Fabijoniškių Garažų Statybos ir Eksploatavimo Bendrijų Istorija ir Dabartis

Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų didžiųjų miestų, garažų bendrijos turi ilgą istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime Fabijoniškių rajono garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų istoriją, jų dabartinę situaciją bei problemas, su kuriomis susiduria tiek bendrijų nariai, tiek pačios bendrijos.

Garažų Bendrijų Ištakos

Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos susiformavo dar sovietmečiu, kai automobilių turėjimas buvo gana populiarus, tačiau vietų jiems laikyti trūko. Žmonės jungėsi į bendrijas, kad galėtų pasistatyti metalinius garažus ir saugiai laikyti savo transporto priemones.

Štai, tarkim, 1985 metais šioje Vilniaus dalyje buvo skirti du žemės sklypai po 9 ha - vienas garažams, kitas aplinkkeliui. Ir tuometiniame Lietuvos TSR Ministrų tarybos dokumente įrašyta, kad žemės paskirtis yra būtent garažų, o naudojimo pobūdis - nuolatinis. „Ir Pašilaičiai pastatyti įrašius nuolatinį pobūdį, ir Justiniškės. Gal reikia griauti?“ - nelabai linksmai nusijuokia V.L.Stemplys.

Laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo 40-oji bendrija apima garažus teritorijoje, adresu Justiniškių g. 140A. Energingas bendrijos vadovas Vidmantas Liudas Stemplys gali valandų valandas kalbėti, kodėl tokie garažai reikalingi miestui.

Dabartinė Situacija

Šiandien situacija yra kiek kitokia. Daugelyje rajonų, įskaitant Fabijoniškes, metaliniai garažai užima didelius plotus valstybinės žemės. Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad sostinėje metaliniai garažai užima 33 valstybinės žemės teritorijas trylikoje rajonų - Antakalnyje, Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujininkuose, Naujojoje Vilnioje, Paneriuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Rasose, Šnipiškėse, Vilkpėdėje ir Viršuliškėse. Bendras užimamos teritorijos plotas - apie 40 ha, užimamuose plotuose gali būti iki 10 tūkst. metalinių garažų.

Iš kažkada buvusios 9 ha teritorijos dabar bendrija deklaruoja apie 2,1 ha po funkcionuojančiais garažais, kita žemė išdalinta privatiems savininkams.

Pasivaikščioti po metalinių garažų masyvus sostinėje ir įdomu, ir truputį baugu. Nemaža dalis teritorijų atrodo gana gūdžiai - žmonių vidury dienos beveik nėra, dalis garažų nukelta, kai kur pūpso krūvos šiukšlių, kitur jau želia gana stori medžiai.

Mokesčiai ir Išlaidos

Metalininius garažus turintys vilniečiai sako per metus sumokantys ir 32, ir 50 eurų per metus. Metinis mokestis šioje bendrijoje siekia šiemet 50 eurų, pensininkams - 46 eurus.

Kiti, turintys čia įsirengę šiokias tokias dirbtuves, nuolat besinaudojantys elektra, kartais tiek moka ir kas mėnesį. Tad nemokėjus kelis dešimtmečius gali susikaupti išties įspūdingos sumos.

Tačiau pirmininkas pripažįsta, kad ne visi garažų savininkai noriai moka už savo turtą, tenka ir patiems skambinėti, važiuoti į namus, pasitelkti skolų išieškotojus.

Teisiniai Aspektai

NŽT turėtų kreiptis į žinomus garažo naudotojus ir įpareigoti juos nusikelti garažus, o jiems nesutikus to padaryti gresia bauda iki 1200 eurų.

Taip pat V.L.Stemplys rodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2013 metų raštą, kuriame pateikiama nuomonė apie metalinius garažus. Jame rašoma, kad „norint perkelti daiktą į kitą vietą, būtina jį išmontuoti į sudedamąsias dalis, tad šis daiktas praranda savo paskirtį, todėl laikytinas nekilnojamu daiktu“.

„Metaliniai garažai ne taip, kaip spaudos kioskai, kurie stovi ant šaligatvio be nieko, yra be grindų, jie turi būti pastatyti ant pamatų, jo ant žemės nepadėsi. Pagamintas tas garažas yra iš atskirų dalių, bet sudėjus jį - tai jau stacionarus darinys“, - kalbėjo pirmininkas.

Garažų Bendrijų Problemos

Viena didžiausių problemų yra žemės nuosavybės klausimas. Dalis teritorijų, kuriose stovi garažai, yra privati nuosavybė. Žemė buvo grąžinta buvusiems savininkams, vėliau tie pardavė, tad dabartiniai reikalauja garažus greičiau išvežti. Daug vietų jau tuščios arba likusios krūvos šiukšlių, padangų.

Kita problema - teritorijų priežiūra. Nemažai garažų yra apleisti, jų aplinka apšiukšlinama, o tai kelia ne tik estetinį, bet ir ekologinį pavojų. Padangų kai kur prikrauta tiek, kad į vieną garažą nė tilpę nebūtų, matyti, kad kažkas čia jas atvežė ir numetė, galbūt net šiemet, nes padangos neatrodo apdulkėjusios.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės gauna teismo įsakymus sumokėti už garažus, net neturėdami nuosavybės dokumentų. Vilnietė Lina 15min pasakojo, kad vienoje iš metalinių garažų bendrijų Vilniaus Justiniškių gatvėje garažą kažkada turėjęs jos tėvas nei iš šio, nei iš to gavo teismo įsakymą sumokėti už tą turtą 600 eurų.

Alternatyvių automobilių stovėjimo aikštelių Vilniaus savivaldybė neplanuoja. Esą garažai trukdo kitokiems projektams.

Garažų Bendrijų Perspektyvos

Nepaisant visų iššūkių, garažų bendrijos vis dar atlieka svarbų vaidmenį Vilniaus miesto infrastruktūroje. Vyras įsitikinęs, kad šie garažai gelbėja Vilnių nuo dar didesnių automobilių sangrūdų daugiabučių kiemuose.

„Mašinų parkavimas Vilniaus mieste yra pats blogiausias Lietuvos respublikoje. Paimkime visus mikrorajonus - Justiniškes, Pašilaičius, Perkūnkiemį, Fabijoniškes, Lazdynus ir t.t. Po 17 val. kiemai užgrūsti taip, kad atvažiavusi moteriškė su vaiku jau neturi kur pasistatyti mašinos, atvažiavę ugniagesiai neįvažiuoja, greitoji pagalba nežino, per kur ligonį išnešti, jeigu reikia, avarinės tarnybos neranda vietos. Galėčiau dar vardinti ir vardinti. Padėtis labai bloga. Visos šitos mašinos, kurios dabar pas mus stovi, daug savininkų pagyvenę žmonės, paliekantys automobilius ypač šaltuoju laiku, stovi priekabos, motociklai ir t.t., jeigu dar išmesime į kiemus tokią krūvą, tai matysime, kas iš viso Vilniaus mieste pasidarys“, - piktinosi bendrijos pirmininkas.

Anot V.L.Stemplio, Rygoje, Estijos, Vokietijos miestuose tokie garažai yra registruojami Registrų centre, jie išlieka. Bet Lietuvoje to nedaroma, tik bandoma bet kokia kaina jų atsikratyti.

Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybė buria darbo grupę, kurios tikslas organizuoti metalinių garažų, esančių valstybinėje žemėje ir sudarančių kliūtis viešosios paskirties objektų plėtrai, iškeldinimo darbus.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius duomenis apie garažų bendrijas Vilniuje:

Atsižvelgus į bendruomenės pageidavimus Šnipiškėse planuojama pastatyti 18 metrų apžvalgos bokštą, iš kurio bus galima pamatyti saugomą medinio paveldo teritoriją, kuri yra abipus Giedraičių gatvės. Taip pat čia planuojama įrengti prekybai skirtus paviljonus, treniruoklius, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, pėsčiųjų takus ir pan.“

Biudžeto lėšomis miestas metalinius garažus iškelia, savivaldybės atstovų teigimu, tik iš tokių teritorijų, į kurias ketina investuoti, siekdama užtikrinti visuomenės poreikius t.y įrengiant viešąsias erdves, skverus, parkus, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektus ir pan. Naujos automobilių stovėjimo aikštelės gyvenamuose rajonuose šiame sąraše nenurodomos.

tags: #fabijoniskes #garazu #statybos #ir #eksploatavimo #bendrija