Žirmūnų rajone, Vilniuje, daugiabučiuose namuose yra kilę daugybė smulkių ir didelių gaisrų. Ilgai Žirmūnuose gyvenantys vilniečiai prisimena ne vieną baisų gaisrą. Vienas didžiausių šio amžiaus gaisrų Lietuvoje, Vilniaus Žirmūnų rajone, 2007-aisiais nusinešė penkių žmonių gyvybes, dėl sunkių sužalojimų dar daugiau kaip dešimt buvo paguldyti į ligoninę.
Šiame straipsnyje aptariami tragiški gaisrai, įvykę Žirmūnų daugiabučiuose, jų priežastys, pasekmės ir pamokos, kurios gali padėti užkirsti kelią panašioms nelaimėms ateityje.
Daugiabučių gaisrai: štai kodėl jie nuolat kyla ir kaip išlikti saugiems | TIK DUK
2007 metų tragedija Žirmūnų gatvėje
Lietuvą sukrėtusi tragedija nutiko 2007-ųjų kovą, kai per didžiulį gaisrą Žirmūnų gatvės 93-iu numeriu pažymėtame daugiabutyje žuvo net šeši žmonės. Ugnis įsiplieskė šeštajame aukšte. Kai atskubėjo ugniagesiai, atvira liepsna degė vienas butas ir avarinis išėjimas.
Gaisras Žirmūnuose 2007 metais (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Neištvėrę karščio ir dūmų, kai kurie gyventojai gelbėdamiesi šoko iš šeštojo aukšto. Vienas jų, nepabudęs iš komos, mirė ligoninėje. Per šį gaisrą dūmais ir smalkėmis apsinuodijo 21 žmogus, iš jų - keli vaikai ir kūdikiai.
Tyrėjai gaisro židinį aptiko landyne paverstame, šiukšlėmis užgriozdintame kambaryje. Šiame name buvo du avariniai išėjimai, bet abu užgrūsti senais baldais, todėl gelbėtojams atvykus pradėti jie turėjo nuo baldų kraustymo.
Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.
Tyrimas ir įtariamojo nustatymas
Po šio gaisro apnuogino opias daugiabučių gyvenamųjų namų problemas. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas po to, kai 2007-ųjų kovo 11 d., apie 5.20 val., daugiabučiame name, esančiame Žirmūnų g. 93, Vilniuje, kilo gaisras, kurio metu žuvo 6 žmonės ir 22 buvo sužeisti.
Ilgą laiką ikiteisminis tyrimas nepajudėjo iš mirties taško, o Žirmūnų g. 93 name dar ne vieną kartą kilo gaisrai. Pareigūnams tik 2014 metų gruodžio mėn. pradžioje, po „eilinio“ gaisro pavyko nustatyti galimą įtariamąjį.
Atkreiptinas dėmesys, jog patys namo gyventojai buvo iniciatyvūs ir suinteresuoti apsaugoti save bei savo turtą. Daugiabučio gyventojai įsirengė vaizdo stebėjimo kameras, kurios užfiksavo galimą padegėją ir įsiplieskusį gaisrą.
Paaiškėjo, jog tai to paties namo gyventojas A. D., kuris iki „didžiojo“ gaisro, taip namo gyventojai įvardina gaisrą, nusinešusį 6 asmenų gyvybes, buvo atsikraustęs tik prieš metus.
A. D. pareiškus įtarimą dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, įtariamojo apklausos metu buvo gauta duomenų, kad 2007-ųjų kovo 11 d. jis tyčia tame pačiame name - Žirmūnų g. 93 sukėlė gaisrą, kurio metu žuvo 6 žmonės, 22 gyventojai traumuoti (beveik visi apsinuodiję dūmais), iš jų 9 vaikai iki 18 metų amžiaus.
Šis gaisras parodė opias daugiabučių gyvenamųjų namų problemas. Tyrę gaisro priežastis pareigūnai atliko gyvenamojo namo priešgaisrinį techninį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad atsarginiai evakuaciniai išėjimai nėra pasiekiami: atitverti papildomomis durimis, užgriozti nenaudojamais daiktais; padarytos sandėliavimo patalpos, atsarginiai išėjimai užrakinti ir pan.
Teisminis procesas
Nors pražudė net šešis žmones, bet dėl sukelto gaisro 2017 m. rugsėjį Vilniaus apygardos teismas A. Dailidę nuteisė tik 15 metų nelaisvės. Tačiau net ir išvengęs įkalinimo iki gyvos galvos, A. Dailidė skundė vieną nuosprendį po kito, kol byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).
Tačiau LAT teisėjai taip pat nepriėmė galutinio sprendimo, o bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Būtent šiame teisme dar kartą sprendžiamas A. Dailidės likimas.
Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Vilma Budėnienė patvirtino, kad A. Dailidė pateikė skundą, prašydamas jį išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų. Savo ruožtu prokuroras taip pat pateikė atskirą skundą apeliuodamas į paskirtą per švelnią bausmę. Į teismą prokuroras kreipėsi prašydamas nuteistajam paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
„Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti ir nuteistajam paskirta griežtesnė - 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti mūsų teismui. Šiuo metu byla pakartotinai nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.
Kiti gaisrai Žirmūnuose
Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Po šio gaisro buvo sulaikytas įtariamasis.
Vėliau tas pats namas liepsnojo daugybę kartų - degė butų durys, šiukšlių vamzdžiai ir konteineriai, kilimėliai ir laiptinės.
Priešgaisrinės saugos problemos daugiabučiuose
Tragedijos mastu kvapą gniaužiantis gaisras Londono daugiabutyje nusinešė mažiausiai 30 žmonių gyvybių. 17 žmonių nuo metų pradžios daugiabučių gaisruose žuvo ir Lietuvoje.
„Apie 80 proc. senos statybos Lietuvos daugiabučių virstų kalėjimais, jei kiltų gaisras. Nupjautos evakuacinės kopėčios, užsandarintos angos iš aukšto į aukštą, užrakintos durys ar langai, bendras erdves užverčiantys baldai, dviračiai ar kitas inventorius yra kasdienybė mūsų daugiabučiuose. Ekstrinės situacijos metu suvokus, kad išėjimo nėra, žmogų apima dar didesnis siaubas ir panika“, - sako „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr.
Kaip teigiama pastato fasado renovacijai pasirinktų šiuolaikinių pigesnių apdailos medžiagų rūšis galėjo suteikti galimybę liepsnos greičiau išplisti.
„Dažnai yra taip, kad balkonuose buvusios kopėčios yra nupjautos, o angos - užsandarintos. Naujuose namuose balkonai dažnai nelaimės atveju turi perėjimus į kitus aukštus, bet žmonės juos užstato: kartais nesuprasdami, o kartais - specialiai. Tas pats ir su laiptinėmis: jei ji vienatūrė, gaisro atveju dūmai iškart ją užpildo, jei ji nevienatūrė, tai patys gyventojai patys „praktiškai“ išnaudoja laisvas erdves, užversdami jas dviračiais, slidėmis, baldais ir kitais rakandais. Visi visada galvoja, kad nelaimė nutiks kažkam kitam“, - pasakoja A.
Priešgaisrinės saugos pažeidimai daugiabučiuose
Prevencinės priemonės ir patarimai
„Laikas griauti stereotipą, kad sintetinės medžiagos yra pigios, efektyvios ir saugios. Galėčiau pasakyti - iki kibirkšties ir rimto gaisro. Nedegių medžiagų naudojimas nedidina gaisro apkrovų bei neleidžia ugniai greitai išplisti - tuo suteikiant papildomą laiką išsigelbėjimui. Uolieninės kilmės akmens vata yra atspari 1000 laipsnių pagal Celsijų karščiui ir jeigu ja būtų padengtas Londono daugiabutis, gaisras nebūtų taip staigiai apėmęs viso pastato.
Londono daugiabučio gyventojams naujienlaiškiais buvo rekomenduojama kilus gaisrui bėgti tik tuo atveju, jei ugnies židinys jau pačiame bute - kitaip esą saugiau likti bute ir laukti pagalbos. Vis tik jei gaisras kyla buto viduje, pirmiausiai reikėtų įvertinti, kas dega. Jei tai keptuvė ar puodas, problemai išspręsti reikia tik šalto proto.
Tokiu atveju rekomenduojama veiksmų seka: skambinti pagalbos telefonu 112, griebti asmens tapatybę įrodančius dokumentus ir palikti butą, paskui save būtinai uždarant duris, kad ugnis nepersimestų į laiptinę.
Pats svarbiausias eksperto patarimas - pasistengti išlikti ramiam, nes panikuojant daromos klaidos, o gaisro atveju tai gali kainuoti gyvybę.