Studentų būsto nuomos kainos Lietuvoje: Vilnius, Kaunas, Klaipėda

Artėjant rugsėjo 1-ajai, tūkstančiai studentų susiduria su būsto paieškos iššūkiais. Studentavimo metais būsto nuoma yra gan populiarus pasirinkimas. Panagrinėkime, kokios yra butų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, ir kokias alternatyvas turi studentai.

Butų nuomos kainos didmiesčiuose

Lietuvos butų nuomos vasaros rinkoje stebimos netipiškai aukštos kainos.

Vilnius

Pagal nekilnojamojo turto platformos aruodas.lt duomenis, už pigiausią dviejų kambarių buto nuomą aplink Vilniaus centrą esančiuose rajonuose prašoma maždaug nuo 430 eurų per mėnesį. Už tokią kainą gautumėte 48 kv.m butą Karoliniškių mikrorajone. Pasiryžę mokėti 20 eurų daugiau, galėtų išsinuomoti 44 kv. m butą Antakalnyje. O štai už modernų 56 kv.m butą Žirmūnų mikrorajone prašoma 970 eurų per mėnesį. Tai - vienas brangiausių dviejų kambarių butų, esančių aplink Vilniaus centrą. Visos kainos nurodytos be komunalinių mokesčių, o šie žiemą Vilniuje būna didesni nei kituose Lietuvos didmiesčiuose.

Sostinė iki šiol didelę savo šildymo poreikio dalį gamina iš gamtinių dujų, nes nepabaigtas Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas. Prognozuojama, kad visu pajėgumu, nuo pirmos šildymo sezono dienos, jis pradės veikti tik 2023-2024 m. sezoną.

Kaunas

Pasižvalgius po Kauną matyti panašios tendencijos. Pigiausias aruodas.lt siūlomas dvivietis - 30 kv.m eurų butas Šančiuose kainuoja 300 eurų. Norėdami gyventi bent 40 kv.m ploto bute, galėtumėte apžiūrėti Dainavos mikrorajone esantį butą - už šį per mėnesį prašoma 320 eurų.

Klaipėda

Klaipėdos butų kainos kiek mažesnės. Štai pigiausiai dviejų kambarių butą galima gauti už 250 eurų Paupių rajone, tačiau toks variantas nebūtinai tiks studentams, ypač studijuojantiems Klaipėdos universitete. Artimiausia švietimo įstaiga - Klaipėdos valstybinė kolegija yra maždaug už 1,5 km, tačiau susisiekimas su centru kiek komplikuotas. Sportininkų g., netoli KU centrinių rūmų, galima gauti 42 kv.m dvivietį už 300 eurų. Žardininkų rajone galima išsinuomoti butą už 350 eurų, tačiau iki universiteto reikėtų važiuoti per visą miestą.

Žinoma, minėtas kainas studentų atveju beveik visada galima dalinti iš dviejų arba net iš trijų - savarankišką gyvenimą pradedantys jaunuoliai dažniausiai nebūna labai išrankūs plotui. Be to, dalis studentų būsto ieško žiūrėdami ne butų, o atskirų kambarių kainas. Nors tokiu atveju dažniausiai tenka gyventi su nepažįstamu žmogumi, taip išvengiama dažnai taikomo agentūrų tarpininkavimo mokesčio.

Populiarus tokių pasiūlymų šaltinis - socialinių tinklų grupės, į kurias savo skelbimus deda naujo nuomos partnerio ieškantys asmenys.

Nuo rugpjūčio 9-10 d. juntamas suaktyvėjimas. Daugiausiai teiraujamasi apie senos statybos butus. Keista, kad šiemet daugiau skambina ne patys studentai, bet jų tėvai. Lyginant su pernai ir užpernai tuo pačiu laikotarpiu, didelio skirtumo nėra. Liepą - rugpjūtį visuomet būdavo aukštesnė paklausa.

Įdomiausia, kad dalis studentų ieško butų dar net nežinodami, ar įstos. Suaktyvėjimas prasideda jau liepos mėnesį. Lyginant šį laikotarpį su likusia metų dalimi, jaučiamas šioks toks kainų skirtumas. Pavyzdžiui, vieno kambario butas Vilniuje, devynaukštyje (apie 21 - 28 kv.m), kurio nuoma įprastai kainuoja apie 230 Eur/mėn., dabar vertinamas 250 - 270 EUR / mėn. Gali būti, kad tai lėmė bendras kainų augimas rinkoje, nebūtinai studentų suaktyvėjimas.

Kainos šiek tiek sumažėja spalio - lapkričio mėnesiais. Tuo metu dauguma studentų jau būna išsinuomoję butus, prasideda šildymo sezonas. Tada prasideda studentų „migracija“ - kažkas nori pasigerinti sąlygas, išsikraustyti iš bendrabučio arba rasti butą už mažesnę kainą.

NT ekspertas, VšĮ „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius 15min teigė, kad butų nuomos kainos nuo metų pradžios paaugo apie 20-30 proc. Toks nuomos kainų šuolis labiausiai susijęs su karu Ukrainoje - dėl jo į Lietuvą atsikraustė tūkstančiai ukrainiečių.

Anot A.Antanavičiaus, šiuo metu rinka natūraliai pradeda normalizuotis, bet trumpuoju laikotarpiu tam tikras iššūkis studentams lieka, nors gatvėje gyventi neteks.

„Faktas, kad studentai yra ta nuomininkų grupė, kuri dažniausiai yra linkusi kooperuotis ir ieškoti tokių ekonomiškai efektyvių sprendimų. Studentai turi savo biudžetą, kurį yra nusiteikę skirti pragyvenimui, ir stengiasi surasti, kad į tą biudžetą įtilptų - ar tai būtų vieno kambario butas nuomotis dviese, ar trijų kambarių butas pasidalinant kambariais“, - komentavo jis.

NT ekspertai jau ne pirmus metus pastebi, kad vasarą dėl didelio pirmakursių susidomėjimo pakylančios kainos kiek nusileidžia vėlyvą rudenį. A.Antanavičiaus spėjimu, tokia tendencija neturėtų keistis ir šiais metais.

„Tai yra susiję ir su šildymo sezonu, ir su tuo, kad nuomotojams tampa brangiau būstą išlaikyti, todėl atsiranda noras išnuomoti, o ne laikyti tuščią būstą. Taip pat susinormalizuoja paklausa - studentai apsipranta su rinka, iš naujo ieško normalių būstų. Šiais metais tai nebus išimtis, ypač matant, kad atslūgsta imigrantų antplūdis, dalis grįžta į Ukrainą“, - sakė A.Antanavičius.

Jis pridūrė, kad šiuo metu, nepaisant vis dar aukštų kainų matoma didėjanti pasiūla nuomojamo būsto rinkoje, ypač lyginant su metų pradžia.

„Atėjus rudeniui manau, kad išaugusi konkurencija darys spaudimą ir nuomotojai truputį grąžins kainas į normalesnį lygį. Tas išaugimas, įvyko dėl to momentinio šoko - karo - o ne fundamentalių priežasčių. Manau, kad rudenį, dėl to šoko mažėjimo kartu su prognozuojamomis šilumos kainomis, nuomos kainos truputį pamažės“, - prognozavo NT ekspertas.

Alternatyva - bendrabučiai

Aukštesnės nei įprasta nuomos kainos galėtų dar labiau didinti bendrabučių populiarumą - už žemą fiksuotą kainą, į kurią įeina ir komunaliniai mokesčiai, studentai gauna užtikrintą būstą. Tiesa, tokiu atveju dažnai tenka tuo pačiu kambariu dalintis su kitais žmonėmis.

Pasirinkus gyventi bendrabutyje, reiks susitaikyti su tuo, kad gali tekti gyventi vėsiame, drėgname, remonto reikalaujančiame kambaryje ar naudotis ne itin švariais dušais ir tualetais.

„Daugybė studentų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse skundžiasi bendrabučių kokybe. Europos studentų sąjungos (ESU) tyrimo autoriai kritikuoja Lietuvos bendrabučių situaciją dėl milžiniškų kainų skirtumų tarp pačių bendrabučių ir dėl kai kurių iš jų kokybės. Tyrime apklausti studentai nurodė, kad bendrabučius renkasi tik dėl vienintelio jų privalumo - „įkandamos“ kainos.

Apgyvendinimo kainos VU bendrabučiuose keitėsi nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Pernai kainų intervalas svyravo nuo 55 iki 240 eurų. Pasak universiteto atstovės Gretės Gerulaitytės, kainų pokytį lėmė išaugusios energetinių resursų kainos bei būtinybė investuoti į bendrabučių infrastruktūros gerinimą.

Tuo metu Kauno technikos universiteto (KTU) bendrabučiuose kambariai anksčiau kainavo nuo 72 iki 249 eurų, priklausomai nuo vietos, o po kainų pasikeitimo kambariai kainuoja nuo 87 iki 300 eurų į mėnesį asmeniui - nuoma išaugo maždaug 20 proc.

Bendrabučių kambarių nuomos kainos taip pat didės Klaipėdos universitete (KU). Aukštosios mokyklos infrastruktūros valdymo ir investicijų skyriaus turimais duomenimis, nuomos įkainiai nuolatiniams studentams didės 10-15 proc. - jie mokės nuo 2,4 iki 5,8 euro už naktį.

Kito Kaune esančio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) siūlomo apgyvendinimo kainos išlieka tokios pačios kaip pernai.

Vienviečių kambarių kainos asmeniui už parą svyruoja tarp 5 ir 7 eurų. Dviviečių kambarių - nuo 2,5 ir 4,5 eurų už parą, priklausomai nuo bendrabučio vietos ir patalpos būklės.

Štai informacija apie bendrabučių kainas didžiuosiuose Lietuvos universitetuose:

Kauno technologijos universitete (KTU) bendrabučių nuomos kainos šiems metams svyruoja nuo 60 iki 153 eurų. Šiuo metu bendrabučių nuomos kainų kėlimas nėra planuojamas, 15min komentavo KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.

„Kalbant apie bendrabučius, remiantis 5 metų studentų skaičiaus vidurkiu bei KTU bendrabučių vietų skaičiumi, mūsų universitetas gali apgyvendinti apie 31 proc. priimtų studentų - šiuo metu turime 2569 vietas 12-oje bendrabučių“, - komentavo jis.

Klaipėdos universiteto (KU) prorektorius dr. Benediktas Petrauskas komentuoja, kad poreikis bendrabučiuose įprastai būna dvigubai trigubai didesnis nei yra vietų. Universitetas studentus apgyvendina dviejuose bendrabučiuose. Šiuo metu statomas trečiasis, kurį užbaigti tikimasi 2023 m. Naujiems mokslo metams KU pirmakursiams bus paruošta apie 60 vietų - 40 naujos statybos bendrabutyje esančiame KU miestelyje, 20 - bendrabutyje, esančiame pietinėje miesto dalyje. Bendras gyvenamųjų vietų KU bendrabučiuose skaičius - 330.

„Kainos už bendrabučius šiemet didėja palyginti nedaug, apie 10-15 proc. Kainų didinimą sąlygojo situacija rinkoje bei augantys energetinių išteklių kaštai. Planuojama, kad nuo rugsėjo 1-osios asmuo už mėnesio gyvenimą bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, mokės 120 eurų, apsigyvensiantieji Statybininkų prospekte - 70-80 eurų“, - komentavo prorektorius.

Būsto nuomos kompensacijos studentams

Studentai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje studijuoja, gali pasinaudoti būsto nuomos dalies kompensacija. Ji taikoma tik tiems, kurie nuomojasi būstą. Kompensacija gali siekti iki 379 eurų, priklausomai nuo miesto ir nuomojamo būsto ploto. Ja gali pasinaudoti neturintys nuosavo būsto. Taip pat ir nuosavo būsto savininkai, kurių turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. Dėl kompensacijos gali kreiptis ir Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai, kurie turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi.

Vilniuje studijuojanti Paula pasakoja, kad dėl būsto nuomos dalies kompensacijos kreipėsi prieš metus: „Gyvename su kambarioke.". Studentė atskleidžia, kad dokumentų pateikimas gali užtrukti, bet turėti kantrybės tikrai apsimoka.

„Šiuo metu norinčio gauti kompensaciją studento grynosios metinės pajamos už praėjusius metus neturėtų viršyti 9 tūkst. 144 eurų, o jo turimas turtas neturėtų būti didesnis nei 13 tūkst. 671 eurų. Nuomos kompensacijas skiriame iki metų pabaigos, o kitais metais, kai jau būna pateikiamos naujos pajamų ir turto deklaracijos, šias deklaracijas tikriname ir iš naujo nustatinėjame teisę į kompensacijas. Jei žmogus vis dar turi teisę į jas, pratęsiame kompensacijų mokėjimą“, - aiškino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr.

Dėl šios priežasties kompensacijas norintys gauti studentai privalo kasmet deklaruoti savo turtą ir pajamas. Tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai ramina, kad tėvų studentams teikiama parama - pavyzdžiui, pervedami 100 eurų - nėra laikoma studentų pajamomis, dėl kurių jie negalėtų gauti nuomos kompensacijos.

Kompensacijos dydis priklauso nuo išsinuomoto būsto ploto (vienam gyventojui tenkantis būsto plotas turi būti ne mažesnis nei 10 kvadratinių metrų) - vienam studentui gali būti mokama nuo 150 eurų iki 210 eurų (kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio).

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės Taryba prie mokamos Vyriausybės nuomos kompensacijos nusprendė skirti kompensaciją ir iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. 200 eurų skiriami vienišiems gyventojams, likusiems be tėvų globos, kurie yra įrašyti į turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Asmenų ar šeimų sąrašą. 300 eurų skiriami neįgaliesiems, kurie turi teisę būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Norint gauti kompensaciją, itin svarbu, kad tarp nuomotojo ir nuomininko būtų sudaryta būsto nuomos sutartis.

„Siūlėme studentams išsinuomoti bendrabučių kambarius universitetuose ir gauti kompensaciją, tačiau sužinojome, kad universitetai su studentais sudarinėja ne nuomos, o kitokias - apgyvendinimo - sutartis. Tokiu atveju siūlome studentams bandyti kalbėti su universitetų atstovais, kad sutarties forma būtų pakeista į nuomos ir jie galėtų gauti nuomos kompensacijas“, - pastebėjo A.Be kita ko, išeitį turi ir studentai, besinuomojantys ne butus, o kambarius.

„Pavyzdžiui, bute yra 3 kambariai, kuriuose apsigyvena po vieną studentą. Norintiems gauti kompensaciją svarbu, kad nuomos sutartis būtų sudaryta ilgiau nei 1 metams, užregistruota Registrų centre (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ reikės pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą) bei kad išsinuomotos patalpos būtų gyvenamosios paskirties.

„Buvo atvejų, kai studentai į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi išsinuomoję administracinės ar poilsio paskirties patalpas, todėl teisės į kompensacijas neturėjo“, - atkreipė dėmesį E. Dokumentus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galima siųsti el. 3 Vilniuje.

Patarimai ieškantiems būsto

Kaip nepatyrusiam jaunam žmogui išsirinkti tinkamą butą? Nuo ko pradėti?

Pirmiausiai svarbu įvertinti vietą, ar studentui tinka atstumas iki jo mokymo įstaigos. Pagal vietą tinkamus variantus galima toliau filtruoti pagal kainas.

Jei nuomojamasi keliese, aktualu pasižiūrėti, ar pakankamas buto plotas. Reikia pasižiūrėti tinkamų variantų nuotraukas. Pirmam atsirinkimui to užtenka.

Jei važiuojate iš kito miesto specialiai į apžiūrą, būtinai tai pasakykite asmeniui, su kuriuo tariatės. Būna, kad to paties buto apžiūros vyksta kas 15 min. Dažnai butų savininkai ar tarpininkai atvykstantį iš kito miesto įrašys pirmai apžiūrai arba greičiau informuos, jei butas būtų išnuomotas prieš jums atvažiuojant.

Kitu atveju gali tekti „pabučiuoti buto rankeną“, jei kažkas paliktų užstatą prieš jums atvažiuojant. Atvykus į apžiūrą, svarbu apžiūrėti baldus, pasitikrinti, ar tinkama, patogi lova. Pavyzdžiui, aukštam vyrukui dauguma lovų gali būti per trumpos.

Įvertinkite, ar užtenka vietos pasidėti daiktams. Svarbu pasiteirauti, ar nėra tarakonų. Neretai senuose devynaukščiuose jų būna.

Šildymo kainos panašios tame pačiame mieste. Jos gali nežymiai svyruoti, tarkime, namui susitvarkius šildymo mazgą. Tačiau tokie pokyčiai paprastai sudaro vos kelių eurų skirtumą. Šildymo kaina priklausys nuo ploto.

Nebent planuojate nuomotis butą senamiestyje. Taip, bet ten neretaii brangesnės kitos paslaugos. Ten dažnai budi gyva apsauga. Pavyzdžiui, renkantis naujos statybos dviejų kambarių butą, kitos paslaugos gali kainuoti ir apie 70 Eur/mėn. Tuo tarpu senos statybos namuose - apie 20-30 Eur.

Šildymo kainą labai preliminariai galima apskaičiuoti, naudojant 1 Eur už kv.m formulę. Šildymas ir karštas vanduo žiemą gali kainuoti apie 50 - 60 Eur 30 kv.m butui.

Jei butas yra geros būklės ir kaina adekvati, būna, kad jis yra rezervuojamas net neapžiūrėjus. Jei buto nuomos kaina yra žemesnė nei vidutinė ir tarpininkavimo mokestį moka nuomininkas, ji gali siekti 150 - 200 Eur.

Jei butas brangesnis, nėra daug norinčių jį apžiūrėti, tarpininkai lanksčiai žiūri ir kartais nuleidžia tarpininkavimo mokestį. Dažnai per tarpininką nuomojami butai siūlomi mažesnėmis kainomis. Patys savininkai paprastai bando išnuomoti brangiau.

Jei butas jums netiks, tarpininkas gali greitai pasiūlyti kitą variantą, atitinkantį jūsų kriterijus. Taip pat, jeigu ateityje kiltų konfliktas su buto savininku, tarpininkas dalyvautų ginčų sprendime, liudytų teisme.

Ar populiaru tarp studentų dalintis 2-4 kambarių butą keliese? Populiaru. Dažnai vieną didesnį butą nuomojasi 3-4 studentai ar studentės. Tokie renkasi didesnius 3 - 4 kambarių butus. Jie kainuoja 400 - 500 Eur. Tuomet nuomos kaina būna 100 - 130 Eur asmeniui.

Kitas variantas - studentui išsinuomoti kambarį didesniame bute, kuriame jau gyvena kiti studentai arba patys buto šeimininkai. Gerai paieškojus, tokį kambarį galima surasti maždaug už 150 Eur.

tags: #patalpu #nuoma #studentams