Finansinės skolos ir turto santykio apskaičiavimas

Analizuoti finansinius duomenis galima ir be standartinių finansinių rodiklių, tačiau reikia pripažinti, kad įvairių finansinių duomenų nagrinėjimo standartizavimas palengvina šią užduotį. Patys finansiniai rodikliai būna labai įvairūs, tačiau kiekvienas iš jų turi konkretų tikslą. Daugumą reikalingų duomenų paprastai galima rasti įmonės finansinėse ataskaitose.

Taip pat daug įtakos turi laikotarpių pasirinkimas: nors tipiška yra pasirinkti pilnų ataskaitinių metų rezultatus, tačiau dažnai analizuojamas gali būti ir kitas laikotarpis, pvz. ketvirčio rezultatai arba paskutinių ketvirčių rezultatai. Rodiklių lyginimas - dar atsakingesnis darbas nei jų paskaičiavimas. Lyginti galima tik panašias bendroves, veikiančias tame pačiame sektoriuje. Geriausia, jei jie tiesioginiai konkurentai.

Deja, realybėje įmonės dažnai turi iš karto kelis verslus, o finansinės ataskaitos vienos. Tokiu atveju lyginimas tampa labai komplikuotas. Nepamirškite - nereikėtų pasikliauti vienu rodikliu, nes kitas gali rodyti visai kitokią situaciją.

Efektyviam įmonės valdymui reikalinga tiksli, teisinga ir savalaikė informacija. Vien tik tvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos nepakanka, kad vadovas žinotų apie įmonės galimybes ir grėsmes ateityje. Tam, kad vadovas turėtų reikalingą informaciją apie įmonės finansinę būklę jis samdo vyr. finansininką.

Santykiniai finansiniai rodikliai skaičiuojami finansinei įmonių būklei įvertinti. Duomenys finansiniams rodikliams apskaičiuoti gaunami iš finansinės atskaitomybės ataskaitų - dažniausia iš balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos. Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus.

Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše, galite susipažinti su pagriniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Pagrindiniai finansiniai rodikliai

• Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas / pardavimai. Šis rodiklis parodo vidutinį įmonės taikomą antkainį.
• EBITDA marža = EBITDA / pardavimų (EBITDA - tai įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją).
• Likvidumo rodiklis = trump. turtas / trump. įsipareigojimų. Likvidumo rodikliai parodo įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus.
• Greito likvidumo rodiklis = (trump. turtas - atsargos) / trumpalaikių įsipareigojimų. Skaičiuojant šį rodiklį iš trumpalaikio turto atimamos atsargos, nes dalis įmonių turi sunkumų per trumpą laiką atsargas paversti pinigais.
• Apyvartinis kapitalas = (trump. turtas - pinigai ir jų ekvivalentai) - (trump. įsipareigojimai - trump. finansinės skolos). Apyvartinis kapitalas parodo kiek daugiau/mažiau turto turi įmonė už trumpalaikius įsipareigojimus.
• Atsargų apyvartumas = (atsargos / savikaina) x periodo skaičius dienomis. Atsargų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai pasikeičia įmonės atsargos.
• Pirkėjų skolų apyvartumas = (pirkėjų skolos / pardavimų) x periodo skaičius dienomis. Gautinų sumų apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai klientai atsiskaito su įmone.
• Skolų tiekėjams apyvartumas = (skolos tiekėjams / savikainos) x periodo skaičius dienomis. Skolų tiekėjams apyvartumas parodo per kiek dienų vidutiniškai įmonė atsiskaito su savo tiekėjais.
• Finansinis svertas = finansinės skolos / nuosavybė. Šis rodiklis parodo kokią verslo dalį finansuoja finansiniai kreditoriai santykyje su įmonės akcininkais.
• Debt / EBITDA = finansinės skolos / EBITDA. Šis rodiklis parodo per kiek metų įmonė būtų pajėgi grąžinti savo finansines skolas nemokėdama palūkanų.
• Paskolų aptarnavimo rodiklis (DSCR) = EBITDA / metiniai paskolų grąžinimai su palūkanomis. DSCR rodiklis parodo įmonės galimybes mokėti metines paskolų įmokas su palūkanomis.
• Palūkanų aptarnavimo rodiklis (ISCR) = EBITDA / metinės palūkanų įmokos. Šis rodiklis parodo įmonės galimybes sumokėti metines palūkanų įmokas.
• Akcijos balansinė vertė = Nuosavas kapitalas - Privilegijuotųjų akcijų kapitalo dalis ir jų dividendas / Paprastųjų akcijų skaičius. Akcijos balansinė vertė atspindi teorinę paprastosios akcijos vertę, kartais vadinama likvidacine verte, kuri būtų gaunama įmonei pardavus turtą balansine verte ir padengus savo įsipareigojimus.
• Nuosavo kapitalo pelningumas = Grynasis pelnas / Nuosavybė. Rodiklis nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui.

Mokumo rodikliai

Mokumo rodikliai (Solvency Ratios) plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to-equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo.

Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsispareigojimus ir trumpalaikį turtą. Mokumas - Įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui.

Skolos ir Nuosavybės Rodiklis (Debt-to-Equity Ratio)

Skolos - nuosavybės rodiklis (debt-to-equity ratio), kitur gali būti vadinamas finansinės priklausomybės koeficientu, parodo kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka skolų bei atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą. Tai įvyksta lyginant įmonės skolas su įmonės nuosavu kapitalu.

Jeigu prisiminsime, kad nuosavas kapitalas plius visos įmonės skolos (įsipareigojimai) yra balansinis dydis, kuris parodo viso nuosavo kapitalo ir skolintų lėšų dydį, tai lengvai suprasime, jog santykis tarp skolų ir nuosavų lėšų (nuosavas kapitalas) atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą. Šis mokumo rodiklis artimas bendrajam mokumo koeficientui (pastovaus mokumo koeficientui), vienintelis skirtumas, kad jis yra atvirkščias, t.y.

Kaip taisyklė laikomasi nuomonės, jeigu rodiklio reikšmė nedaug skiriasi nuo vieneto, tai įmonės būklė mokumo atžvilgiu laikoma normalia, reikšmė ties 0.5 gera. Būtina pastebėti, kad šio rodiklio reikšmės interpretacija labai priklauso nuo ūkio šakos, kurioje veikia įmonė. Sakykim šakose, kurios reikalauja didelių kapitalinių įdėjimų, net rodiklio reikšmė 2 gali būti laikoma gera. Rodiklio reikšmė aplink 0.5 laikoma normalia (t.y.

Įsiskolinimo Koeficientas (Debt-to-Asset Ratio)

Populiarus mokumo grupės rodiklis yra įsiskolinimo koeficientas (debt ratio), pažodžiui verčiant iš anglų kalbos vadinamas skolos rodikliu. Šis rodiklis skaičiuojamas palyginant įmonės skolas (įsipareigojimus) su įmonės turtu, taigi šį rodiklį galime taip pat vadinti ir struktūros rodikliu, kuris palygina sumas esančias skirtingose balanso pusėse.

Visos įmonės skolos padalinamos iš viso įmonės turimo turto, tokiu būdu gaunamas skaičius, kurio reikšmė sako kiek 1-nam įmonės disponuojamo turto eurui tenka skolų. Taigi atskleidžiama proporcija tarp skolų ir turto. Vertinant reikšmę procentais, mes sužinosime kokia dalis turto yra finansuota iš skolintų lėšų.

Šis koeficientas naudojamas analizuojant įmonės kapitalo struktūrą, vertinant įmonės veiklos finansinę riziką, kuri yra susijusi su skolintų lėšų naudojimu. Plačiąja prasme manoma, kad rodiklio reikšmė virš 0.7 yra bloga, o kuomet ji neviršija 0.5 gera.

Pasikartosime, maža rodiklio reikšmė rodo, kad skolos labiau padengtos turtu, taigi turint mažą šio rodiklio reikmę yra lengviau gauti paskolų, nei su aukšta rodiklio reikšme.

Skolos ir turto santykis (D/A rodiklis) - tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos visu turtu. Šis koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuota iš skolintų lėšų.

Įsiskolinimo rodiklis yra vienas iš įmonės finansinio sverto matavimo rodiklių. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo įmonė naudoja daugiau skolinto kapitalo. Paprastai skirtingų sektorių atstovai leidžia sau skirtingą įsiskolinimo koeficientą. Jei verslas smarkiai cikliškas - turėti daug skolų tikrai pavojinga.

Ir atvirkščiai, jei verslas stabilus, bet reikalaujantis daug investicijų - veikti be skolinto kapitalo nebus efektyvu. Normalu, jei vidutinei įmonei šis rodiklis svyruoja tarp 0,2 ir 0,5. Aišku, jis gali ir nepatekti į šias ribas, tačiau niekuomet neturėtų viršyti 1, nes tokiu atveju reikštų, kad įmonė turi daugiau įsipareigojimų negu turto, ir turėtų būti bankrutavusi.

Skaičiuojant skolos ir turto santykį dažniausiai remiamasi pirmąja formule, kuri įtraukia visus įsipareigojimus.

Svarbu atkreipti dėmesį į keletą ypač reikšmingų rodiklių, kurie tiesiogiai susiję su nuosavybės ir skolos santykiu:

• Skolos ir turto santykis: tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės (finansines) skolas su jos visu turtu.
• Nuosavybės ir turto santykis: tai finansinis rodiklis, lyginantis įmonės nuosavą kapitalą su jos turtu.
• Skolos - nuosavybės rodiklis: parodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka skolų bei atskleidžia įmonės kapitalo struktūrą.

Be minėtų rodiklių, svarbu stebėti ir kitus finansinius rodiklius, tokius kaip pajamų augimas, pelningumas, veiklos sąnaudos ir kt. Šie rodikliai leidžia įvertinti įmonės veiklos efektyvumą ir pelningumą įvairiais pjūviais.

Finansinėse ataskaitose įvairiais pjūviais pateikiama informacija apie įmonės finansinius rezultatus per pasirinktą / ataskaitinį laikotarpį. Pagrindiniai rodikliai yra pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pelnas %, grynasis pelnas %.

Vertinant įmonės finansinę būklę, svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta?

Mokumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes plačiau nei likvidumo rodikliai. Dažnai naudojami yra šie mokumo rodikliai: bendrasis mokumo (debt-to-equity), skolos - nuosavybės (debt-to-equity), įsiskolinimo (debt-to-asset) ir manevringumo.

Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsispareigojimus ir trumpalaikį turtą. Mokumas - Įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui.

Trumpai Turto ir nuosavybės santykis - tai finansinis rodiklis, lyginantis visą įmonės turtą su jos nuosavu kapitalu. Šis rodiklis skirtas įmonės rizikingumo lygiui matuoti.

Plačiau Turto ir nuosavybės santykis yra vienas iš įmonės finansinio sverto įvertinimo rodiklių. Vidutiniškai šis rodiklis svyruoja tarp 1,5 ir 2, tačiau normalios jo reikšmės priklauso nuo sektoriaus ir aplinkybių.

Šis rodiklis labai panašus į kitą, atvirkštinį rodiklį - 'nuosavo kapitalo ir turto santykį‘.

Įmonės finansinių rodiklių analizė bus naudinga tik tuomet, jeigu analogiški finansiniai rodikliai bus lyginami tarpusavyje. Lyginant tos pačios kompanijos finansinius rodiklius skirtingais laiko periodais galima nustatyti ar kompanijos finansų būklė gerėja arba blogėja. Svarbu lyginti įmonės finansinius rodiklius su tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančiomis kompanijomis.

Pats faktas, kad kompanijos finansinė situacija keičiasi, tėra pirmas įmonės veiklos finansinės analizės pirmasis žingsnis. Žinodami, kurie santykiniai finansiniai rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galite pradėti gilintis į finansines ataskaitas tam, kad išsiaiškintumėte priežastis.

Kitaip tariant, jeigu įmonės finansiniai rodikliai nuolatos gerėja, tai dar nereiškia, kad ji veikia efektyviau nei jos konkurentai.

Toliau aptarsime keletą svarbių finansinių rodiklių, įskaitant grynosios skolos ir nuosavybės santykį.

Grynoji skola ir jos apskaičiavimas

Grynoji skola parodo realų įsiskolinimų finansinėms institucijoms dydį. Grynoji skola = Paskolos - Pinigai (iš trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų atimama pinigų ir pinigų ekvivalentų suma).

Grynosios skolos ir nuosavybės santykis = Grynoji skola / Nuosavas kapitalas (laikotarpio pabaigoje). Rodiklis parodo finansinių skolų lygį, lyginant su nuosavu kapitalu. Šis rodiklis naudojamas kaip kapitalo struktūros ir finansinio sverto grupės rodiklis.

Rodiklis parodo rizikos arba finansinio įsiskolinimo lygį. Didesnė šio rodiklio reikšmė reiškia prastesnį įmonės mokumą.

Skolos ir nuosavybės koeficientas. Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui. Rodiklis apskaičiuojamas finansinę skolą padalinus iš nuosavo kapitalo.

Kiti svarbūs finansiniai rodikliai: Šie rodikliai padeda įvertinti įmonės finansinę būklę ir efektyvumą:

• EBITDA: Laikotarpio pelnas neatskaičiavus palūkanų, pelno mokesčio, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų.
• EBITDA pelningumas, %: EBITDA / Pardavimų pajamos. Parodo įmonės veiklos efektyvumą ir naudojamas to paties verslo sektoriaus įmonių palyginimui.
• Veiklos pelnas (EBIT): Laikotarpio pelnas neatskaičiavus palūkanų ir pelno mokesčio sąnaudų.
• Veiklos pelningumas, %: EBIT / Pardavimų pajamos. Parodo įmonės veiklos efektyvumą ir naudojamas to paties verslo sektoriaus įmonių palyginimui.
• Nuosavybės grąža (ROE), %: Paskutinių 12 mėnesių pelnas / Nuosavas kapitalas (laikotarpio pabaigoje).
• Turto grąža (ROA), %: Paskutinių 12 mėnesių pelnas / Turtas (laikotarpio pabaigoje).

Įmonės mokumas arba likvidumas parodo kaip kompanijai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Kitaip tariant įmonės mokumo rodikliai parodo ar kompanijai pakaks pinigų grąžinti paskolas ir palūkanas. Naudodami likvidumo rodiklius, galite įvertinti ar kompanijai negresia bankrotas.

Net ir pelningai veikianti kompanija gali bankrutuoti, jeigu ji pristigs apyvartinių lėšų ir nesugebės grąžinti skolų kreditoriams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtinguose pramonės sektoriuose likvidumo rodikliai gali ženkliai skirtis, todėl negalima vertinti viename pramonės sektoriuje veikiančios kompanijos likvidumo rodiklių su kitame sektoriuje veikiančios kompanijos rodikliais.

Kas viename pramonės sektoriuje būtų pražūtinga, kitame pramonės sektoriuje gali būti visiškai normalu.

Jeigu trumpalaikio padengimo koeficientas priartėja prie 1, vadinasi kompanija turi rimtų finansinių problemų ir verta gerai pagalvoti ar verta investuoti į tokią kompaniją, nesvarbu kaip patraukliai atrodytų kompanijos akcijų kaina.

Tokiai kompanijai pinigų neskolintų daugelis bankų, todėl rimtai susimąstykite ar verta pirkti „skęstantį laivą“.

Jeigu bendras padengimo koeficientas mažesnis už „1“, reiškia kompanija metų bėgyje gali bankrutuoti, nebent rastų būdų gauti daugiau grynųjų.

Jeigu bendras padengimo koeficientas rodiklis yra didesnis už 1,vadinasi kompanija be vargo gali įvykdyti savo įsipareigojimus metų bėgyje.

Jeigu trumpalaikio likvidumo koeficientas yra didelis, vadinasi kompanija yra sukaupusi daug grynųjų.

Kaip jau minėjome anksčiau, skirtinguose pramonės sektoriuose veikiančios kompanijos turi skirtingą likvidumo rodiklį. Tad koeficientas „1“ yra tik lyginamasis rodiklis.

Skubaus padengimo koeficientas parodo ar kompanija galėtų atsiskaityti su kreditoriais kelių mėnesių laikotarpiu. Skubaus padengimo koeficientas neskaičiuoja atsargų vertės, kadangi atsargų realizavimas gali užtrukti ganėtinai ilgai.

Ypač pavojinga kai kompanijos bendrojo padengimo koeficientas būna pastovus tačiau skubus padengimo koeficientas prastėja. Tai reiškia kad kompanijoje daugėja atsargų, vadinasi įmonė nesugeba parduoti savo produkcijos.

Grynųjų pinigų padengimo koeficientas yra bene pats konservatyviausias likvidumo rodiklis.

Įmonės pelningumo rodikliai parodo kompanijos galimybes uždirbti pelną. Kompanijos pelningumas priklauso nuo dviejų veiksnių - pajamų ir sąnaudų. Norint apskaičiuoti bendrąją, veiklos ir grynąją maržą reikės kompanijos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktų duomenų.

Santykinių finansinių rodiklių lentelė

Šioje lentelėje pateikiamos dažniausiai naudojamų finansinių rodiklių formulės ir interpretacijos:

Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę.

tags: #finansines #skolos #ir #turto #santykis