Pastaruoju metu sodybų pirkimas tapo itin populiarus, o sodo sklypai prie ežero ypač traukia pirkėjų dėmesį. Tačiau prieš priimant sprendimą verta atidžiai apsvarstyti visus "už" ir "prieš". Šiame straipsnyje aptarsime sodo sklypo pirkimo prie ežero privalumus ir trūkumus, kainų pokyčius ir svarbius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti prieš perkant.
Sodybų pirkimo bumas ir kainų augimas
Renata Boguševičienė, NT agentūros „Renatos namai“ vadovė, pastebi, kad sodybų pirkimo bumas prasidėjo po pirmojo karantino. Jos teigimu, NT skelbimuose išnyko net ir visos brangios sodybos, o kainos sukilo. Vidutiniškai sodybų kainos pakilo apie 30 proc.
Šiandien norint nusipirkti eilinę sodybą šeimai ne prie vandens telkinio, reikia turėti apie 35 tūkst. eurų. Norintiems įsikurti prie ežero tai kainuos nuo 100 tūkst. eurų. Jeigu yra pušynas, smėlėta pakrantė, pakankamai didelė upė, tai tokios vietos kaina apie 80-85 tūkst. eurų.
Už sodybas atsiskaitoma apylygiai: pusė moka grynais, pusė skolinasi iš bankų.
Kainų pokyčiai regionuose
Skirtingai nuo rajono, kilo ir kainos. Jeigu seniau už prastos kokybės sodybą Rokiškio rajone prašydavo 8 tūkst., tai dabar jau - 15 tūkst. Arba Utenos rajone paprastesnė sodyba kainavo 15-20 tūkst., tai šiandien 25-27 tūkst.
Norint geriau suprasti kainų skirtumus, pateikiame lentelę su kainų pavyzdžiais skirtinguose rajonuose:
| Rajonas | Sodybos tipas | Kaina prieš bumą (EUR) | Kaina dabar (EUR) |
|---|---|---|---|
| Rokiškio | Prastos kokybės sodyba | 8,000 | 15,000 |
| Utenos | Paprastesnė sodyba | 15,000 - 20,000 | 25,000 - 27,000 |
| - | Eilinė sodyba šeimai ne prie vandens telkinio | ~25,000 | ~35,000 |
| - | Sodyba prie ežero | ~70,000 | ~100,000 |
| - | Sodyba su pušynu ir smėlėta pakrante | ~60,000 | 80,000 - 85,000 |
Šiandien, jeigu mes kalbame apie tokios pačios kokybės sodybas, tai jos kainuoja jau nuo 350 tūkst. eurų. Poreikis sukėlė tokias kainas. Sodybų kainos vidutiniškai pakilo apie 30 proc., yra kur daugiau, yra kur mažiau.
Svarbu suprasti, kad sodyba yra toks dalykas, kurio šiaip sau turėti nereikia. Reikia konkretaus plano, ką jis darys toje sodyboje, ar jis atvažiuos pailsėti ir sugrįš į miestą, ar jis sieja ją su savo ateitimi ir norės ten persikelti gyventi senatvėje ir panašiai.
Aišku, yra labai daug gražių pavyzdžių, kai šeimos įsikuria, pradeda ką nors naujo, įsigyvena ir pritampa. Bet kad taip nutiktų, reikia pasiskaičiuoti, pagalvoti, numatyti daugiau į priekį. Ne tik, kad štai nusiperku ir turiu, bet koks to objekto potencialas, ką dar galima su juo padaryti, kaip išnaudoti. Galbūt turint sodybą prie upės, padaryti baidarių nuomos centrą, kempingą plaukiantiems upe ir panašiai.
Sodo sklypo privalumai prie ežero
- Gamta ir ramybė. Sodų bendrija įsikūrusi toliau nuo kelio, dažnai miške ar prie kokio ežero, galima sakyti, kad gaunate sklypą su gamta.
- Nedaug žmonių. Sodų bendrijose gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų šeimų. Tai nedidelis kaimas.
- Saugumas. Sodų bendrijose gyventi yra gana saugu. Dažnas palieka nerakintą automobilį, neuždarytus vartus be didesnės baimės, kad namus ras apvogtus.
- Nėra parkingo problemos. Vietos pasistatyti automobilį visada yra ir jums ir jūsų svečiams. Be to visada galima pasistatyti pavėsines automobiliui jei statote šalia namo.
- Bendruomenė. Kaimo bendruomenė yra itin didelė jėga, galinti gyvenimą sodų bendrijoje pakeisti į gerąją pusę.
Sodo sklypo trūkumai prie ežero
- Ribotas žemės sklypo dydis. Sodininkų bendrija yra gyvenamosios paskirties sklypas, sudalintas į mažesnius sklypelius po 6-8 arus. Retais atvejais sodų bendrijose galima rasti 10 arų sklypus.
- Probleminis susisiekimas. Sodų bendrija paprastai būna įsikūrusi kiek atokiau nuo pagrindinių kelių, o tai iš karto tampa užprogramuota problema - iki viešojo transporto stotelės reikia paeiti kelis šimtus metrų.
- Nedidelis sodo namelis. Sodo namelis yra skirtas tik laikinam gyvenimui, ne nuolatiniams.
- Kaimynai. Sodų bendrijoje kaimynai greičiausiai gyvena seniau, negu jūs, ką tik atsikrausčiusieji, todėl teks taikytis prie jų, o ne atvirkščiai.
- Komunikacijos ir kanalizacijos bėdos. Dažnoje sodų bendrijoje vis dar stovi lauko tualetai, nes miesto nuotekų sistemos nėra ir... nebus.
- Gatvės ir keliai. Dažniausiai sodininkų bendrijos neturi išasfaltuotų kelių.
- Kultūrinis gyvenimas. Dėl to sodų bendrijose nuolatos gyvenantys dažnai pripažįsta, kad "čia nėra kas veikti".
Svarbūs aspektai prieš perkant
Prieš perkant sodybą, svarbu atidžiai apsvarstyti, dėl ko ji perkama, kaip reikės joje gyventi, kas, kaip ir kada ja rūpinsis. Taip pat reikėtų realiai įvertinti savo galimybes ir jas suderinti su lūkesčiais.
A. Liseckas pataria prieš įsigyjant tokio tipo turtą daugiau jį pasinuomoti ir tik tada svarstyti apie sodybos pirkimą.
Investicija į apleistą sodybą
A. Liseckas sako, kad šiandien sodybos ar sodybų žemės sklypų pasiūla yra vis dar pakankama, skelbimų yra, turtas perkamas ir parduodamas, tačiau tikrai gerų variantų arba „perliukų“ rinkoje labai greit nelieka, ypač - jei namas tinkamas gyventi ar sodyba yra gražioje vietoje.
NT vystytojas, kaip galimybę sukurti pridėtinę vertę, išskiria apleistas sodybas, jeigu šalia jų yra vandens telkinys ar ji stovi kažkokioje ypatingoje kraštovaizdžio vietoje (gražus miškas, properša, ar sodyba stovi ant šlaito).
NT agentūros vadovė sako, kad jeigu žmogus gyvena žemiau vidutinio lygio, tai įprastai ieško sodybos iki 15 tūkst. eurų, aukštesnes pajamas gaunantys - iki 60 tūkstančių, turtingi žmonės - nuo 100-300 tūkst.