Statinių energinio naudingumo klasės 2026 metais tampa viena aktualiausių temų tiek būsto savininkams, tiek planuojantiems renovaciją ar naują statybą. Lietuvoje pastatų energinis naudingumas reglamentuojamas statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiame reglamente aiškiai apibrėžta, kaip skaičiuojamos energijos sąnaudos, kokie rodikliai vertinami ir kokius reikalavimus turi atitikti skirtingų klasių pastatai. Straipsnis pritaikytas paprastam žmogui, tačiau remiasi galiojančiais reglamentais ir oficialia informacija.
Energinio naudingumo sertifikatas - tai oficialus dokumentas, parodantis, kiek šiluminės energijos suvartoja pastatas ir kuriai energinei klasei (nuo A++ iki G) jis priskiriamas. Energijos (energinio naudingumo) klasė parodo, kiek pastatas suvartoja energijos, lyginant su norminiais rodikliais. Tam naudojama privaloma metodika, nustatyta STR 2.01.02:2016. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios ir kuo daugiau „pliusų“, tuo pastatas efektyvesnis. A++ laikoma aukščiausia klase, G - žemiausia.
Pagal galiojančius statybos techninius reglamentus, nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujai statomiems pastatams privaloma A++ energinio naudingumo klasė. Nuo 2018 m. sausio 1 d. naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A+. Pagal 2025 m. kovo mėn. patvirtintas nacionalinis pastatų renovacijos planas įpareigoja, kad iki 2050 m. visi pastatai būtų CO₂ neišskiriantys ir labai energiškai efektyvūs.
Studijos „Roda Architects“ vadovo, architekto Ryčio Kaminsko manymu, A++ klasė visiškai neriboja architektūrinių sprendimų ir tampa naująja norma: „Mes, architektai, jau išmokome taupyti energiją ir prisitaikėme prie naujų reikalavimų. Nauji reikalavimai taupyti energiją ir kitus išteklius tik paskatino ieškoti naujų sprendimų ir architektūros kokybė dėl to nenukentėjo. Atvirkščiai, architektai Lietuvoje sukuria labai geros kokybės architektūrą.
R. Kaminsko teigimu, statydami energetiškai efektyvius namus, architektai ne tik prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo, bet ir kuria naujo, daug aukštesnio lygio žmonių gyvenimo kokybę ir komfortą šiuolaikiškuose namuose: „Aukštų šiluminių parametrų langai, bendras pastato sandarumas, konstrukciniai efektyvūs sprendimai, įdiegiamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, užtikrinama tolygi temperatūra, apsauga nuo perkaitimo ir daug kitų privalumų, kuriančių aukštesnę gyvenimo kokybę ir komfortą. Labai svarbu paminėti, ypač šiuo metu, brangstant energijos ištekliams, kad tokie energiškai efektyvūs pastatai sukuria ir saugumo jausmą, nes jų energijos poreikis yra labai mažas.
„Valstybė reglamentuodama statybas brėžia labai realius ir gana lengvai įgyvendinamus rodiklius. Pastebima, kad dažnai vos įsigiję sklypą gyventojai planuoja juose nedelsdami statyti namus ir nenori ilgai laukti ir skirti pakankamai laiko pasiruošti - pasirengti kokybišką projektą. R. Kaminskas pabrėžia, kad projektavimas ir pats projektas šiuo atveju tampa vis aktualesnis.
Labai svarbu suprasti - jei yra aukšti reikalavimai, reikia daugiau padirbėti, kokybiškai suprojektuoti, susiskaičiuoti ir parengti tikslų projektą, tik tuomet pradėti statybas. „Taip pat labai svarbu projektą pasirengti visa apimtimi, o ne tiek, kiek minimaliai reikia, kad gautum statybas leidžiantį dokumentą. Ir, žinoma, pasirinkti maksimaliai gerus partnerius. Ne tuos, kurie parengtų pigiausiai, greičiausiai, bet tuos, kurie turi kompetencijų, žinių. Juk namo pirkimas ir statybos standartinei šeimai yra pati didžiausia investicija, tad būtina investuoti optimaliai“, - teigia architektas ir pažymi, kad svarbiausia yra pats požiūris į savo namą. Pastato projektas - tik dalis darbo. Vėliau laukia statybų etapas, kuriame būtina maksimaliai sekti architekto parengto projekto gairėmis. R. Kaminskas įsitikinęs, kad architektas turi lydėti klientą viso projekto įgyvendinimo metu tam, kad būtų pastatyta kokybiškai. Ne paslaptis, kad daugelis statybos dalyvių nori pakreipti projekto sprendinius sau palankesne, patogesne linkme.
Pagrindiniai pokyčiai nuo 2021 m. sausio 1 d.
NAMO STATYBOS SĄMATA
- Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas. A++ klasės pastatų didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija (daugiau nei 50 proc.).
- Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai. Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 80 proc.
- Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K. Tai reiškia kad reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims.
Kaip pasakoja Kauno technologijos universiteto statybos inžinerijos mokslų daktarė, atestuota SPSC pastatų energinio naudingumo ekspertė Gintarė Mikšienė, siekiant A ++ klasės saulės elektrinė nėra būtina, tačiau tokiu atveju būtinas aukštų parametrų šiluminis siurblys su aukštu sezoniniu naudingumo koeficientu (ηSPF). Šiuo atveju aktualus šildymo koeficientas COP. Būtina užtikrinti atitvarų U vertes, kurios nurodytos toliau lentelėje.
| Atitvaros rūšis | Šilumos perdavimo koefic. (W/(m²K)) |
|---|---|
| Sienos | ≤ 0.12 |
| Stogas | ≤ 0.10 |
| Grindys | ≤ 0.15 |
| Langai | ≤ 0.80 |
| Durys | ≤ 1.00 |
Pastato A++ energinę klasę lemia ne tik teisingai suprojektuotų atitvarų arba ne tik šilumos šaltinio parinkimas, bet ir visa visuma, t. y. Pastatų energinio naudingumo ekspertė G. Mikšienė pažymi, kad šilumos šaltinis negali būti tik dujinis katilas ar tik šildymas elektra. Jei vis tik užsakovas ar projektuotojas nenori atsisakyti tokio šildymo, tada prie šio scenarijaus turi būti pridėta atsinaujinančių išteklių energija, t. y.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką.
Energetinio naudingumo sertifikatas: Kodėl jis svarbus?
Statinio energinio naudingumo klasė - tai ne tik formalus reikalavimas ar skaičius dokumentuose. Energetinio naudingumo sertifikatas yra privalomas statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Energetinis sertifikatas , kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų, turi būti pateikiamas pastato statytojo ar savininko. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Nuo 2026 m. Lietuvoje bus įdiegta naujovė - renovacijos pasų sistema, susieta su energinio sertifikavimo duomenimis.
Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d.
Pastatų energinio naudingumo sertifikatai registruojami ir sertifikavimo priežiūra atliekama naudojantis Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacine sistema. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas turi sumokėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčiai institucijai jos nustatytą įmoką, suderintą su Aplinkos ministerija, už pastato energinio naudingumo sertifikato patikrinimo procedūras kiekvieną kartą, kai šis sertifikatas teikiamas registruoti, taip pat įmoką už Pastatų energinio naudingumo sertifikatų ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų informacinės sistemos tvarkymą kiekvieną kartą, kai registruojamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Nustatytas įmokos dydis turi padengti ekonomiškai pagrįstas paslaugos teikimo sąnaudas.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą prižiūrinčias institucijas ir jų funkcijas sertifikavimo priežiūros srityje nustato aplinkos ministras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys - pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos atestatų panaikinimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Kaip pagerinti pastato energinį naudingumą?
Nors oficialiuose dokumentuose gausu formulių ir lentelių, paprastam žmogui svarbiausia žinoti, nuo kokių darbų pradėti ir kokią realią naudą jie duos.
- Pirmas žingsnis - sužinoti, kokią energinę klasę turite dabar. Tai padaryti galima pasidarius energinio naudingumo sertifikatą.
- Senų langų ir durų šilumos nuostoliai gali sudaryti labai didelę pastato energijos dalį.
- Natūralus vėdinimas (per orlaides, plyšius, atidarytus langus) reiškia, kad su šiltu oru išmetama ir šiluma.
- Aukščiausioms energinėms klasėms pasiekti svarbu ne tik mažinti sąnaudas, bet ir didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių.
Svarbi informacija yra ta, jog pastatai klasifikuojami pagal paskaičiuotą klasifikacinio rodiklio C1 ir C2 reikšmes bei atitikimą papildomiems reikalavimams.
A++ klasės pastatai - beveik nulinės energijos pastatai. Didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o pastato šiluminės savybės ir sandarumas yra labai aukšto lygio.
tags: #energetinis #reikalavimas #naujai #irengiamoms #patalpoms