Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) yra svarbi institucija, atsakinga už intelektinės nuosavybės apsaugą Europos Sąjungoje. Jos veikla apima prekių ženklų registraciją, ginčų nagrinėjimą ir bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis intelektinės nuosavybės srityje. Toliau išnagrinėsime EUIPO funkcijas ir veiklą, remiantis teisiniais dokumentais ir teismų sprendimais.
Teisinis pagrindas ir reglamentavimas
EUIPO veikla yra reglamentuojama įvairiais Europos Sąjungos teisės aktais. Svarbūs dokumentai, apibrėžiantys intelektinės nuosavybės apsaugą ir EUIPO funkcijas, yra šie:
- Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą.
- Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo.
- Komisijos reglamentas (EB) Nr. 753/2002, nustatantis tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles.
- Reglamentas Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo.
Šie teisės aktai nustato intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą, įskaitant kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, taip pat prekių ženklų registravimo ir ginčų sprendimo tvarką.
Kilmės vietos ir geografinės nuorodos
Bendrijoje rūšinių vynų sąvoka yra pagrįsta specifinėmis savybėmis, priskiriamomis vyno geografinei kilmei. Apie tokius vynus vartotojas informuojamas pateikiant saugomas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, nors šiuo požiūriu dabartinė sistema nėra visiškai išplėtota. Siekiant teisinio tikrumo, naujos nagrinėjimo tvarkos reikėtų netaikyti Bendrijoje jau esančioms kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms. Tačiau atitinkamos valstybės narės turėtų Komisijai pateikti pagrindinę informaciją ir aktus, kuriais remiantis tos nuorodos buvo pripažintos nacionaliniu lygiu, o to nepadarius, kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsauga turėtų būti panaikinta.
Reglamentas Nr. 1234/2007 yra bendros žemės ūkio politikos priemonė, kuria iš esmės siekiama vartotojams užtikrinti, kad pagal šį reglamentą įregistruota geografine nuoroda pažymėti žemės ūkio produktai dėl savo kilmės iš konkrečios geografinės srities turėtų tam tikras specifines savybes ir atitinkamai suteiktų kokybės garantiją, susijusią su jų geografine kilme, siekiant žemės ūkio subjektams, įdėjusiems realių pastangų gerinti kokybę, už tai gauti didesnes pajamas ir užkirsti kelią tretiesiems asmenims neteisėtai gauti naudos iš šių produktų turimos reputacijos, įgytos dėl jų kokybės.
Pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118n straipsnį, duomenų bazė E‑Bacchus pakeitė konkrečiuose regionuose pagamintų rūšinių vynų (RVPKR) sąrašų paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kaip numatyta Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 5 dalyje.
Prekių ženklų registracija ir ginčai
EUIPO taip pat atsakinga už prekių ženklų registraciją Europos Sąjungoje. Šis procesas apima paraiškų nagrinėjimą, protestų procedūras ir ginčų sprendimą. Pagrindinis apeliaciniame skunde nagrinėjamas klausimas gali turėti praktinę reikšmę taikant protesto procedūras, pradėtas remiantis pagrindu, nurodytu 2009 m. vasario 26 d. ) 8 straipsnio 5 dalyje.
Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnyje nustatyta, kad „[EUIPO] sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. 1995 m. gruodžio 13 d. „Per 1 dalyje nurodytą laikotarpį protestą reiškianti šalis pateikia faktus, įrodymus ar argumentus apie ankstesnio ženklo arba ankstesnės teisės egzistavimą, galiojimą bei apsaugos apimtį, o taip pat įrodymą, pagrindžiantį jo įgaliojimus pateikti protestą. „1. 2013 m.
Pavyzdžiui, 2014 m. kovo 10 d. Protestų skyrius atmetė visą protestą. Nors jis pripažino, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, buvo tam tikra prasme panašūs, dėl ankstesnio prekių ženklo Nr. 593987 gero vardo jis nusprendė, kad dėl su proceso ekonomiškumu susijusių priežasčių nereikia nagrinėti ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti, kad minėtas prekių ženklas buvo plačiai naudojamas ir turėjo gerą vardą; analizę nuspręsta atlikti remiantis prielaida, kad šis ankstesnis prekių ženklas turėjo „sustiprėjusį skiriamąjį požymį“.
Apeliacinė taryba taip pat atmetė ieškovės argumentą, pagal kurį Protesto skyrius patvirtino, jog ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, remdamasi tuo, kad Protestų skyrius dėl su proceso ekonomiškumu susijusių priežasčių iš tikrųjų tik tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nereikėjo vertinti ieškovės pateiktų įrodymų dėl gero vardo ir kad analizė bus atliekama remiantis prielaida, kad ankstesnis prekių ženklas Nr. 593987 turėjo „sustiprėjusį skiriamąjį požymį“.
Bendrasis Teismas pažymėjo, kad savo jurisprudencijoje, susijusioje su vienodo požiūrio ir gero administravimo principais, be kita ko, 2011 m. kovo 10 d. Sprendime Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT (C‑51/10 P, EU:C:2011:139), Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėdama Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką, EUIPO privalo atsižvelgti į dėl panašių paraiškų priimtus sprendimus ir ypatingą dėmesį skirti klausimui, ar reikia priimti tokį patį sprendimą, ar ne, tačiau vienodo požiūrio ir gero administravimo principai turi būti derinami su teisėtumo užtikrinimu.
ES Komisijos Vieningos skaitmenins rinkos strategija (2015 m. 2015 m. io 24 d. 2008 m. liepos 16 d.
Intelektinės nuosavybės (IP) supratimas
Motyvavimo pareiga ir ankstesni sprendimai
EUIPO sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Tačiau iš principo įrodymai, kuriais EUIPO rėmėsi darydama minėtą išvadą, turėtų būti ankstesnio sprendimo motyvuojamoje dalyje. Tam, kad šis reikalavimas būtų įvykdytas, įrodymai, kuriais ankstesnio prekių ženklo savininkas grindžia „gerą vardą“, privalės būti daugiau ar mažiau aiškiai nurodyti EUIPO sprendime, kuriuo pripažįstamas šis faktas. Taigi šie įrodymai nebėra būtini vėlesnėje protesto procedūroje, nes jie pateikti ankstesniame EUIPO sprendime jais grindžiant savo išvadą.
Iš tikrųjų Teisingumo Teismas pateikė du patikslinimus dėl EUIPO pareigos atsižvelgti į savo ankstesnius sprendimus. Todėl nors EUIPO sprendimais, susijusiais su prekių ženklo geru vardu, gali remtis šio prekių ženklo savininkas grįsdamas savo protestą, registracijos paraišką pateikęs asmuo gali juos ginčyti arba kritikuoti jų svarbą nagrinėjamam atvejui. Iš tikrųjų tai yra tik motyvavimo pareigos, kuri nustatyta EUIPO pagal Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnį, vykdymas.
Rungimosi principas ir gero administravimo principas
EUIPO teigia, kad nurodydamas šią „papildomą“ pareigą Bendrasis Teismas pažeidė rungimosi principą, kuris taikomas procedūroms inter partes vadovaujantis Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalimi, ir gero administravimo principą. Tiesa, negalima nekreipti dėmesio į Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalyje pateiktą atskyrimą. Nors šioje nuostatoje nurodyta, kad EUIPO savo iniciatyva nagrinėja faktus, joje vis dėlto pažymėta, kad procedūros dėl atsisakymo registruoti santykinių pagrindų atveju - kaip nurodyta Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalyje - nagrinėjami tik šalių nurodyti faktai, įrodymai ir argumentai ir siekiamas reikalavimų patenkinimo būdas.
Priešingai, nei skundžiamą sprendimą siūlo aiškinti EUIPO, nemanau, kad Bendrasis Teismas galimybę atsižvelgti į įrodymus, kurių šalys nepateikė laiku, EUIPO suteiktą pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnį ir Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalį, pavertė pareiga reikalauti tokių įrodymų. Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 2868/95 50 taisyklės 1 dalies trečią pastraipą EUIPO apeliacinėms taryboms aiškiai leidžiama atsižvelgti į naujus arba papildomus faktus arba įrodymus, kurie nebuvo pateikti laiku.
Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į motyvavimo pareigą, kuri, vadovaujantis gero administravimo principu, yra nustatyta EUIPO atžvilgiu ir kuri yra aiškiai įvardyta Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnyje, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos nuspręsdamas, kad EUIPO apeliacinė taryba, „laikydamasi gero administravimo principo[,] <…> turėjo prašyti“, kad ankstesnių prekių ženklų savininkas pateiktų papildomus įrodymus dėl jų gero vardo, jeigu to reikėjo siekiant nukrypti nuo išvadų ankstesniuose sprendimuose ir tinkamai motyvuoti savo sprendimą. Be to, Bendrojo Teismo nustatyta taisyklė taip pat užtikrina, kad būtų laikomasi rungimosi principo, nes pagal Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnį EUIPO draudžiama savo sprendimus grįsti motyvais, dėl kurių šalys negalėjo pateikti savo atsiliepimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad argumentai, kuriais grindžiama pirmojo pagrindo trečia dalis ir antrasis pagrindas, yra nepagrįsti.
ES ir tarptautiniai susitarimai
ES dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, kurie turi įtakos intelektinės nuosavybės apsaugai. Tai apima:
- Paryžiaus konvenciją dėl pramoninės nuosavybės apsaugos.
- Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos.
- TRIPS sutartį (Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba).
- Hagos sutartį dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo.
- Europos patentų konvenciją.
Šie susitarimai nustato minimalius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus ir įpareigoja ES nares užtikrinti jų laikymąsi.
ES kompetencija ir valstybių narių vaidmuo
Sutarties dl ES veikimo (suvest. red.) 345 str. iau ais sutarties straipsnis nra draud~iantis Bendrijos kompetencijos nustatyti nuosavybs teisis /gyvendinimo apribojimus (ETT sprendimai 1966-07-13 jungtinje byloje C-56/64 ir C-58/64, Consten and Grundig v.
Vidaus rinka priklauso pasidalijamajai ES ir valstybis naris kompetencijai (4 str. 2 d. is nuostatas (26 str. 1 d.) (EB sut. is nuostatas u~tikrinamas laisvas prekis, asmens, paslaugs ir kapitalo judjimas (26 str.
Pirminiai teiss aktai: aktualks Sutarties dl ES veikimo 34 str. (EB sut. ex28 str. (EEB sut. ex 30 str.) ir 36 (EB sut. ex 3O ir EEB sut. ex 36 str.) ir 101-102 str. (EB sut. ex 81-82 str. (EEB sut.
Sutarties dl ES veikimo 34 str. (EB sut. Sutarties dl ES veikimo 56 str. (EB sut.
Sutarties dl ES veikimo 36 str. (EB sut.
Patents teiss (ETT 1974-10-31 spr. Pramoninio dizaino teiss (ETT 1982-09-14 spr. Prekis ~enkls ir kitokis ~ymjims teiss (ETT 1974-07-03 spr. Autoris turtins teiss ir gretutins teiss (ETT 1971-06-28 spr. byloje C-78/70, Deutsche Grammophon GmbH v Metro-SB-Grossmaerkte GmbH and Co.
ETT: Nacionalins teiss reglamentavimo skirtumai gali sukurti kliktis laisvam patentuots produkts judjimui Bendrojoje rinkoje. iau tik kol taikomos priemons nesukuria nes~iningos diskriminacijos ar prekybos tarp valstybis naris netiesioginio suvar~ymo (Parke Davis a. o.
Svoks egzistavimas ir /gyvendinimas (angl. Teisis ianaudojimo taisykl ( exhaustion of rights ) (ETT sprendimai 1966-07-13 jungtinje byloje C-56/64 ir C-58/64, Consten and Grundig v.
isjs asmens, arba nuo jo ekonomiakai priklausomos /mons buvo ialeistos / Bendrijos vidaus apyvart kitos valstybs nars teritorijoje, /ve~imo ir platinimo / bet kurios kitos valstybs nars teritorij (ETT 1974-10-31 spr. byloje C-15/74, Centrafarm v Sterling Drug, taip pat kt.
ETT: intelektins nuosavybs teisis gynimo priemonis skirtumai /takoja prekyb tarp valstybis naris ir neigiamai veikia konkurencijos santykius Vidaus rinkoje, iakreipia konkurencij ir trukdo rinkos santykiams (Javico v.
Sutarties dl ES veikimo 101 str. (EB sut.
Iaimtinis licencijs su visiaka teritorijos apsauga suteikimas paklikna / EB sutarties 81 str. 1 d. taikymo srit/ (1982-06-08 ETT sprendimas byloje C-258/78, L. C. Nungesser / K.
Iaimtins licencijos suteikimas, atsi~velgiant / licencijos termin ir apimt/, gali paklikti / EB sutarties 81 str. 1 d. Turi bkti atsi~velgiama / EB sutarties 81 str. 3 d.
Taikoma bendroji iaimtis vertikalaus pob. susitarimams, kuriuose yra slygs dl int. nuos.
ia padtimi (Sutarties dl ES veikimo 102 str. (EB sut.
Aktuali esminis iateklis doktrina (angl.
Pasiklymas dl Direktyvos dl taisyklis, susijusis su naudingsjs modelis apsauga, vienodinimo (1999 m. bir~elio 6 d. Pasiklymas dl 1998 m.
tags: #europos #sajungos #intelektines #nuosavybes #tarnyboje