Vilniaus miesto savivaldybei pranešus apie modernią Konstitucijos pr. 13 esančio namo renovaciją, dalis gyventojų tikina, kad renovacijos projektas stumtas buldozeriu, keičiant net ministro įsakymus. Važiuojant judriu Konstitucijos prospektu galima pasigrožėti į dangų kylančiais moderniais pastatais. Tiesa, nauji ir modernūs ne visi. Konstitucijos pr. 13 stovi dar 1989 metais statytas monolitinis daugiabutis.
Visą daugiabutį ketinama padengti fotovoltiniais saulės moduliais, o už darbus pakloti net iki 2,44 mln. eurų. Kai kurie namo gyventojai bijo, kad eksperimentas gali nepavykti, o už tai jiems teks brangiai mokėti iš savo kišenės. Be to, pasigendama skaidrumo. Namo renovacijos kaina - iki 2,44 mln.
Šaltinis: energetika.lt
Investicinis Planas ir Projekto Kainos
Investiciniame plane buvo pateikti du renovacijos projektai. Pirmo projekto vertė - 2,02 mln. eurų (551,98 euro/kv. m), antrojo - 2,44 mln. eurų (662,51 euro/kv. m).
- Pirmajame projekte žadama ant pastato fasado įrengti 41,6 kW galingumo saulės modulius, kurie atsieitų 117 tūkst. eurų.
- Antrajame fotovoltinių saulės modulių jėgainėmis padengti visą pastatą. Tokiu atveju jėgainių galingumas siektų 247,91 kW, o kaina - 685 tūkst. eurų.
Įgyvendinus antrąjį projektą, atsinaujinančių energijos šaltinių generuojamos energijos turėtų pakakti viso pastato šildymui ir karšto vandens ruošimui, elektros išlaidoms bendrosioms patalpoms. Kai kuriuos gyventojus glumina ir didelė namo renovacijos kaina, kuri gali siekti apie 2,4 mln. eurų, kada, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, vidutinė renovacijos kaina Lietuvoje siekia 290 tūkst. eurų, o Vilniuje - 365 tūkst.
Įgyvendinus antrąjį projektą, kuriam vėliau ir buvo pritarta, 49,98 kv. m buto renovacija kainuos apie 30,7 tūkst. eurų. Tiesa, nereikia pamiršti, kad dalį renovacijos kainos subsidijuos valstybė, o renovacijai pavykus 49,98 kv. m buto savininkui už renovaciją iš viso iš savo kišenės tektų sumokėti apie 13,7 tūkst. Skaičiuojama, kad po renovacijos per mėnesį už 1 kv.
Gyventojų Nuomonės ir Balsavimo Procesas
Vyro teigimu, 2020 metų vasarą be gyventojų žinios VšĮ „Atnaujinkime miestą“ prašymu buvo užsakytas namo renovacijos investicinio plano projektas. Kiek vėliau, 2020 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, namo gyventojai turėjo balsuoti dėl pritarimo investiciniam planui. Norint jį patvirtinti ir žengti tolesnius renovacijos žingsnius, reikėjo sulaukti bent 55 proc.
Vyras tikino, kad balsavimo metu renovacijos nenorintiems gyventojams buvo daromas spaudimas: „Tai darė ne tik bendrijos pirmininkas, suinteresuoti gyventojai, bet ir savivaldybės įstaigos atstovai. Jie patys skambindavo, rašydavo asmenims, kviesdavo po vieną į savivaldybę, asmeniškai pabendrauti, laukdavo prie namų durų, kol žmonės išeis iš savo butų.
Balsavime dalyvavo visi namo gyventojai - 61. Už renovaciją pasisakė 32 asmenys, o prieš - 29. Vadinasi, „už“ balsavo 52,4 proc. namo gyventojų, o tai reiškė, kad investiciniam projektui pritarta nebuvo. „Po balsavimo visi, ir savivaldybės atstovai, pripažino, kad renovacijos nebebus, nes nesurinkta 55 proc. pritariančiųjų balsų.
Pasirodo, 2021 metų sausio 4 dieną aplinkos ministras S. Gentvilas pakeitė įsakymą „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)“. Pakeitime nurodyta, kad 55 proc.
Keistai, anot Algio, atrodo ir tai, kad saulės modulius ketinama pirkti iš Lietuvoje veikiančios įmonės „Soli Tek cells“. Kai kurie gyventojai, anot jo, buvo kviečiami į įmonės patalpas, ten jiems buvo rodoma, kokie saulės moduliai bus montuojami ant namo. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovai yra nurodę, kad statybos darbus vykdys Panevėžio statybos trestas.
Nors 2020 metų spalio 19 dieną pasibaigusiame balsavime nebuvo surinkti reikalingi 55 proc. Agentūros rašte aiškinama, kad pritarusių siūlomam sprendimui gyventojų balsų skaičius per mažas ir neatitinka kvietime nustatytų sąlygų. Pažymima, kad paraiškoje buvo nurodyta, jog už investicinį planą balsavo 52,46 proc. namo gyventojų, nors BETA, patikrinusi biuletenius, nustatė, kad balsavo 50,82 proc. „Butų nr. 7 ir nr. 31 balsavimo biuleteniai laikytini negaliojančiais, nes balsavo ne buto savininkas.
2021 metų sausio 29 dieną daugiabučio namo projekto administratorius „Atnaujinkime miestą“ pateikė agentūrai patikslintą paraišką dėl renovacijos, ji buvo patvirtinta ir uždegė žalią šviesą renovacijai. Tuo metu aplinkos ministro įsakymas dėl 55 proc.
Aplinkos Ministro Komentarai
Aplinkos ministras S. Gentvilas LRT.lt teigė, kas įsakymas buvo pakeistas norint paspartinti renovaciją. Be to, ministro teigimu, reikalavimas 55 proc. „Norime spartinti renovaciją ir pagal Civilinį kodeksą (renovacijai, - LRT) užtenka 50 plius 1 proc. balsų. Tik bankai, prieš suteikdami finansavimą, prašydavo 55 proc. balsų. Todėl tas 55 proc. balsų reikalavimas atsirado ne todėl, kad Civilinis kodeksas ar įstatymai to prašydavo, o todėl, kad bankai prašydavo 55 proc. gyventojų pritarimo.
Kadangi bankai pradėjo finansuoti ir tas paraiškas, kuriose yra 50 plius 1 proc., mes pakeitėme ir savo taisykles. Jei bankai suintensyvina finansavimą, mums nėra preteksto reikalauti didesnio gyventojų barjero, negu reikalauja Civilinis kodeksas“, - aiškino S. Gentvilas.
Paklaustas, ar įsakymas dėl mažesnio reikalingų balsų skaičiaus tvirtinant investicinį planą buvo patvirtintas dėl to, kad būtų vykdoma renovacija Konstitucijos pr., ministras tvirtino: „Mano žiniomis, šis įsakymas buvo pakeistas todėl, kad bankai pradėjo priimti renovacijos paraiškas ir finansuoti, kai yra 50 plius 1 proc. balsų. Mes dėl to apsidžiaugėme ir žeminome savo kartelę“.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad jau pasirašys du įsakymus, kurie leis dėl renovacijos daugiabučių gyventojams balsuoti nuotoliniu būdu. „Tai padidins balsuojančių žmonių procentą, nes žmonės nebegyvena savo namuose. Man apmaudu, kad jau metus mes su pandemija, bet tik dabar pavyko tai pakeisti. Bet geriau vėliau nei niekada“, - sakė S. Gentvilas.
P. Kručkauskas apie senų daugiabučių renovaciją: šildymo kaštai žymiai sumažėjo
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ Pozicija
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ vadovė E. Randytė atkreipė dėmesį, kad investiciniame plane investicijų atsipirkimas skaičiuojamas tik vertinant lėšas, sutaupytas šildymui ir karštam vandeniui. „Jei šio namo gyventojai nebūtų nusprendę atnaujinti namo pagal esamas renovacijos programas, labai greitu metu gyventojams patiems reikėtų investuoti į naujus liftus, priešgaisrinės sistemos, kuri dabar neveikia ir yra išardyta, atkūrimą (gaisro atveju kiltų didžiulė grėsmė), avarinių balkonų sutvarkymą ir bendrosios elektros sutvarkymą. Tai didelės investicijos, kurias gyventojams reikėtų rasti čia ir dabar.
Taigi, vertinant modernizacijos atsipirkimą, reikėtų įsivertinti ir būsimus remonto darbus“, - teigė E. Randytė.
Paklausta, kodėl VšĮ „Atnaujinkime miestą“ po 2020 metų spalį vykusio balsavimo dėl investicinio plano nesurinkus 55 proc. gyventojų pritarimo, kuris tuo metu buvo numatytas aplinkos ministro įsakymu, vis tiek pateikė paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai, E. Randytė akcentavo, kad Civilinis kodeksas reikalauja 50 plius 1 proc. gyventojų pritarimo renovacijai, o 55 proc. balsų yra finansuotojo nustatytas reikalavimas.
Be to, 55 proc. reikalavimas, kuris įtvirtintas aplinkos ministro įsakymu, anot E. Randytės, jų nuomone, yra perteklinis: „Tiek administratorių, tiek mūsų nuomone, reikalavimas pateikti pritarimą 55 proc. balsų, o ne 50 plius 1 proc. yra perteklinis“.
Tačiau LRT.lt pažymi, kad balsuojant dėl investicinio plano (2020 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais) vis dar galiojo senas aplinkos ministro įsakymas, kuriame nuostatos dėl mažesnio nei 55 proc. balsų reikalingumo bankui sutikus suteikti lengvatinę paskolą dar negaliojo.
E. Randytė taip pat tikino balsavimo dėl investicinio projekto metu pastebėjusi nelabai racionalių gyventojų sprendimų ir svarstė, kad jiems įtaką galėjo padaryti nepakankamos žinios ar supratimas apie teksiančias išlaidas. „Trys iš penkių socialinę paramą gaunančių butų savininkų balsavo prieš namo atnaujinimą, nors jiems visas renovacijos išlaidas padengs valstybė, o po renovacijos ne tik pakils turto vertė, bet ir sumažės šildymo sąskaitos“, - pažymėjo E. Randytė.
Bendrijos Pirmininko Nuomonė
Daugiabučio bendrijos pirmininkas S. teigė: „Aš džiaugiuosi ir dauguma bendrijos narių džiaugiasi, bet yra tokių, kurie liūdi ir murziną vandenį iš visur pila. Yra tokių „specialistų“, kurie sakė, kad namas gali užsidegti, jei bus saulės moduliai pakabinti. Oi, čia buvo ilga kova. Viena iš namo gyventojų buvo prieš renovaciją, o kiti gyventojai patikėjo jos kalbomis ir taip pat balsavo prieš renovaciją.
„Man nepatiko kaina, ji buvo per didelė. Aš ir dabar manau, kad kaina didoka. Kadangi bus ant namo sumontuoti fotovoltiniai saulės moduliai, tai kaip ir eksperimentas. Sutikime, kad pensininkui nėra pigu mokėti po 1,15 euro už kvadratinį metrą papildomai. Iš pradžių kaina buvo 1,25 euro - net labai per didelė. Vėliau buvo sumažinta iki 1,15 euro už kvadratinį metrą, bet ir čia nemaža kaina. Mano ir specialistų skaičiavimu, tam, kad renovacija atsipirktų, reikėtų, jog kaina būtų apie eurą už kvadratinį metrą. Todėl ir nebuvau iš pradžių visomis keturiomis už“, - LRT.lt sakė S.
„Aš tikiu mokslu ir specialistais, kurie sakė, kad įgyvendins. Jeigu padarys aukštos kvalifikacijos specialistai, tada aš tikiu“, - tikino S.
Savivaldybės Komentarai
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, paprašytas pakomentuoti, ar gyventojai balsuodami dėl renovacijos susidūrė su spaudimu, teigė, kad Konstitucijos pr. Vis dėlto reikia pripažinti, kad ne visi gyventojai buvo patenkinti idėja atnaujinti namą, o kartu - ir savivaldybės įsitraukimu.
Jo teigimu, pradėjus daugiau dirbti su bendrija pastebėta, kad dialogas su kai kuriais gyventojais nėra labai konstruktyvus. Vykstant konsultacijoms, pristatant ir aptariant projektą grupė gyventojų sąmoningai neteisingai interpretuodavo pateiktą informaciją, neleisdavo kalbėti kitiems gyventojams. „Dėl šios priežasties projekto pristatymo etape buvo nuspręsta asmeniškai pasibelsti į susirinkimuose nedalyvaujančių gyventojų duris ir pasiteirauti, ar netrūksta informacijos apie projektą.
Dalis gyventojų maloniai bendravo ir gavo atsakymus į iškilusius klausimus. Buvo ir tokių, kurie kalbėtis atsisakė. Traktavome tai kaip kiekvieno pasirinkimo teisę ir pagarbiai reagavome į kiekvieno gyventojo nuomonę. Jokių tikrovės neatitinkančių pažadų nedalijome ir tikrai nedarėme spaudimo. Suprantama, kad papildomas dėmesys priešiškai nusistačiusius gyventojus galėjo suerzinti, tačiau vienintelis mūsų tikslas buvo padėti žmonėms priimti sprendimą turint visą informaciją, o mums mesti kaltinimai yra visiškai nepagrįsti“, - aiškino V. Benkunskas.
Modernizmo Architektūra Klaipėdoje
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas rašė: „Pramonei vystyti buvo skiriama daugiau išteklių nei miesto komunaliniam ūkiui, todėl gamybinių kompleksų koncentracija ir atskiri gyvenamieji kvartalai, pastatyti konkrečių pramonės įmonių darbuotojams, diktavo ir bendrąsias miesto plėtros kryptis. Antai Taikos prospektas 1963 m. buvo pradėtas tiesti kaip nauja magistralė, jungianti radialinę senojo miesto struktūrą su 6-jame dešimtmetyje iškilusia vadinamąją Žvejybos uosto gyvenviete (Tralerių laivyno bazės gyvenamųjų namų kvartalu)“.
Architektas Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad šio pirmojo pokario gyvenamojo rajono schemoje buvo suplanuoti keturi tipiniai namų kvartalai, formuojami perimetru su akcentuotais kampais, visuomeniniai pastatai (klubas su 500 vietų sale, 880 vietų mokyklos, rajoninis parkas su stadionu, ligoninės kompleksas - dabartinės Jūrininkų ligoninės pirmtakas, 95 vietų pirtis ir skalbykla), išdėstyti atokiau nuo gyvenamosios zonos. Iš viso planuota Žvejybos uosto rajone apgyvendinti 40 tūkst. žmonių. Tačiau nepasitvirtinus pramonės augimo planams jo plėtra buvo pristabdyta.
„6-ajame dešimtmetyje suplanuotas gatvių tinklas ir dabar formuoja šio rajono kvartalų struktūrą, gyvenamųjų namų grupės dominuoja Minijos. P. Nachimovo (dab. Naikupės), Penkmečio (dab. Sulupės), Žalgirio, Poilsio, Šturmanų ir Giraitės gatvių išklotinėse“, - rašo T. S. Butkus.
Taikos prospektas Klaipėdoje. Šaltinis: wikipedia.org
Kvartalo Statybos Istorija
Kvartalo statybos buvo nuolatinis „Tarybinės Klaipėdos“ dėmesio objektas. Štai 1957 m. kovą Z. Tichonova ragino „pereiti nuo žodžių prie darbų“.
Pasak T. S. Butkaus, 1971 m. kvartale tarp Minijos, Penkmečio, Žalgirio ir P. Nachimovo g., greta senesnės statybos daugiabučių buvo suprojektuoti penki penkiaaukščiai gyvenamieji namai Baltijos laivų statyklos darbuotojams (arch. Antanas Daniušis).
Naują daugiabučių seriją projektavo ir pirmojo statybas prižiūrėjo architektai Bronius Krūminis ir Vidas Sargelis, konstruktorius Vaclovas Zubrus ir Klaipėdos namų statybos kombinato vyriausiasis inžinierius Jonas Stanislovaitis. „Apšildoma palėpė, surenkami stogai be ruloninių dangų - taip pat naujovės, pritaikytos šių namų serijoje“, - rašė J. Stražinskas.
Pasak T. S. Butkaus, šiaurinis kvartalo perimetras Baltijos prospekte baigtas formuoti tik 1994 m. Tik 2003 m. „Eika“ už daugiabutį pasiūlė 5,15 mln. eurų. „Eikos” užbaigti statyti daugiabučiai jau neberaudoni, kaip kad statytieji miesto. Šalia pastarųjų dabar kyla ir „Baltijos terasomis” pavadinto komplekso daugiabučiai. Daugiabučiai čia pradėti statyti ir pernai vasarą ilgai buvusiame apleistame sklype Baltijos pr. 111.
tags: #eksperimentinis #daugiabutis #kalipedoje #xx #a