Turizmas pasaulyje yra viena iš perspektyviausių ūkio šakų. Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) duomenimis, turizmas pagal prekių ir paslaugų eksportą yra ketvirtoje vietoje pasaulyje, nusileidžiant tik chemijos produktų, automobilių ir degalų eksportui. Daugelyje šalių turizmas yra pagrindinė ūkinės veiklos sritis ir pajamų šaltinis. Šis besiplečiantis turizmo sektorius sukuria vis daugiau darbo vietų tiek kvalifikuotai, tiek mažai kvalifikuotai darbo jėgai.
Lietuva turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro Pajūrio gamtinis kompleksas, vidaus vandens telkiniai - ežerai (2850 - didesni kaip 0,5 ha, bendras plotas - daugiau 910 km2), upės (760 - ilgesnės kaip 10 km, bendras ilgis - daugiau kaip 76 tūkst. km) ir miškai (33 proc. šalies teritorijos). Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam turizmui, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, minėtini 5 nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų (apima 7,5 proc. šalies teritorijos), 254 valstybiniai draustiniai ir 101 savivaldybės draustinis, 410 gamtos paveldo objektai. Į šį saugomų teritorijų tinklą patenka ir daug etnokultūros paveldo objektų.
Lietuvos žemėlapis
Turizmo Samprata ir Formos
Per daugelį metų turizmo sąvoka kito ir iki šiol nėra vieningos nuomonės, kas yra turizmas. Pats žodis "turizmas" reiškia kelionę iš vienos vietos į kitą, sugrįžtant į pirmąją. Turizmas yra sezoninis produktas ta prasme, kad tam tikros vietos populiarios lankyti tam tikru metų laiku. Dažniausiai suaktyvėja vasarą. Svarbu planuoti savo veiklą sezono piko metu, nors reikia bandyti gauti naudos ir ne sezono metu.
Tam tikros šalies atžvilgiu apibrėžiamos 3 turizmo formos (vietinis, atvykstamasis, išvykstamasis). Kombinuojant jas, skiriamos 3 turizmo kategorijos: vidinis, nacionalinis, tarptautinis.
Terminas "turizmas" kilęs iš lotynų kalbos žodžio "turn" - sukutis, sukimas, vilkutis, reiškiantis keliavimą iš vienos vietos į kitą sugrįžtant. 1980 metais Maniloje priimtoje pasaulio turizmo deklaracijoje turizmas apibūdinamas kaip veikla, turinti svarbią reikšmę tautų gyvenimui, nes tiesiogiai lemia socialinę, kultūrinę, švietimo bei ekonominę šalies gyvenimo sritis ir jos tarptautinius santykius.
Turizmas apima visas keliones, atostogas, ekskursijas ir kita, kai žmogus palieka savo nuolatinę gyvenamąją vietą ilgiau nei vienai parai ir trumpiau nei dvylikai mėnesių, o kelionės tikslas nėra samdoma veikla, apmokama toje šalyje. Europos Komisijos (EK) 1998 m. gruodžio 9 d. sprendime turizmas apibrėžiamas kaip asmenų, kurie laisvalaikio, verslo ir kitais tikslais keliauja į vietas už savo įprastos aplinkos ribų ir ten būna ne ilgiau kaip vienerius nepertraukiamus metus, veikla. Tai visuma susijusių paslaugų - apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, prekybos ir kitų klientų aptarnavimo paslaugų, teikiamų tiek pavieniams asmenims, tiek įmonių grupėms.
Kaimo turizmo sodyba
Kaimo Turizmas: Apibrėžimas ir Svarba
Viena iš turizmo rūšių yra kaimo turizmas. Tačiau tikslaus, visuotinai pripažinto kaimo turizmo apibrėžimo pasigendama. Yra daug įvairių kaimo turizmo sampratų. Dažniausiai tapatina su turizmu mažai apgyvendintose teritorijose. Kitos akcentuoja veiklą, vykdomą kaime.
Kaimo turizmas - tai kelionė į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje, maitintis natūraliu maistu, užsiimti tai aplinkai būdinga veikla. Nuo kitų turizmo rūšių kaimo turizmas skiriasi savo aplinka ir tuo, kad stengiamasi išvengti daugelio miesto gyvenimui būdingų nepatogumų - žmonių minios, konservuoto ir apdoroto maisto, užteršto oro bei triukšmo. Kaimo turizmas yra poilsio paslaugų visuma kaimo vietovėje, neapsiribojanti viena sodyba ir jos gamtine aplinka, bet apimanti daugelį kaimo techninės ir socialinės infrastruktūros elementų. Tai kaimo kultūros pažinimas per tradicijas (šventes, papročius, apeigas bei amatus), jos pažinimu ir poilsiu, bei rekreacine veikla joje.
Kaimo turizmo plėtojimas mažina nedarbą, sudaro palankias sąlygas kaimo gyventojams rūpintis savo šeimos ateitimi, skatina žmonių tarpusavio bendravimą, supratimą, nuolatinį tobulėjimą ir kaimo gyventojų socialinį aktyvumą. Taip pat mažinamas tam tikras kaimo gyventojų nusivylimas darbu ir aktyvumo sumažėjimas. Kaimo turizmo plėtra - svarbus veiksnys, kuriant alternatyvias veiklos kryptis, formuojant naujus kaimo šeimos pajamų šaltinius.
Kaimo turizmas - veiksminga priemonė norint išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, plėtoti tiesioginį žemės ūkio produktų pardavimą ir saugoti gamtos grožį. Kaimo turizmo sąvoka tampriai susieta su rekreacijos sąvoka. Rekreacinė veikla reikalinga bet kokio amžiaus žmogui: nuo ką tik gimusio iki pagyvenusio. Svarbiausia yra tai, kad rekreacija yra procesas, kurio efektyvumas tiesiogiai veikia žmogaus gebėjimą tinkamai dirbti ir užsidirbti reikiamas lėšas pragyvenimui. Rekreacija yra savotiškas atlygis už tinkamai atliktą darbą, nes rekreacines paslaugas galima gauti tik turint lėšų toms paslaugoms pirkti.
Kaimo turizmas siejamas su antru kaimo alsavimu, jo kultūros, ekonomikos, infrastruktūros ir socialinės veiklos vystymusi. Tai viena iš svarbiausių ir funkcionaliausių Lietuvos kaimo plėtros ir ūkininkavimo alternatyvų.
Kaimo turizmo verslas
Kaimo Turizmo Plėtros Etapai Lietuvoje
Kaimo turizmo bumas, taip staigiai šoktelėjęs Lietuvoje, būdingas ne tik reformų išvargintoms Rytų Europos tautoms. Turtingoje ir stabilioje Vakarų Europoje šis verslas klesti daugiau kaip trys dešimtmečiai. Reikia nepamiršti, kad kaimo turizmo raidą lėmė politinė situacija šalyje, nes tai vienas iš pagrindinių rodiklių, įtakojančių kaimo turizmo plėtrą.
Nuo 1994 metų įvairių užsienio ekspertų skatinami Lietuvos kaimo žmonės susidomėjo kaimo turizmo verslu. 1996 metais turizmo agentūros paslaugų kataloge atsirado pirmoji keturių kaimo sodybų reklama. 1997 metais išleistas pirmas sodybų katalogas.
Svarbu paminėti Lietuvos kaimo turizmo asociaciją, kuri yra savarankiška ne pelno siekianti organizacija, vienijanti Lietuvos kaimo turizmo paslaugų tiekėjus, bendriems jų poreikiams tenkinti ir uždaviniams įgyvendinti. Kaimo turizmo asociacijos uždavinys - atstovauti asociacijos narių interesus įvairiose institucijose ir organizacijose, rengti seminarus, konferencijas, muges, parodas, ruošti metodines priemones, kelti asociacijos narių kvalifikaciją, organizuoti stažuotes šalyje ir užsienyje. Šiuo metu asociacija vienija per 300 narių. Asociacija turi savo patentuotą ženklą - žaliame fone stovintis baltas gandras, kuris žymi poilsio kaime sodybą - asociacijos narę.
Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės (komfortiškumo) kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio kaime ir kaimo turizmo paslaugas, suteikia asociacijos taryba, įvertinusi sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaugų teikimo lygį. Visos asociacijos narių sodybos skirstomos į 4 kategorijas, suteikiant joms vieno, dviejų, trijų ir keturių gandrų ženklus.
Kaimo Turizmo Paslaugos ir Jų Organizavimas
Kaimo turizmo produktą sudaro sodyboje apsigyvenusiems turistams teikiamų paslaugų ir prekių visuma. Kaimo turizmo produktas dar nėra suformuotas ir atvykstamojo turizmo firmos kol kas neorganizuoja užsienio šalių turistų poilsio Lietuvos kaimo sodybose. Produktas palaipsniui formuojasi kaip apgyvendinimo ir poilsio paslaugų kaimiškoje aplinkoje paketas bei patalpų nuoma ir paslaugos nedideliems renginiams.
Teikiant tik apgyvendinimo paslaugas vienos paros kaina turėtų būti ne mažesnė kaip 13 litų vienam asmeniui. Pigiau išnuomoti patalpas šeimininkui būtų nuostolinga. Be to darbo autorė kaimo turizmo paslaugų teikėjams nuolat domėtis konkurentų veikla. Sodybų šeimininkams praverstų atostogų metu išvykti į kitas Lietuvoje sodybas, pasidomėti, kaip jie bus priimami ir aptarnaujami. Visą laiką būdamas savos sodybos teritorijoje gali nepastebėti, kaip greitai viskas keičiasi. Reikia nepamiršti, kad poilsiautojai kasmet nori rasti kažką naujo.
| Kategorija | Ženklas | Aprašymas |
|---|---|---|
| 1 kategorija | Vienas gandras | Pagrindinės paslaugos, minimalus komfortas |
| 2 kategorija | Du gandrai | Geresnės paslaugos, didesnis komfortas |
| 3 kategorija | Trys gandrai | Aukštesnės klasės paslaugos, komfortas |
| 4 kategorija | Keturi gandrai | Aukščiausios klasės paslaugos, prabangus komfortas |
Organizuojant kaimo turizmą, galioja taisyklė - visur yra panašūs minimalūs reikalavimai būsto kokybei. Poilsiautojų kaime priėmimas ir aptarnavimas nėra paprastas trumpalaikis svečio priėmimas. Tai verslas, kuris turi daugybę normų ir reikalavimų.
Ūkininkas ar individualių namų savininkas, norintis teikti kaimo turizmo paslaugą, privalės turėti patentą teikti apgyvendinimo paslaugas. Kaimo turizmo paslauga turėtų būti teikiama tik atsižvelgiant į rajono savivaldybės reikalavimus, susijusius su vandens tiekimu ir kanalizacija, atliekų šalinimu, priešgaisrinėmis priemonėmis, higiena- sanitarija, bendru saugumu.
Lietuvos rajonų savivaldybės, suteikdamos kaimo turizmo paslaugų tiekėjams kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą, privalės kontroliuoti, kad apgyvendinimo paslaugoms būtų naudojami tik individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys (svirnai, žvejų, medžiotojų nameliai ar pan.), vasarnamiai, sodo nameliai arba kambariai išvardintose patalpose. Apgyvendinimui negali būti skirta daugiau šešių nuomojamų kambarių. Kaimo turistų negalima apgyvendinti virtuvėje, pereinamuose kambariuose. Apgyvendinimui skirtose patalpose neturi būti vabzdžių, pelių ar kitokių kenkėjų. Visuose turistų nuomojamuose kambariuose turi būti palaikoma nustatyta temperatūra. Turistams turi būti užtikrinta ramybė ir tyla. Jeigu kambariuose nėra televizoriaus, jis turi būti įrengtas atskiroje patalpoje. Kaimo turizmo paslaugų tiekėjas privalo užtikrinti turistų daiktų saugumą. Šalia namo turi būti įrengta vieta mašinų parkavimui. Pretenzijas dėl kaimo turizmo paslaugų kokybės vartotojai turi pateikti rajono Turizmo paslaugų komisijai.
Sėkmė priklauso nuo sodybos, kuriose greta apgyvendinimo paslaugų, organizuojamas ir maitinimas. Šiuo metu populiariausias maitinimo būdas - savitarnos virtuvės. Paprastai jų pageidauja tie turistai, kurie suinteresuoti mažinti poilsiavimo išlaidas. Kita vertus, šeimininkai sutaupo nemažai laiko. Daugelis užsienio svečių, atvykę į Lietuvoje esančias kaimo sodybas, pageidauja maitinimo paslaugos. Juos domina įvairūs firminiai šeimininkės patiekalai.
Kokias investicijas bedarytume, kaip beįrengtume kambarius, reikia įvertinti tai, kad viskas keičiasi: keičiasi patogumų supratimas, gyvenimo lygis, kaimo turizmo produkto vartotojų poreikiai. Planuojant reikia nepamiršti, jog po 10 metų viską reikės iš esmės atnaujinti. Vadinasi, kambarių įrengimo išlaidų tam tikra dalis jau dabar turi būti įtraukiama į kaimo turizmo paslaugų kainą arba kitaip tariant, per kainą reikia sukaupti reikiamą kapitalą, susidėvėjusiai įrangai nuolat atnaujinti. Kai kurių inventorių, tai pat žaislus, reikia atnaujinti kiekvienais metais, todėl šią vertę reikia įskaičiuoti į einamųjų metų kainą.