Gaisrai Daugiabučiuose: Priežastys, Statistika ir Prevencija

Gaisras yra nekontroliuojamas ugnies plitimas, kuris kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, gali sunaikinti pastatus, miškus ir kitus objektus. Gaisro priežastys gali būti įvairios: netyčinis žmonių elgesys, techniniai gedimai, gamtiniai reiškiniai, pvz., perkūnija, ar net tyčinis padegimas.

Šiame straipsnyje aptarsime gaisrus daugiabučiuose namuose, jų priežastis, statistiką ir prevencines priemones, kurios gali padėti apsaugoti gyvybę ir turtą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) apie 21 val. sulaukė pranešimo apie degantį namą Krekių seniūnijoje. Pranešta, kad prie pagrindinio kelio dega namas. Įvykio vietoje dirba tarnybos.

Štai keletas pavyzdžių, kaip gaisrai siaubė Lietuvą:

• Balandžio 1-osios naktį Radviliškio rajone, Šeduvoje, kilo tragiškas gaisras. 1 val. 30 min.užgesinus gaisrą name, rasti D. M. (gimusi 1970 m.), M. P. (gimusio 1984 m.) ir S. P. (gimusio 1948 m.) kūnai.
• Kovo 24 d. apie 12 val. 45 min. Radviliškio r., Žardelių k., sudegė 10 šiaudų rulonų. Įtariamas padegimas.
• Kovo 18 d. 22 val. Kėdainių r., Aušros kaime, Saulėtekio gatvėje, Z. V. (gimusios 1955 m.) name kilo gaisras, kurio metu sudegė stogas bei apdegė virtuvės patalpos. Gaisravietėje rasti apsinuodijusių smalkėmis nuomininkų G. L. (gimusio 1966 m.) ir G. L. (gimusios 1959 m.) kūnai.
• Vasario 12-osios pavakarį Kaune, A. ir J. Gravrogkų gatvėje esančiame daugiabučiame name užsidegė butas. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, iš penktame aukšte esančio buto veržėsi atvira liepsna.

Apie 12 val. 30 min. buvo pranešta, kad daugiabučio, stovinčio Rinktinės ir Olipiečių g. kampe, stogas dega atvira liepsna. Per gaisrą išdegė apie 80 kvadratinių metrų stogo dangos.

Marijampolėje, Draugystės gatvėje esančiame bute, trečiadienį kilo gaisras, jo metu žuvo vyras, dar viena moteris išgabenta į ligoninę.

Penktadienį Kauno rajone užsiliepsnojo namas. BPC duomenimis, 10.44 val. skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Kauno r. sav., Zapyškio sen., Kuro k., Gervių g. dega namas atvira liepsna.

Kauno rajone, Noreikiškių kaime, nukritus sportiniam lėktuvui „LY-ARS“, žuvo pilotas V.

Šeštadienio rytą dėl liepsnose paskendusio automobilio ant kojų sukelti Vilniaus ugniagesiai. Nufilmuota, kaip Šeškinėje liepsnos prarijo „Toyota Prius“, iš mašinos beliko metalo griaučiai. Tokius vaizdus rytą užfiksavo grupės „Reidas Vilniuje“ nariai.

Statistika ir tendencijos

Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Andrius Eidimtas pastebi, kad bendros gaisringumo tendencijos per paskutinius metus yra teigiamos. Iš viso per šį laikotarpį buvo užfiksuoti 539 įvairūs įvykiai, tačiau gilesnė analizė atskleidžia, kaip kinta gaisrų priežastys ir kokios būna jų pasekmės neatidiems žmonėms.

Lyginant Kėdainių rajoną ir gaisrų skaičių gyvenamajame sektoriuje, 2022 metais buvo 68 gaisrai per visus metus, 2023 metais - 64, 2024 metais - jau tik 61.

Nors atskirų sezonų statistika svyruoja, žvelgiant į platesnį paveikslą, Kėdainių rajone pastebimos ir teigiamos tendencijos. 2022 metais turėjome 44 individualių namų gaisrų atvejus.

Statistikos analizė aiškiai rodo, kad daugumos gaisrų galima išvengti.

Aut. Galima pagalvoti, kad gyvenant daugiabutyje gaisro tikimybė mažesnė. Gal ir taip, tačiau ir pasekmės neretai būna skaudesnės, ypač tiems, kurie gyvena viršutiniuose aukštuose ir gaisro metu daugiabutis gali tapti tikrų tikriausiais mirtinais spąstais.

Gaisrų statistika Kėdainių rajone

Pernykštė žiema, deja, buvo gausiausia gaisrų per paskutinius trejus metus - jų buvo 126.

Nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. balandžio gaisrų buvo ženkliai mažiau - šimtas.

2022 m. spalio-2023 m. balandžio mėnesiais Kėdainiuose buvo 118 gaisrų.

Pagrindinės gaisrų priežastys

Pasak A. Eidimto, pagrindinės gaisrų priežastys ir vėl buvo tos pačios, nors jos tesudarė 45 proc. visų gaisrų priežasčių. Likusi didesnė pusė gaisrų kilo dėl pavienių kitų priežasčių, tarp kurių, beje, atsirado ir naujų, anksčiau su gaisrais nesietų problemų. Tarkime, tokių, kaip petardų sprogdinimas.

Pasak A. „Iš tų 118 atvejų 2/3 įvykių sudaro pagrindinės dvi priežastys: tai yra netvarkingas žmogaus elgesys tuo periodu (35 proc. atvejų) ir krosnių, židinių, dūmtraukių, įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (26 proc. atvejų)“, - statistinius duomenis komentuoja Kėdainių PGT viršininkas.

„Tą sezoną 24 proc. gaisrų kilo dėl netvarkingo žmogaus elgesio, o 31 proc. dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų”, - teigia A. Eidimtas.

• Neatsargus žmogaus elgesys: Tai gali būti neatsargus rūkymas, karštų pelenų išpylimas į netinkamą vietą, laužų deginimas netinkamoje vietoje ir pan.
• Krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai: Netinkamai įrengtos ar prižiūrimos krosnys ir dūmtraukiai yra dažna gaisrų priežastis.
• Petardų sprogdinimas: Neteisingas pirotechnikos naudojimas gali sukelti gaisrus.

Statistikoje dažnai matomas terminas „neatsargus žmogaus elgesys“ daugeliui gali atrodyti abstraktus, tačiau Kėdainių PGT viršininkas Andrius Eidimtas pateikia labai konkrečių ir kasdieniškų pavyzdžių, kurie iliustruoja, kaip paprasti, bet aiškiai neatsargūs žmogaus veiksmai virsta tragedija.

„Kas yra neatsargus žmogaus elgesys? Na, ėmė ir išpylė karštus pelenus į plastikinį šiukšlių konteinerį, dėl to kilo gaisras“, - vieną dažniausių klaidų įvardija pareigūnas.

Kitas tipiškas scenarijus - kiemo tvarkymo darbai. „Pradėjo deginti laužą, lapus, vėjas pakilo, lapus ir šakas degančius nunešė, ūkinis pastatas užsidegė“.

„Prie krosnies, virtuvės patalpoj sukrovė malkas. Atsineša žmonės šlapias, džiovina taip. Nesitiki, kad kibirkštis išlėks ir uždegs jas“, - apie dažnai pasitaikantį, bet itin rizikingą įprotį pasakoja A.

Netgi šventinis laikotarpis gali tapti pavojaus šaltiniu. „Šių metų sausio pradžioje mes turėjome aštuonis atvejus, kur petardos ir fejerverkai sukėlė gaisrus. Apibendrindamas šią gaisrų kategoriją, A.

Žmonių žūtys

„Per tą žiemos laikotarpį žuvo vienas žmogus. Jis žuvo būtent dėl neatsargaus rūkymo, o ši nelaimė nutiko pačiame Kėdainių mieste“, - skaudžią statistiką pateikia A.

„Turėjome du žuvusiuosius per tą žiemą. 2024 metų sausio 8 dieną Krakių seniūnijoje žuvo du žmonės. Ir priežastis buvo krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai“, - konstatuoja A.

„Vienas žmogus žuvo Dotnuvos seniūnijoje lapkričio 30 d. dėl neatsargaus rūkymo, o gruodžio 10 d. Krakių seniūnijoje - dėl neatsargaus žmogaus elgesio", - skaudžius faktus vardija A.

Nepaisant šių teigiamų pokyčių, A. Eidimtas perspėja nesidžiaugti per anksti, ypač kalbant apie žmonių žūtis. Jis primena išskirtinius 2023 metus, kai Kėdainių rajone nebuvo nė vienos aukos gaisruose.

Prevencinės priemonės

Norint išvengti gaisrų daugiabučiuose namuose, būtina laikytis tam tikrų saugumo taisyklių ir imtis prevencinių priemonių:

• Dūmų detektoriai: Įrenkite autonominius dūmų detektorius. Jie padeda anksti aptikti gaisrą ir įspėja gyventojus.
• Krosnių ir dūmtraukių priežiūra: Reguliariai valykite dūmtraukius ir įsitikinkite, kad krosnys yra tvarkingos.
• Atsargumas su ugnimi: Būkite atsargūs su atvira ugnimi, ypač rūkant ir naudojant žvakes.
• Elektros prietaisai: Patikrinkite, ar elektros instaliacija tvarkinga ir neperkraukite elektros lizdų.
• Šildytuvai: Naudokite tik sertifikuotus šildytuvus ir laikykite juos saugiu atstumu nuo degių medžiagų.

Atskirą dėmesį Andrius Eidimtas skiria elektrinių šildytuvų saugiam naudojimui, nes būtent jie dažnai tampa gaisro priežastimi daugiabučiuose.

Viršininkas akcentuoja, kad pirmiausia šildytuvas turi būti sertifikuotas, taip pat jį privalu jungti ne į ilgintuvą, o tiesiai į elektros lizdą. Svarbu laikyti jį saugiu atstumu nuo degių paviršių, užuolaidų, baldų, nedžiovinti ant jo drabužių.

Ypatingai svarbu patiems nekrapštinėti elektrinio šildytuvo, mat dauguma jų šiais laikais turi apsaugos funkcijas - tarkime, nukritus šildytuvui ar jį pakėlus, jis automatiškai išsijungia.

Tačiau pati svarbiausia taisyklė, pasak A. Eidimto, niekada nepalikti įjungto šildytuvo be priežiūros.Dar šį rudenį turėjome situaciją soduose, kai žmogus užkūrė krosnį ir išvažiavo į miestą.

Viena svarbiausių prevencijos dalių - autonominių dūmų detektorių įrengimas. Pareigūnai gyventojams primena ne tik apie krosnių, bet ir apie kitų prietaisų keliamus pavojus.

„Vizitų metu mes taip pat stengiamės gyventojams papasakoti, kaip išvengti gaisrų daugiabučiuose ir tinkamai eksploatuoti dujinius, elektros prietaisus, šildytuvus, taip pat apžiūrime dūmų detektorius“, - apie prevencijos turinį pasakoja A.

Paklaustas apie gyventojų reakciją į duris pasibeldus ugniagesiams, viršininkas pripažįsta, kad ji būna įvairi. „Įvairiai būna, vieni noriai įsileidžia, kiti neįsileidžia į namus, bet per duris sutinka pasikalbėti.

Prevencinės akcijos

Andrius Eidimtas išskiria tris pagrindines akcijas, orientuotas į suaugusius gyventojus: „Padėk artimui“, „Daugiabučiai namai be gaisrų“ ir „Saugūs namai“.

Jų metu pareigūnai lankosi gyventojų namuose, konsultuoja, pataria ir primena svarbiausias saugumo taisykles. Miestuose didžiausias dėmesys skiriamas daugiabučiams.

tags: #gaisras #pagiriaiu #daugiabutyje