Skyrybų procesas dažnai būna sudėtingas ir emociškai įkrautas, ypač kai reikia spręsti turto dalybų klausimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teismai Lietuvoje sprendžia ginčus dėl turto, atsižvelgdami į vaikų teises ir būsto padalijimą. Aptarsime bendro turto sampratą, kompensacijos už asmenines investicijas ir teismų praktiką.
Bendro ūkio tvarkymas ir turto pripažinimas bendrąja nuosavybe
Bendras gyvenimas nesusituokus - kasdienybė reikšmingai daliai mūsų šalies gyventojų. Dalis tokių porų ilgainiui susituokia, tačiau dalies keliai išsiskiria po daugelio metų taip ir nesumainius žiedų.
Sutuoktinių turtinius ir neturtinius santykius pakankamai išsamiai aprašo galiojančios šeimos teisės normos. Žmonės kurį laiką gyvena kartu, kuria bendrą buitį, įgyja kilnojamą ar nekilnojamą turtą, kuriuos dažnai registruoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Jei dėl nuosavybės pobūdžio taikiai susitarti nepavyksta, tenka kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti vieno iš partnerių vardu registruotą turtą bendru abiem partneriams.
Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Dažnai teismai, spręsdami ginčus dėl bendrai gyvenant įgyto turto nuosavybės formos (bendroji dalinė ar asmeninė), nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis iš dalies prilygindavo sutuoktiniams.
Svarbūs aspektai nustatant turto priklausomybę:
- Vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
- Dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai.
- Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį.
Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus.
SKYRYBOS I dalis. Nuo ko pradėti? | Teisinėkonsultacija.lt
Kompensacija už asmenines investicijas į bendrą turtą
Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo buto kūrimo savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jos nurodomų aplinkybių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl kompensacijos dydžio. Kokio dydžio kompensacija galėtų būti priteista, ieškovas neįrodinėjo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip. Lygiai kaip ir šalių darbas įrengiant būstą ar prižiūrint vaikus yra laikomas bendru, skirtu bendram tikslui - šeimai kurti ir išlaikyti.
Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas
Kasacinio teismo teisėjų kolegija priminė, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyko dėl šio turto teisinio režimo ir jo padalijimo.
Turtas apima tiek aktyvą, tiek pasyvą, todėl teismas, sudarydamas santuokinio turto balansą, turi padalyti visą sutuoktinių bendrai turimą turtą. Tai, kad atsakovė neprašė priteisti jai lėšų pagal buto Neringoje pirkimo-pardavimo sutartį, nėra pagrindas spręsti, kad šios lėšos nelaikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nėra įrodyta kitaip.
Sutuoktinių prievolės ir skolos
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prievolės, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės objekto įgijimu, laikytinos bendromis, tačiau šiuo atveju pinigai buvo gauti pagal vekselį, kuris yra abstraktus ieškovo įsipareigojimas grąžinti vekselio turėtojui pinigus ir kuriame nėra nurodytas skolinimosi tikslas.
Kadangi į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas, tuo atveju, jeigu lėšų, gautų pardavus butą Neringoje, ieškovas neturi, nenustačius, kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2015 m. pasirašė penkis vekselius ir pasiskolino 14 910 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad šie pinigai buvo panaudoti butui Neringoje įgyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nesutiko skolinti pinigų, todėl neturėtų būti atsakinga už ieškovo asmeniškai prisiimtas prievoles. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, nurodydamas, kad šie pinigai buvo skolinti butui Neringoje pirkti, taigi šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės pagal vekselius laikytinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis.
Uzufruktas ir vaikų teisės
Vyrui priklauso butas per pusę su seserimi. Aš žmona, mes skiriamės. Noriu nustatyti uzfruktą į šį butą, bet ar galima, kai ne visas jis vyrui priklauso? Ar tikrai? Skaitant įstatymą atrodo, kad tik jeigu visas turtas (butas, namas ir t. t.) priklauso tėvui, tik tada galima uzufruktą nusistatyti. Juk jeigu yra kitų bendraturčių, gi reikia jų sutikimo tokiais atvejais.
Va šitoje byloje apygarda nustatė uzufruktą į butą kurio dalis priklauso vaikų tėvo motinai...Nukopijuokit nuorodą ir susirasit.
3.71 straipsnis. 1. Tai gyvenamoji patalpa gali buti ir namas ir butas ir jo dalis ir kambarys ir sandeliukas.. o apie tai kad kalbama "vieno sutuoktinio nuosavybe" tai turima omenyje kad vieno sutuoktinio nuosavybe be kito, o ne su kitu savininku, Teises normos tikslas butent toks. Ir jei 2 kambariu bute nenustato uzufrukto del to kad kitas kambarys priklauso Jonui, tai visu pirma nelogiska.
