Tragiškas gaisras Londone, 2017 m. birželio 14 d. nuniokojęs „Grenfell Tower“ daugiabutį, pareikalavo 71 žmogaus gyvybės. Ši nelaimė sukrėtė ne tik Didžiąją Britaniją, bet ir visą pasaulį. Vis garsiau keliami klausimai, kaip ugnis galėjo taip sparčiai išplisti ir apimti visą 120 butų pastatą, sukeldama, pasak ugniagesių vadovų, beprecedentį gaisrą. Daugiausiai kritikos strėlių lekia į fasado apdailos ir termoizoliacijos dangą, sumontuota ant 1974 metais pastatyto namo sienų vykdant jo renovaciją.
Panašu, kad šio daugiabučio fasadas buvo padengtas degiomis medžiagomis. Pasak BBC, ant sienų buvo sumontuotos aliuminio kompozicinės plokštės su plastikiniu užpildu. Tokios plokštės naudotos daugiaaukščių pastatų apdailai Prancūzijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Australijoje, kur taip pat būta itin sparčiai išplitusių gaisrų.
Įmonė „Rydon“, kuri buvo atsakinga už šio daugiabučio renovaciją, sakė, kad projektas „atitiko visus statybos reikalavimus“. Plokštes montavusi „Harley Facades“ BBC sakė: „Šiuo metu mums nežinoma, kad tarp gaisro ir pastato išorės apdailos būtų koks nors ryšys“.
Londono ugniagesių brigados viršininkė Dany Cotton sakė, jog kol kad nežinoma, kas sukėlė gaisrą, kur jis prasidėjo ir kodėl taip sparčiai išplito.
„Grenfell United“ pareiškė, kad pirmadienį prasideda „ilgas kelias teisingumo link“.
Komisijai pirmininkaujantis Martinas Moore'as-Bickas pažadėjo aukų šeimoms pateikti atsakymus. „Artėjant kitam tyrimo etapui aš ir mano komanda esame pasiryžę pateikti atsakymus, kurių ieškote“, - sakė jis.
Pasak „The Independent“, gaisrą sukėlė įmonės „Hotpoint“ FF175B9 modelio šaldytuvas. Policijos teigimu, gaisras nebuvo sukeltas tyčia.
Gaisro Londono daugiabutyje aukų ir dingusių žmonių skaičius siekia 79, per gaisrą buvo sunaikinta apie 150 butų.
Situacija Lietuvoje
17 žmonių nuo metų pradžios daugiabučių gaisruose žuvo ir Lietuvoje. „Apie 80 proc. senos statybos Lietuvos daugiabučių virstų kalėjimais, jei kiltų gaisras. Nupjautos evakuacinės kopėčios, užsandarintos angos iš aukšto į aukštą, užrakintos durys ar langai, bendras erdves užverčiantys baldai, dviračiai ar kitas inventorius yra kasdienybė mūsų daugiabučiuose.
Ekstrinės situacijos metu suvokus, kad išėjimo nėra, žmogų apima dar didesnis siaubas ir panika“, - sako „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr.
„Gaisro situacija yra be galo stresinė, joje sunku išlaikyti šaltą protą, todėl žmogus ima kliautis instinktais. Londono daugiabučio atveju ugnis per labai trumpą laiko tarpą išsiplėtė per dvidešimt aukštų, o kadangi gaisras prasidėjo apačioje ir kilo aukštyn, gyventojai buvo atkirsti nuo išėjimo, kas visada kelia dar didesnę paniką“, - teigia A.
Kaip teigiama pastato fasado renovacijai pasirinktų šiuolaikinių pigesnių apdailos medžiagų rūšis galėjo suteikti galimybę liepsnos greičiau išplisti.
„Dažnai yra taip, kad balkonuose buvusios kopėčios yra nupjautos, o angos - užsandarintos. Naujuose namuose balkonai dažnai nelaimės atveju turi perėjimus į kitus aukštus, bet žmonės juos užstato: kartais nesuprasdami, o kartais - specialiai. Tas pats ir su laiptinėmis: jei ji vienatūrė, gaisro atveju dūmai iškart ją užpildo, jei ji nevienatūrė, tai patys gyventojai patys „praktiškai“ išnaudoja laisvas erdves, užversdami jas dviračiais, slidėmis, baldais ir kitais rakandais. Visi visada galvoja, kad nelaimė nutiks kažkam kitam“, - pasakoja A.
Didžiausias šio amžiaus gaisras Lietuvoje, Vilniaus Žirmūnų rajone, 2007-aisiais nusinešė penkių žmonių gyvybes, dėl sunkių sužalojimų dar daugiau kaip dešimt buvo paguldyti į ligoninę. Šiame name buvo du avariniai išėjimai, bet abu užgrūsti senais baldais, todėl gelbėtojams atvykus pradėti jie turėjo nuo baldų kraustymo.
„Laikas griauti stereotipą, kad sintetinės medžiagos yra pigios, efektyvios ir saugios. Galėčiau pasakyti - iki kibirkšties ir rimto gaisro. Nedegių medžiagų naudojimas nedidina gaisro apkrovų bei neleidžia ugniai greitai išplisti - tuo suteikiant papildomą laiką išsigelbėjimui. Uolieninės kilmės akmens vata yra atspari 1000 laipsnių pagal Celsijų karščiui ir jeigu ja būtų padengtas Londono daugiabutis, gaisras nebūtų taip staigiai apėmęs viso pastato.
Londono daugiabučio gyventojams naujienlaiškiais buvo rekomenduojama kilus gaisrui bėgti tik tuo atveju, jei ugnies židinys jau pačiame bute - kitaip esą saugiau likti bute ir laukti pagalbos.
Vis tik jei gaisras kyla buto viduje, pirmiausiai reikėtų įvertinti, kas dega. Jei tai keptuvė ar puodas, problemai išspręsti reikia tik šalto proto. Tokiu atveju rekomenduojama veiksmų seka: skambinti pagalbos telefonu 112, griebti asmens tapatybę įrodančius dokumentus ir palikti butą, paskui save būtinai uždarant duris, kad ugnis nepersimestų į laiptinę. Pats svarbiausias eksperto patarimas - pasistengti išlikti ramiam, nes panikuojant daromos klaidos, o gaisro atveju tai gali kainuoti gyvybę.
Šiuo metu daug rašoma apie degančiu fakelu Londone virtųsi daugiabutį. O kokia situacija gaisrinės saugos požiūriu Lietuvoje esančiuose daugiabučiuose?
„Kad būtų išvengta skaudžių nelaimių, svarbiausia yra šalinti priežastis, kad tokie gaisrai nekiltų. O tuo rūpintis turi tiek patys gyventojai, tiek namų bendrijos. Deja, priešgaisrinės priežiūros pareigūnų kasmet daugiabučiuose atliekami patikrinimai verčia nerimauti, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. - Jie rodo, kad kai kuriuose pastatuose, kilus gaisrui, būtų sudėtinga evakuotis. Deja, ir avariniai išėjimai neretai neatitinka jiems keliamų reikalavimų.
Pasak J. Targonsko, neretai stokojama atsakingo požiūrio. Gyventojai rūsių koridoriuose, laiptinėse, palėpėse kaupia ne tik įvairius daiktus, bet ir degias medžiagas, būna rakinamos laiptinių durys, užmūrijami langai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje daugiabučiuose kilo 395 gaisrai, kurių metu jau žuvo 17 žmonių, 44 buvo išgelbėti. Per penkerius metus šalyje tokiuose pastatuose kilo beveik 4 tūkst. gaisrų. Jų metu žuvo 141 žmogus.
Dažniausia priežastis, dėl kurių daugiabučiuose kyla gaisrai - neatsargus žmonių elgesys. „Dažnai juose žūstama neatsargiai rūkant. Neretai gaisrai kyla, kai paliekami įjungti šildymo ar kiti buities prietaisai, ugnis įsiplieskia ir dėl elektros instaliacijos. Visais šiais atvejais gyventojų gyvybę gali išgelbėti dūmų detektoriai, kuriuos įsirengti ir tinkamai prižiūrėti nuolat skatina ugniagesiai“, - teigia J.
Ugniagesiai primena, jog kilus gaisrui daugiabutyje, kuo skubiau reikia eiti į lauką ir nepamiršti perspėti kaimynų. Jokiu būdu negalima naudotis liftu, nes išjungus elektros tiekimą, jame įkalintiems žmonėms gresia pavojus uždusti dūmuose.
Evakuojantis būtina judėti išėjimo link. Jeigu laiptinėje daug dūmų, burną ir nosį reikia prisidengti drėgnu audiniu. Jeigu neįmanoma evakuotis laiptais, reikia išeiti į balkoną ir stengtis atkreipti į save dėmesį.
Statistika
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis apie gaisrus daugiabučiuose Lietuvoje:
- Šiemet kilo 395 gaisrai.
- Žuvo 17 žmonių.
- Išgelbėti 44 žmonės.
- Per penkerius metus kilo beveik 4 tūkst. gaisrų.
- Per penkerius metus žuvo 141 žmogus.
Dažniausia priežastis - neatsargus žmonių elgesys.
Saugumo priemonės ir rekomendacijos
Siekdama užtikrinti gyventojų saugumą, Vilniaus savivaldybė siūlo nustatyti, kad aukštesni nei penkiaaukščiai namai negalėtų būti atnaujinami degiomis medžiagomis, o saugus atstumas aplink angokraščius daugiabučiuose pastatuose būtų nedegus.
Mineralinės vatos gamintojų asociacija (MVGA) teigia, kad mineralinė vata priskiriama prie saugiausių, nedegių medžiagų klasės (A1, A2), o polistireninis putplastis - žemesnei E degumo klasei.
Anot asociacijos, mineralinė vata priskiriama prie saugiausių, nedegių medžiagų klasės (A1, A2), o polistireninis putplastis - žemesnei E degumo klasei. „Nedegių medžiagų naudojimas nedidina gaisro apkrovų bei neleidžia ugniai greitai išplisti - tuo suteikiant papildomą laiką išsigelbėti. Uolieninės kilmės akmens vata yra atspari 1.000 C temperatūrai.
MVGA teigimu, Lietuva pagal mirčių gaisruose statistiką tarp Europos šalių yra penkta -100.000 gyventojų tenka 4,2 žuvusio gaisre.
Asociacijos „Fire Safe Europe“, kurios medžiaga remiasi MVGA, teigimu, tragiškos nelaimės Londone buvo galima išvengti, jei pastatuose, ypač aukštuminiuose, nebūtų naudojamos gaisro pavojų didinančios statybinės medžiagos.
Anot p., „Kai liepsna neveikia, putplastis subliūkšta ir užgesta, nes jame yra iki 98% oro.
Pono Ignatavičiaus teigimu, jei Lietuvoje statybininkai statys ir modernizuos pastatus, nenusižengdami galiojančioms priešgaisrinės saugos taisyklėmis, jokių pavojų gyventojams neturėtų kilti.
Aplinkos ministerija nurodo, kad Lietuvos rinkai tiekiamus statybos produktus, jų gamybos kontrolės sistemas sertifikuoja, atlieka bandymus paskirtosios ar notifikuotosios sertifikavimo įstaigos ar bandymų laboratorijos.
Valstybinė energetikos inspekcija informuoja, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. į Lietuvos rinką negalės būti tiekiami elektros kabeliai, kurie neturės nurodytų degumo klasių.
Taip pat rimtų klausimų kelia oficialus ugniagesių tarnybos raginimas namo gyventojams siaučiant gaisrui likti savo butuose ir pakišus po durimis rankšluosčius, kad nesklistų dūmai, laukti pagalbos.
Be diskusijų apie daugiabučio apdailą, taip pat keliama klausimų, kodėl „Grenfell Tower“ nebuvo įrengta priešgaisrinė purkštuvų sistema, kuri būtų padėjusi sustabdyti gaisro plitimą, kodėl pastate nebuvo jokios centrinės priešgaisrinės signalizacijos, kuri būtų pažadinusi miegančius gyventojus.
Tyrėjai visus parodymus išklausys dviem etapais: iš pradžių bus mėginama nustatyti faktus, susijusius su įvykių seka, o likusieji klausimai bus nagrinėjami vėliau šiemet.
Taip atsirado bandymų metodas BS 8414. Pastaruosius 12 metų ši organizacija ir jos sukurtas BS 8414 yra vienintelė priemonė izoliacijai iš plastikų bandyti.
Po „Grenfell Tower" tragedijos D. Britanijoje vyksta taip vadinamas priešgaisrinis būstų auditas, kurio metu siekiama išsiaiškinti, kiek būstų yra nesaugūs priešgaisriniu požiūriu.
Tokiame tyrime dalyvaujantis S. Hay sako, kad priešgaisrinės saugos būklė D. Britanijos būstuose yra sudėtinga.
tags: #gaisras #londono #daugiabutyje