir kitų inžinerinių sistemų, stogo, sienų, fasadų būklė. Parengtas investicinis planas tvirtinamas ne mažiau kaip 55 proc. namo gyventojų balsų ir kartu su energinio naudingumo sertifikatu pateikiamas Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vertinimui.

„Šį dokumentą rengia atestuota įmonė, o tai užtrunka apie du mėnesius ir gali kainuoti nuo 600 iki 1 000 eurų. Svarbūs ir kiti faktoriai. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė šiuo metu rengia kvartalinės renovacijos projektą Eigulių mikrorajonui. BETA atrinkus renovuotinus namus, šių namų projekto administratorius kreipiasi į banką dėl finansavimo. Bankas įvertina kreditavimo galimybes ir pateikia preliminarų sprendimą, kuris galioja nuo šešių mėnesių iki metų. Per šį laikotarpį projekto administratorius turi pasirinkti rangovą, kuris atliks renovacijos darbus.

Š.Eidintas aiškina, kad svarstant finansavimo klausimą vertinama ir tai, ar, pavyzdžiui, namo gyventojai be įsiskolinimų mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Gavęs banko sprendimą, administratorius skelbia projektavimo darbų pirkimą. Projekte numatomos visos renovacijos detalės ir gyventojų pasirinkti namo atnaujinimo sprendimai. Projektas derinamas su miesto architektais, savivaldybe, priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ESO ir kitomis institucijomis. Parengtą ir suderintą projektą tvirtina gyventojai, vykdoma privaloma projekto ekspertizė ir išduodamas statybos leidimas. Renovacijos projekto administratorius skelbia dviejų savaičių trukmės konkursą rangovams. Pasak Š.Eidinto, rangovų pateikti pasiūlymų vokai yra atplėšiami viešai, gyventojai labai raginami dalyvauti šioje procedūroje.

Siekiant sklandaus ir kokybiško namo renovacijos darbų atlikimo, „Būsto valda“ ypač atsakingai vertina, kurį rangovą pasirinkti. Tikrinama, ar rangovo pateiktas renovacijos darbų pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į visas skelbtas pirkimo sąlygas, ar rangovas yra kompetentingas ir turi pakankamai patirties bei resursų darbus atlikti tinkamai ir numatytais terminais. Atlikus minėtus parengiamuosius žingsnius, pradedama namo renovacija, kurios darbai trunka nuo šešių mėnesių iki metų.

„Sėkminga namo renovacija labai priklauso nuo sklandaus gyventojų ir renovacijos administratoriaus bendradarbiavimo. Gera gyventojų ir administratoriaus sinergija supaprastina gan sudėtingą procesą iki kelių aiškių žingsnių. Tam, kad namo renovacija įvyktų, gyventojai turi ištarti tris „taip“. Savivaldybė įpareigojo daugiabučių namų administratorių "Būsto valda" perskaičiuoti gyventojams, kaip įtariama, neteisėtai padidintą administravimo mokestį ir grąžinti permokėtą sumą.

Savivaldybės tarybos narys Stasys Buškevičius kreipėsi į prokuratūrą teigdamas, kad "Būsto valda" nuo 2013 m. birželio 28 iki rugsėjo 27 d. "Daugiabučius namus Aleksoto, Eigulių, Gričiupio, Šančių, Žaliakalnio seniūnijose prižiūrintis administratorius "Būsto valda" minėtą laikotarpį taikė vidutiniškai 10 centų už kv. m didesnius įkainius nei leistinas maksimalus. Anot jo, per keturis mėnesius neteisėtai galėjo būti priskaičiuota ir pasisavinta 472 tūkst. litų (apie 118 tūkst.

"Neturėjau jokios vilties, kad savivaldybė imsis šį reikalą spręsti, nes ji vėliau pati įteisino tokius padidintus mokesčius, todėl kreipiausi į prokuratūrą. Politikas tikisi, kad kauniečiai atgaus permokėtus mokesčius, nes reikalo ėmėsi prokuratūra. "Mes apskundėme šitą sprendimą teisme, nes jis yra neteisėtas. Anot J.Sakovskio, savivaldybės taryba skundžiamo laikotarpio pradžioje pati nustatė tokį minimalų administracinį tarifą, o administracijos vadovas jį pakoregavo gerokai vėliau. "Būsto valdos" vadovo nuomone, teismo sprendimas bus teisėtas būdas išspręsti šitą konfliktinę situaciją.

Savivaldybės Įmonių "Panemunės Butų Ūkis" Ir "Būsto Valda" Palyginimas

Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp dviejų savivaldybės įmonių:

tags: #eiguliu #busto #valda