Regioniniai parkai - tai saugomos teritorijos, pasižyminčios gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa, dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu. Dažnas, užsukęs į regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Svarbu žinoti, kokia veikla galima ir kokia draudžiama šiose teritorijose, kadangi pažeidimų poveikis aplinkai yra reikšmingas - jie ne tik trikdo natūralias ekosistemas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei, saugomoms rūšims ir trapioms ekosistemoms bei kraštovaizdžio vientisumui.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką galima daryti regioninio parko teritorijoje, kokie reikalavimai keliami statyboms, ūkinei veiklai ir poilsiui, bei kokie apribojimai galioja saugomose teritorijose.
Statyba Regioniniame Parke
Sklypas randasi mieste, bet priklauso regioniniam parkui. Senasis namas buvo nugriautas, planuose pastatyti nedidelį, iki 50 arba iki 80 m2 gyvenamąjį namą. Kokios galimybės ir reikalavimai?
Regioniniuose parkuose statyba yra galima, tik yra keliami reikalavimai pastatų architektūrai, užstatymo plotui. Reikia laikytis regioninio parko keliamų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar tai miestas ar kaimas. Dažniausiai regioniniai parkai savo interneto svetainėse turi pateikę informaciją apie keliamus reikalavimus statinių išvaizdai, užstatymui.
Visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo dydžio, reikalingas projektas ir statybos leidimas. Taip esame projektavę, priklauso nuo regioninio parko vietos, direkcijos sąlygų ir pan., jus painformuos architektas.
Statinio Rekonstrukcija vs. Kapitalinis Remontas
Svarbu atskirti statinio rekonstrukciją nuo kapitalinio remonto, nes nuo to priklauso, ar reikalingi leidimai:
- Statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
- Statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Kiti Statybos Klausimai
- Ar galiu be projekto pasistatyti malkinę, pirtį, garažą? Jeigu klausime išvardyti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m2 bendrojo ploto), išskyrus jų statybą Kuršių nerijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
- Ar galima formuoti naujas ūkininko sodybas parko teritorijoje? Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose.
- Ar galima parko teritorijoje statyti stogines veršeliams žemės ūkio paskirties žemėje? Ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius - stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote).
- Ar galima įsirengti lieptą saugomoje teritorijoje? Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto.
- Kokių dokumentų reikia norint įrengti tvorą? Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių.
- Ar savo sklype, kuris patenka į saugomą teritoriją, galiu išsikasti kūdrą? Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose - viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu.
- Ar galima vagonėlį laikyti valstybiniame parke namų valdoje? Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus).
Ūkinė Veikla Regioniniame Parke
Kokia ūkinė veikla galima ir kokia draudžiama saugomose teritorijose esančiuose miškuose? Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR miškų įstatymas.
Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:
- I grupė - rezervatiniai miškai (miško kirtimai draudžiami).
- II grupė - specialios paskirties miškai:
- A - ekosistemų apsaugos miškai (plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami).
- B - rekreaciniai miškai (plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami).
- III grupė - apsauginiai miškai (plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai).
- IV grupė - ūkiniai miškai:
- A - normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai (plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai).
- B - trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai (miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų).
Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai.
Kiti Ūkinės Veiklos Klausimai
- Ar galima nukirsti savo sklype esantį medį? Jeigu norima pjauti medį, augantį ne miškų ūkio paskirties žemėje, reikia įsitikinti, ar jis nepriskirtas saugotiniems.
- Kur galima važinėti keturračiais saugomose teritorijose? Šių transporto priemonių vairuotojai saugomose teritorijose gali važinėtis tik keliais, išskyrus tam tikrus atvejus.
Poilsis Regioniniame Parke
Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Tačiau poilsiaujant svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:
- Rinkitės oficialias poilsiavietes. Susiruošus stovyklauti saugomose teritorijose, pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kur yra įrengtos oficialios poilsiavietės ir laužavietės.
- Laikykitės pakrančių apsaugos juostos reikalavimų. Prie ežero vykstantiesiems automobiliu, būtina laikytis pakrančių apsaugos juostos reikalavimų - nestatyti automobilio arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.
- Važinėkite tik miško keliais. Keliaujantiesiems automobiliu po miškingas teritorijas, svarbi taisyklė - transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais.
- Saugokite augalus. Aplinkosaugininkai ragina tausoti augalus, ypač - saugomų rūšių.
- Surinkite šiukšles. Stovyklavimo vietoje reikia palaikyti tvarką: nešiukšlinti, šiukšles mesti tik tam skirtose vietose.
Plaukiojimas Vandens Transporto Priemonėmis
Plaukiojant vandens transporto priemonėmis laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Savaeigės plaukiojimo priemonės sukeltas triukšmas ir bangavimas trikdo paukščius ir prastina jų mitybą, variklio turbulencija kelia stresą ne tik žuvims, bet visai vandens gyvūnijai. Be to, į vandenį gali patekti kuro, tepalų, degimo produktų ir kitų kenksmingų medžiagų.
Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą.
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:
- vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;
- valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus tam tikrus apribojimus.
Saugomų Teritorijų Produkto Ženklas
Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų Teritorijų produkto ženklas. Ženklo turėtojas pirmiausia bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai.
Pagrindinė ženklo suteikimo sąlyga - paslaugos teikėjo ar produkto gamintojo vykdoma veikla neprieštarauja saugomos teritorijos tikslams, o prisideda prie jų įgyvendinimo.
Ženklu gali būti žymimi miško, pievų produktai, tradicinių verslų produktai, paslaugos: apgyvendinimas ir maitinimas, prekyba, gidų paslaugos, turistinio inventoriaus nuoma, kelionių organizavimas, tradicinių verslų pristatymas, šviečiamosios ir edukacinės programos ir t.t.
Atsakomybė Už Pažeidimus
Saugomų teritorijų režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 90 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 170 eurų.
Asmenims netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį taikoma atsakomybė - įspėjimas arba 20-50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50-110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.
Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali siekti nuo 150 iki 3 000 eurų.
Jei kyla aplinkosaugos klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu.
Panemunių regioninis parkas
Panemunių regioniniame parke saugomas Nemuno žemupio slėnio kraštovaizdis su šlaitų eroziniais kompleksais, giliais mažųjų upelių žemupiais. Plataus išraiškingo stačiašlaičio Nemuno slėnio kraštovaizdis čia kitoks nei Nemuno kilpų regioniniame ar Dzūkijos nacionaliniame parkuose. Plačios erdvės įrėmintos aukštų stačių šlaitų, šlaituose vertingi stambiausios Lietuvoje kryžiuočių karų laikotarpio XIII-XV a. Nemuno gynybinės linijos fragmentai - Veliuonos, Seredžiaus ir kitais piliakalniai, pilių ir bažnyčių kuorai.
Dvarų gausa, dvarų parkų įvairovė, ilgiausias ir ryškiausias Lietuvoje Nemuno gynybinės linijos fragmentas, upė - gatvė. Panemunių regioninis parkas yra unikalioje slėninių erozinių bei hidrologinių procesų sukurtoje hidrografinėje-morfologinėje struktūroje. Stačių erozinių Nemuno šlaitų raiškumą dar labiau didina abipus Nemuno sukurtos gynybinių piliakalnių grandinės.
Natūralios augalijos ploto tokioje urbanizuotoje teritorijoje ne tiek jau daug. Daugiausia jie išlikę žemės ūkio naudmenoms netinkamose vietose, t. y. šlaituose, palei pat upelius. Tiek sukultūrintose tiek natūraliose Nemuno pievose peri griežlės, švygždos. Sutinkami vieni gražiausių Lietuvos paukščių - kukutis, tulžys ir bitininkas. Parko teritorijoje peri upinės ir mažosios žuvėdros, rudeninės migracijos metu, prie Nemuno galima stebėti didžiuosius baltuosius garnius, kartais - juoduosius gandrus. Miškuose daug geninių paukščių- juodųjų, žaliųjų ir pilkųjų meletų, įvairių rūšių genių.
Panemunių regioniniame parke yra 11 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų.
tags: #ka #galima #daryti #regioninio #parko #teritorijoje