Metalo virinimas yra sritis, kurioje itin svarbu laikytis saugos reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užtikrinti saugumą atliekant suvirinimo darbus patalpose, kokie pavojai tyko ir kaip jų išvengti.
I. Bendrieji reikalavimai
Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės (EST) yra privalomos elektros energijos gamintojams, tiekėjams, operatoriams ir vartotojams. Visi eksploatuojami elektros įrenginiai turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (EĮĮT) ir gamintojo parengtų Techninio eksploatavimo instrukcijų (TEI) reikalavimus.
Elektrikas privalo periodiškai tikrinti sveikatą kartą per dvejus metus. Elektros įrenginio eksploatuotojas atsakingas už EST reikalavimų vykdymą.
Elektrotechnikos darbuotojais vadinami asmenys, turintys atitinkamą elektrotechninį išsilavinimą arba atlikę stažuotę ir nustatyta tvarka atestuoti. Nauji priimti į darbą asmenys, kol neatestuoti pagal toje darbovietėje užimamas pareigas, gali dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose tik prižiūrimi atestuoto elektrotechnikos darbuotojo.
Vartotojo elektros įrenginiuose privalo būti skiriamas asmuo, atsakingas už elektros ūkį. Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį.
Darbų vykdytojais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus. Prižiūrintysis - tai elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas prižiūrėti ne elektrotechnikos darbuotojus, vykdančius ne elektrotechninius darbus elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose ir pan. Brigados nariai privalo vykdyti visus darbų vykdytojo nurodymus, jei jie neprieštarauja šių taisyklių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimams.
Sutrikus darbo režimui, pažeidus įrengimus ar įvykus avarijai, elektrikas privalo savarankiškai ir nedelsdamas imtis priemonių normaliam darbui atstatyti, apie įvykį pranešti bibliotekos direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui ūkio reikalams, imtis priemonių žmonių gelbėjimui. Esant pavojui, pasitraukti iš pavojingos zonos ir pašalinti kitus ten dirbančius.
II. Pavojingi ir kenksmingi veiksniai
Pagrindiniai pavojai
- Elektros srovė
Galimos pasekmės
- Traumos
- Širdies darbo sutrikimai
- Mirtis
Veiksmai norint išvengti pavojaus
- Rankiniai darbo įrankiai turi būti su izoliuotomis rankenomis.
- Neliesti plikomis rankomis neizoliuotų srovinių elektros įrangos dalių.
- Nepriartėti draudžiamu atstumu iki įtampą turinčių dalių.
- Naudotis tik patikrintomis apsaugos nuo elektros priemonėmis.
- Pavojingiausia yra artintis prie nukritusio laido arba išeidinėti iš žingsnio įtampos zonos dideliais žingsniais. Išeiti reikia neskubant ir dedant kojas viena arti kitos, t. y. pirštai-kulnas, arba šokuojant ant vienos kojos.
- Žingsnio įtampa tampa lygi nuliui nutolus apie 20 m nuo laido nukritimo vietos.
Kiti pavojingi veiksniai
- Įrenginių ir įrankių eksploatavimo reikalavimų nesilaikymas
- Besisukančios ar kitaip judančios neuždengtos įrenginio dalys
- Triukšmas
- Gaisro ar sprogimo galimybė
- Dulkės (organinės ir neorganinės kilmės), garai, aerozoliai
- Krentantys daiktai
- Įkaitę paviršiai, karštos įrenginių, mechanizmų dalys
- Darbo vietos, praėjimo kelių užkrovimas, užgriozdinimas daiktais, paslydimas, pargriuvimas
- Fizinė perkrova
- Kritimas iš aukščio
- Drožlės, skiedros
Elektrikas privalo naudotis darbdavio suteiktomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, įskaitant apsauginius darbo drabužius, avalynę, pirštines, akinius, galvos apdangalus ir priemones apsaugoti nuo elektros srovės poveikio.
Kad išvengti pavojingų ir kenksmingų veiksnių, turinčių įtakos darbuotojo sveikatai, poveikio, būtina dėvėti darbo drabužius ir kitas asmenines apsaugos priemones, prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines apsaugos priemones, pranešti padalinio vadovui apie jų susidėvėjimą, netinkamumą naudojimui, apie tai, kad baigiasi jų naudojimo terminas.
Darbo vietoje būtina turėti pirmos pagalbos vaistinėlę.
Dirbant, darbo vietoje turėti ir naudoti šias pagrindines apsaugos priemones: komplektą įrankių su izoliuotomis rankenomis, izoliuojančias lazdas, reples, žemos įtampos indikatorių, multimetrą, dielektrines pirštines. Taip pat turi būti laidų apvalkalai, izoliatorių gaubtai, izoliacinės juostos, skirtos darbui žemosios įtampos įrenginiuose.
Apsauginės priemonės nuo elektros srovės, elektriniai įrankiai bei įrenginiai turi būti naudojami taip, kaip nurodyta gamyklos gamintojos. Naudoti juos kitiems tikslams, kitokiais būdais nei nurodyta jų eksploatacinėse instrukcijose, draudžiama.
Kilnojami 12 V - 50 V šviestuvai, jų kabeliai ir kištukai turi būti tvarkingi. Kištukai turi netikti į 220 V įtampos lizdus. Patalpose turi būti įrengtas bendras apšvietimas, o darbo vietose gali būti įrengtas kombinuotas apšvietimas, sumontuotas pagal projektą. Apšviestumas turi atitikti normas.
Dirbant lauke arba nepalankiose meteorologinėse darbo sąlygose, turi būti patalpos darbuotojams sušilti ir papietauti. Inventorius (kopėčios, lipynės, keltuvai) turi būti išbandyti (patikrinti). Darbo vietoje bendras triukšmo lygis neturi viršyti 85 dBA.
III. Patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų
Visoms gaisrinio skyriaus patalpoms nustatoma bendra kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų.
- Pirma kategorija: Degios dujos, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 28 oC, kai naudojama jų tiek, kad užsidegus sprogstančiam garų ar dujų ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis slėgis.
- Antra kategorija: Nenurodyta informacija.
- Trečia kategorija: Nenurodyta informacija.
IV. Darbų vykdymo tvarka
Jei galima, atjungiama visų elektros įrenginių srovinių dalių įtampa. Darbo vietos ribose paliekamos neatjungtos tik tos įtampą turinčios srovinės dalys, ant kurių bus dirbama. Šios dalys dirbančiojo atžvilgiu turi būti išdėstytos priešais dirbantįjį arba, išimtinais atvejais, iš priekio ir iš vieno šono.
Prieš vykdant darbus arti įtampą turinčių srovinių dalių turi būti įvykdytos punkte 5.1.2. Darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių, įtampą turinčių srovinių dalių.
Draudžiantis įjungti įtampą plakatas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ kabinamas ant elektros aparato, kuriuo išjungiama ir atjungiama įtampa, korpuso arba valdymo elementų. Įtampa patikrinama specialiai tam skirtu išbandytu ir patikrintu įtampos indikatoriumi.
Darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas darbų saugos įspėjančiais ženklais, leidimo plakatais arba plakatais „STOK!
Šviestuvų aptarnavimui iki 5 m. aukščio leidžiama naudoti išbandytas kopėčias. Dirbti ant kopėčių leidžiama patalpose, kurių aukštis ne didesnis kaip 5 m. Draudžiama dirbti ant pristatomų kopėčių, panaudojant kilnojamus elektrinius įrankius, dirbti smūginiais įrankiais, atlikti suvirinimo darbus. Dirbant aukštyje, atidžiai žiūrėti, kad nenukristų įrankis ar medžiaga.
Pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke leidžiama naudotis ne aukštesnės kaip 42 V kilnojamais šviestuvais. Draudžiama dirbti su netvarkingais įrankiais. Dildžių, atsuktuvų rankenos turi būti nesuskilusios ir tvirtai įstatytos.
V. Pirmoji pagalba nelaimingų atsitikimų metu
Įvykus nelaimingam atsitikimui, būtina nukentėjusiam suteikti pirmąją medicininę pagalbą.
Nukentėjusiam ar įvykį mačiusiam asmeniui reikia nedelsiant pranešti padalinio vadovui ir iki tyrimo pradžios išsaugoti įvykio vietą tokią, kokia ji buvo nelaimingo atsitikimo metu.
Pirmiausia nukentėjusį reikia išlaisvinti nuo elektros srovės poveikio. Jei nukentėjęs yra aukštai, įrenginį atjungus ir atpalaidavus nukentėjusį nuo elektros srovės, jis gali nukristi. Tuo atveju reikia imtis priemonių, užtikrinančių nukentėjusio saugumą.
Jei negalima pakankamai greitai atjungti įrenginio, reikia imtis priemonių nukentėjusį atpalaiduoti nuo 2 srovinių dalių, kurias jis liečia. Tai padaryti galima imant už jo sausų drabužių, bet vengiant prisiliesti prie greta esančių metalinių daiktų ir drabužiais neapdengtų nukentėjusio kūno dalių.
Įsitikinti, ar nėra rimtų sužalojimų, lūžių. Jei nukentėjęs nekvėpuoja, nereaguoja į dirgiklius, reikia skubiai daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.
VI. Darbai elektros įrenginiuose
Nurodymas - tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys. Jis išduodamas dviem nustatytos formos blanko egzemplioriais. Išduoti nurodymą, įskaitant jo pratęsimą, leidžiama ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių parų laikui.
Pagal nurodymą turi dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai. Pakeisti brigados sudėtį gali tik darbuotojai, išdavę nurodymą, arba juos pakeitę asmenys, turintys teisę duoti nurodymus dėl darbo tuose elektros įrenginiuose. Pakeitimą įformina darbų vykdytojas darbų vadovo leidimu.
Brigadai leidžiama duoti vieną nurodymą vykdyti paeiliui vieno tipo darbus keliose transformatorinėse, skirstymo punktuose, transformatorių pastotėse (objektuose) ar viename objekte keliuose prijunginiuose bei oro ir oro kabelių linijose, jei visos darbo vietos iki darbo pradžios yra paruoštos, o nurodymo skiltyje „Darbo vietos paruoštos. Liko įjungta įtampa“ iškart nurodomi visų darbo vietų elektros įrenginiai ir jų dalys, kuriuose lieka įjungta įtampa.
Leidimus ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal pavedimus ir nurodymus operatyvinių darbuotojų valdomuose ar tvarkomuose įrenginiuose duoda operatyviniai darbuotojai, visuose kituose elektros įrenginiuose - darbų vadovas, išdavęs pavedimą ar nurodymą arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo.
Dirbant pagal pavedimą, būtina įvykdyti visas darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti reikalingas technines priemones. Techninės priemonės turi būti atliekamos pagal darbų vadovo, davusio pavedimą, užduotį. Pagal pavedimą darbus turi vykdyti ne mažiau kaip du elektrotechnikos darbuotojai, vienas iš jų darbų vykdytojas turi būti ne žemesnės kaip VK.
VII. Techninės priemonės
Vykdant darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, techninės priemonės, susijusios su įrenginių atjungimu ir įžeminimu būtinos darbuotojų saugiam darbui užtikrinti, nustatomos duodant nurodymą arba pavedimą. Vykdant darbus eksploatavimo tvarka techninės priemonės, būtinos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose.
Jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Darbo vietos ribose paliekamos neatjungtos tik tos įtampą turinčios dalys, ant kurių bus dirbama.
Draudžiama dirbti linijoje, turinčioje įtampą, nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis (esant rūkui, lyjant, sningant, tamsiu paros metu, pučiant stipriam vėjui).
Draudžiantis įjungti įtampą ženklas „Nejungti! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ kabinamas ant elektros aparato, kuriuo išjungiama ir atjungiama įtampa, korpuso arba valdymo elementų.
Kilnojamuoju įžemikliu įžeminama jo antgalį prijungus prie įžeminimo įrenginio, kitą jo galą (galus) specialiomis izoliacinėmis lazdomis tuoj pat, patikrinus įtampos nebuvimą, prijungus prie įžeminamo įrenginio srovinių dalių. Įžemiklis nuimamas atvirkščia tvarka.
Aukštosios įtampos įrenginiai kilnojamaisiais įžemikliais su specialiomis izoliacinėmis lazdomis įžeminami mūvint dielektrinėmis pirštinėmis. Tai atlieka du asmenys - vienas VK, kitas PK, o nuima vienas VK asmuo. Žemosios įtampos įrenginiuose kilnojamuosius įžemiklius su specialiomis izoliacinėmis lazdomis uždeda ir nuima vienas VK asmuo.
Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose įžeminama stacionariais įžeminimo peiliais, tai tikrinti įtampos nebuvimo nebūtina.
Darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais ženklais „STOK! ĮTAMPA“.
Dirbant žemosios įtampos įrenginiuose, kai neįmanoma uždėti kilnojamųjų įžemiklių, būtina iš visų darbo vietos pusių, iš kur gali atsirasti įtampa, uždėti izoliuojančius antdėklus, skydus, širmas (intarpus) arba pavaras, elektros spintas, kameras, aparatų gaubtus ir pan.
Be šių priemonių, darbo vietos riboms ir pavojingoms zonoms pažymėti gali būti naudojamos ir kitos darbų saugos norminių aktų nustatytos priemonės. Šiuo atveju jos nepakeičia šiose taisyklėse nustatytų ženklų.
Atjungti įrenginį iš visų pusių, iš kur gali būti įjungta įtampa. Atjungiama komutaciniu aparatu, turinčiu matomą nutraukimą. Jei yra saugikliai, tai juos reikia išimti (išsukti). Būtina įvykdyti priemones, neleidžiančias atsitiktinai įjungti įtampos į darbo vietą (užrakinti komutacinių aparatų pavaras, užrakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti komutacinių aparatų valdymo ir jėgos grandines, komutacinių aparatų kontaktus atskirti izoliaciniu įtarpu ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose iškabinti ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“.
VIII. Darbai oro linijų apsaugos zonose
Darbus, nesusijusius su oro linijos eksploatavimu, kai kyla pavojus jį atliekantiems asmenims nukentėti nuo elektros srovės ar elektromagnetinio lauko, būtina elektrotechnikos darbuotojų priežiūra. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse nustatytais atvejais būtina gauti liniją eksploatuojančios įmonės raštišką leidimą.
Vykdant darbus oro linijų apsauginėse zonose su kėlimo kranais ir savaeigiais keltuvais žmonėms kelti neišjungus įtampos, būtina darbų vadovo priežiūra.
Sutvarkius darbo vietą nustatyta tvarka įforminamas visiškas darbų užbaigimas ir, prieš atliekant įjungimo operaciją, nuimamas ženklas „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“.
IX. Papildomos saugos priemonės
Jeigu prijungti įžemikliai nuo srovinių dalių, ant kurių dirbama, yra atskirti atjungtais jungtuvais, skyrikliais, skirtuvais, galios skyrikliais, išimtais saugikliais, demontuotomis šynomis arba laidais, tai papildomą kilnojamąjį įžemiklį darbo vietoje prie srovinių dalių būtina prijungti tik tuomet, kai šiose dalyse gali atsirasti indukuota įtampa.
Uždaryti ir užrakinti jungtuvų bakų arba pneumatinių pavarų vamzdynų ventilius ir išleisti esantį orą. Ant distancinio valdymo raktų pakabinti ženklus „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“ ir ant uždarytų ventilių - „NEATIDARYTI! DIRBAMA“.
Uždaryti visų oro vamzdynų, kuriais paduodamas oras, ventilius, juos užrakinti, ant ventilių pakabinti ženklus „NEATIDARYTI! DIRBAMA“.
Dirbant komplektinėse skirstyklose ant ištraukto vežimėlio, kameros užuolaidos, kur lieka įtampa, esant galimybei turi būti užrakintos ir ant jų būtinai pakabintas ženklas „STOK! ĮTAMPA“.
Užuolaidas arba dureles, jei yra galimybė, užrakinti ir pakabinti ant jų ženklą „NEJUNGTI! ĮRENGINIUOSE DIRBAMA“.
Išimti bei įstatyti saugiklius reikia išjungus įtampą. Įtampos matavimo transformatorių saugiklius ir žemosios įtampos kamštinius saugiklius išimti bei įstatyti leidžiama, esant įtampai bei apkrovai. Žemosios įtampos elektros įrenginiuose - izoliuojančiomis replėmis ar kitais prietaisais saugikliams keisti.
Elektros įrenginių raktai turi būti budinčių ar kitų darbuotojų apskaitoje.
X. Kvalifikaciniai reikalavimai suvirintojams
Suvirinimo darbus elektra (elektrolankinis suvirinimas) atlikti leidžiama atestuotiems pirminės elektrotechninės kvalifikacijos (toliau - PK) asmenims. Elektrotechnikos darbuotojams leidimas vykdyti suvirinimo darbus įrašomas atestacijos pažymėjime. Elektrinio suvirinimo įrenginius, išskyrus jungiamus komutaciniais aparatais arba kištukiniais sujungimais, prijungti ir atjungti turi teisę vidutinės elektrotechninės kvalifikacijos asmenys (toliau VK).
Elektrinio suvirinimo darbus atliekantiems asmenims, kurių žinios atitinka VK arba aukštą elektrotechninę kvalifikaciją (toliau AK) personalui keliamus reikalavimus, suteikiama teisė vienasmeniškai prisijungti arba atjungti nuo 0,4 kW elektros tinklo kilnojamuosius elektrinio suvirinimo įrenginius. Prijungti ir atjungti žemesnio galingumo suvirinimo įrenginius gali PK kvalifikacijos personalas.
Uždarose ir sunkiai prieinamose ertmėse elektrinio suvirinimo darbus privalo atlikti suvirintojas, stebimas dviejų asmenų, vieno iš kurių kvalifikacija turi būti ne žemesnė kaip VK. Visi nuolatiniai suvirinimo darbai turi būti atliekami specialiose vėdinamose patalpose arba kabinose su šviesai nelaidžiomis ir nedegiomis sienelėmis.
Nenuolatinių, taip pat stambių detalių suvirinimo darbų vietos, jeigu įmanoma, turi būti aptvertos ne žemesniais kaip 1,8-2,5 m šviesos nepraleidžiančiais skydais arba nedegiomis uždangomis. Kai suvirinama lauke, vietoje, kur žmonių judėjimas yra intensyvus, reikia pastatyti saugos aptvaras.
Tiesiant ir perkeliant laidus, reikia imtis priemonių, kad nebūtų pažeista jų izoliacija, laidai nesiliestų su plieniniais lynais, acetileno aparato bei dujų (deguonies, propanobutano ir kt.) aparatūros žarnomis ir karštais vamzdžiais. Kad laidai nebūtų mechaniškai pažeidžiami, juos reikia įmontuoti į guminę žarną. Naudoti laidus su pažeista izoliacija draudžiama.
Neleidžiama virinti elektra indų su suslėgtomis dujomis arba oru, vamzdynų, rezervuarų, cisternų ir kitų talpyklų, kuriose buvo lengvai užsidegančių degiųjų, sprogiųjų arba toksinių medžiagų (skysčių, dujų, emulsijų ir pan.), prieš tai jų kruopščiai neišvalius (neišplovus) karštu vandeniu ir kaustine soda ir po to neprapūtus, neišdžiovinus bei nepatikrinus, ar talpyklose tikrai nėra pavojingos kenksmingos medžiagų koncentracijos. Suvirinimo darbus dirbti tik atidarius dangčius.
Virinant uždarose ertmėse ir lakštinių konstrukcijų viduje, įrengiamas specialus vėdinimas, kuris priklauso nuo darbo pobūdžio. Be to, virinant rankiniu būdu, reikia tiekti švarų orą tiesiai po suvirintojo skydeliu bei naudoti dielektrines saugos priemones: pirštines, kaliošus, kilimėlius, ant kurių turi būti žyma su kito bandymo data. Ypatingais atvejais suvirintojo darbus reikia atlikti su dujokauke. Uždarose patalpose suvirinimo darbus turi atlikti suvirintojas, stebimas dviejų asmenų, vieno iš kurių kvalifikacija turi būti ne žemesnė kaip VK. Stebėtojai turi būti išorėje ir kontroliuoti suvirinimo darbų saugumą.
Virinti uždarose ir ribotose ertmėse leidžiama tik laikantis šių sąlygų: komunikacijoms tiesti ir darbuotojams evakuoti turi būti įrengti liukai; nuolat turi veikti vietinė ištraukiamoji ventiliacija, pašalinanti kenksmingas medžiagas; suvirinimo įrenginyje turi būti įtaisas, įgalinantis nutraukti apsauginių dujų tiekimą, nutrūkus įtampai suvirinimo srovės grandinėje; virinant rankiniu būdu kintamos srovės įrenginiu, turi būti naudojamas tuščios eigos įtampos ribotuvas. Jeigu ribotuvas įrengtas šalia suvirinimo transformatoriaus, ribotuvą būtina įžeminti atskiru laidininku.
Suvirintojas elektros lanku, dirbantis uždarose ertmėse, turi būti aprūpintas apsauginiu diržu su virve, kurio dalį, ne trumpesnę kaip 3 m negu reikia pasiekti darbo vietą laiko antrasis darbininkas, būdamas išorėje. Rezervuarų, katilų, cisternų ir kitų uždarų metalinių talpų vidaus apšvietimui naudojami šviestuvai turi būti įrengti suvirinimo objekto išorėje arba naudojami ne aukštesnės kaip 12V įtampos kilnojamosios lempos ar šviestuvai apsaugoti vielos tinklu. Kilnojamųjų lempų transformatorius turi būti statomas talpyklos išorėje.
Perkeliant kilnojamuosius suvirinimo įrenginius reikia atjungti juos nuo tinklo. Lauke statomi suvirinimo įrenginiai, taip pat visi jų pagalbiniai prietaisai ir aparatai turi būti apsaugoti nuo lietaus ir dulkių. Lauke naudojant neapsaugotos konstrukcijos suvirinimo įrenginius, virš jų turi būti įrengtos nedegamos medžiagos pastogės, apsaugančios, nuo kritulių suvirinimo įrenginius ir suvirinimo darbo vietą. Kai tokių pastogių nėra, lyjant ar sningant suvirinimo darbus reikia nutraukti. Nustojus lyti ar snigti, tęsti elektros suvirinimo darbus gali leisti tik tiesioginis vadovas.
Vykdyti elektros suvirinimo darbus nuo kopėčių draudžiama.
XI. Pagrindinės metalo pjaustymui naudojamų cheminių junginių charakteristikos
1. Acetilenas
Atmosferiniame slėgyje yra bespalvės, aštraus kvapo dujos. Ilgiau pakvėpavus acetileno dujomis, ima pykinti, galima net apsinuodyti. Reagavęs su variu ir sidabru, acetilenas sudaro sprogų mišinį. Labiausiai pavojingi mišiniai, turintys 30 % acetileno. Kadangi acetilenas labai sprogus, gamyboje naudojamas ištirpintas acetilenas: balione yra įdėta purios masės, įmirkytos acetonu. Purios medžiagos porose acetilenas yra ištirpintas acetone. Atsukus ventilį, eina iš acetono išsiskyręs acetilenas.
2. Propano-butano mišinys
Sudaro propanas ir 5-30% butano. Šis mišinys kartais vadinamas suskystintomis naftos dujomis. Propano- butano mišinys 1,7 karto sunkesnis už orą, todėl kaupiasi žemose vietose ir gali sudaryti sprogius mišinius. Suskystinto propano - butano pripildoma tik dalis baliono, nes, pakilus temperatūrai, dujų mišinio slėgis didėja, ir balionas gali sprogti. Suskystintas propano- butano mišinys savaime virsta dujomis baliono viršuje, nes dujų lyginamasis tankis mažesnis už suskystinto mišinio tankį.
3. Deguonis
Atmosferiniame slėgyje yra beskonės ir bekvapės dujos, sunkesnės už orą. Dujiniam pjovimui visada naudojama deguonis, todėl šis pjovimo būdas dar vadinamas deguoniniu. Ore yra 21% deguonies. Jo kiekiui padidėjus trimis procentais (iki 24%) degimo greitis padvigubėja. Esant 40% deguonies, degimo greitis tampa dešimteriopai didesnis. Liepsna uždegta tokiomis sąlygomis, plinta taip sparčiai, kad jos praktiškai neįmanoma užgesinti, kol lieka kokių nors degiųjų medžiagų.
Suslėgtas deguonis, susilietęs su alyvomis ar riebalais, sparčiai juos oksiduoja, užsidega ar net sprogsta. Todėl reikia žiūrėti, kad balionai su suslėgtu deguonimi neužsiterštų, ypač alyvomis ar kitais riebalais.