Šiame straipsnyje nagrinėjamas turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jo paskirtis ir skyrimo ypatumai, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Aptariama turto konfiskavimo prigimties raida Lietuvoje: nuo papildomos bausmės iki baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat analizuojami turto konfiskavimo taikymo ypatumai Lietuvoje ir išplėstinio turto konfiskavimo, kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės, teorinė analizė.
Turto konfiskavimo samprata ir prigimtis tarptautinės teisės kontekste
Pirmajame darbo skyriuje pateikiama turto konfiskavimo sampratos apžvalga tarptautinės teisės aktų kontekste. Šiuolaikinė turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai, kylantys apibūdinant turto konfiskavimą, atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse.
Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinių bausmių, tokių kaip laisvės atėmimo bei baudos, nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą tarptautiniuose dokumentuose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų šios sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamų veikų, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.
Valstybių pasirašytoje konvencijoje, kaip viena iš priemonių, neleidžiančių gauti finansinės naudos iš nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo įtvirtinta turto konfiskacija. Tai leidžia konfiskuoti pajamas, kurios gautos padarius nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis priemonėmis ar bet kuriomis psichotropinėmis medžiagomis gamyba, disponavimu. Taip pat konfiskuotinu turtu laikomos ir priemonės, kurios bet kuriuo būdu buvo naudojamos arba skirtos naudoti padarant minėtus nusikaltimus.
Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, pasirašytoje 1990 m., valstybės tikėjosi, kad kovai su sunkiais nusikaltimais geriausiai būtų pasitelkti nusikalstamas pajamas konfiskavimą. Aiškinant konfiskavimo sąvoką, jau išryškėja šios sankcijos sampratos problema ir pati konfiskacija apibūdinama kaip turto atėmimo bausmė arba priemonė.
Turto konfiskavimo prigimties raida Lietuvoje
Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo "priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė".
Gana reikšmingi baudžiamojo kodekso pakeitimai buvo padaryti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kaip antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip "papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus".
Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad "papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę".
Turto konfiskavimo taikymo ypatumai Lietuvoje
Antroji darbo dalis skirta turto konfiskavimo taikymo ypatumams Lietuvoje. Detaliai analizuojamas konfiskuotino turto požymis. Šiame skyriuje siekiama atskirti nusikalstamos veikos įrankius ir priemones. Taip pat analizuojamas turto konfiskavimo kaip baudžiamosios poveikio priemonės santykis su bauda, kaip viena iš bausmės rūšių.
Turto civilinis konfiskavimas
Siekiant atskleisti turto civilinio konfiskavimo pridėtinę vertę, dr. ŽTK pasiūlė iniciatoriams tobulinti Turto civilinio konfiskavimo įstatymą. Šiuo metu daugelyje Europos Sąjungos valstybių tam tikromis sąlygomis galimas turto konfiskavimas, nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Dažniausiai toks konfiskavimas yra siejamas su konkrečiais baudžiamaisiais procesais ir vykdomas taikant baudžiamuosius įstatymus.
Tačiau kai kuriose ES valstybėse (pvz., Airija, Jungtinė Karalystė, Italija ir kt.) turto konfiskavimas galimas ir jo nesiejant su formaliomis baudžiamosiomis procedūromis ir kaltinimais dėl konkrečių nusikaltimų padarymo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė.
Tačiau tokia priemonė privalo atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų proporcingumas, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
Vienas iš civilinio turto konfiskavimo instituto tikslų yra pašalinti pranašumą, kurį įgyja asmuo, nusikalstamu būdu įgijęs tam tikrą turtinę naudą. Tokiu būdu prevenciškai galima užkirsti kelią kitų nusikaltimų darymui, kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tačiau civilinio proceso metu asmens kaltumo dėl nusikaltimo padarymo klausimas nėra sprendžiamas.
Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išlieka įstatyme numatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda formuoti teismų praktiką dėl civilinio turto konfiskavimo bylų nagrinėjimo, pagal kurią pašalinamos galimybės netinkamai aiškinti ir taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.
Civilinio turto konfiskavimo sąlygos ir taikymas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešąjį interesą ginančiam prokurorui civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. vidurio). Civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio vidurio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais.
Išplėstinis turto konfiskavimas
Paskutinioji darbo dalis skirta išplėstinio turto konfiskavimo, kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės, teorinei analizei. Analizuojamos turto konfiskavimo taikymo prielaidos Lietuvoje. Taip pat nagrinėjamos problemos, kylančios taikant naująją baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvoje.
Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. numatyta galimybė paimti iš asmenų turtą, net jei tai nėra tiesioginės pajamos iš nusikaltimo, už kurį jis nuteistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vienoje iš bylų, konkrečiai - Arcuri prieš Italiją (2001 m) - nagrinėjo situaciją dėl Rocco Arcuri ir jo šeimos narių atžvilgiu pritaikyto civilinio turto konfiskavimo. Kaip galima suprasti iš Arcuri prieš Italiją aprašytos bylos detalių, civilinio turto konfiskavimas atlieka ne bausmės, o prevencinę funkciją - užkardyti nusikalstamas veikas per jų finansinio naudingumo mažinimą.
Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų proporcingumas.
Civilinio turto konfiskavimo proceso privalumai ir trūkumai
Vienas esminių CTK proceso privalumų yra šio proceso nepriklausomumas nuo baudžiamojo proceso eigos. Iš esmės net nebūtų labai logiška susieti šių procesų eigos, nes CTK yra skirtas pajamoms iš latentinių nusikaltimų, o ne pajamoms iš baudžiamajame procese nustatytų nusikalstamų veikų konfiskuoti.
Praktiniai procesų atskyrimo privalumai pasireiškia, visų pirma, tuo, kad atskyrus turto paieškos, jo kilmės nustatymo procesą ir asmens baudžiamojo persekiojimo, jo kaltės nustatymo procesą, abu šie procesai tampa operatyvesni, jie nebevilkina vienas kito.
Kitas procesų atskyrimo privalumas sietinas su tuo, kad, kaip žinia, asmens kaltumo ir turto kilmės klausimai gali būti sprendžiami skirtingo lygio įrodinėjimo standartais. Tad galimos situacijos, kai baudžiamajame procese, vadovaujantis aukščiausiais įrodinėjimo standartais, asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, užtat CTK procese surinktų duomenų visai pakaktų nustatyti tam, kad jo kontroliuojamas turtas buvo įgytas neteisėtai, iš latentinių teisės pažeidimų.
Dar vienas svarbus praktinis procesų atskyrimo privalumas - baudžiamojo persekiojimo ir turto tyrimo procesų atskyrimas leistų specializuotis pareigūnams ir koncentruotis į turto tyrimo arba baudžiamojo persekiojimo klausimus, kas, manytina, didintų pareigūnų profesionalumą ir darbo efektyvumą.
tags: #eztt #civilinis #turto #konfiskavimas