Gaisrai yra viena didžiausių nelaimių, galinčių sukelti didelius nuostolius ir pavojų gyvybei. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gaisrai kyla dėl įvairių priežasčių, o jų eiga atviroje patalpoje turi savitų ypatumų. Šiame straipsnyje aptarsime gaisro eigą, dažniausias priežastis ir prevencines priemones, kurios padės apsaugoti jus ir jūsų turtą.

Dažniausios Gaisrų Priežastys
Gaisro šaltinių gyvenamuosiuose namuose yra daug: krosnys, įkaitęs lygintuvas, deganti dujinė ar elektrinė viryklė, smilkstanti nuorūka ir kt. Taigi pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos statistiką per pastaruosius aštuonis mėnesius Lietuvoje:
- 22,6 proc. gaisrų kilo dėl pašalinių ugnies šaltinių.
- 15,8 proc. - dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi. Tai galėtų būti be priežiūros paliktos degančios žvakės, neatsargus rūkymas lovoje, kai užmiegama su rūkstančia nuorūka, užmaršumas virtuvėje, kai ant kaistančios viryklės be priežiūros yra paliekamas gaminamas maistas ir t.t.
- 12,8 proc. - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų.
- 7.2 proc. - dėl elektros instaliacijos gedimų. Kai gaisrai elektros tinkluose kyla dėl trumpo sujungimo.
- 1,7 proc.- dėl neatsargaus rūkymo.
- vaikų žaidimai su ugnimi. Kai jie paliekami be priežiūros namuose. Todėl svarbu kuo ankščiau vaikus išmokyti elgtis su ugnimi.
Šie duomenys rodo, kad gaisrų skaičiai, palyginus juos su 2021 metais kilusiais gaisrais, išlieka panašūs. Taigi galima daryti prielaidą, kad gyventojai turėtų atsakingiau laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Gaisro Etapai Atviroje Patalpoje
Gaisro eiga atviroje patalpoje susideda iš kelių etapų:
- Plėtros etapas: Plėtros etapo metu gaisras padidėja ir pradeda degti kiti aplink gaisro šaltinį esantys objektai. Gali užsidegti netgi prie ugnies esančių sienų, grindų ir lubų paviršiaus apdaila. Plėtros metu ugnis yra vietinė. Plėtros etapo metu galimas staigus užsiliepsnojimas.
- Staigus užsiliepsnojimas: Taip būna, kai ugnies intensyvumas toks didelis, jog ji tampa nebe vietinė ir apima visas patalpoje esančias degias medžiagas. Paprastai staigiai užsiliepsnojama, kai gaisro dūmai patalpoje pasiekia 500-600°C temperatūrą. Staigus užsiliepsnojimas galimas nuo užsidegimo praėjus vos kelioms minutėms. Tačiau jį galima pavėlinti arba net išvengti.
- Aukščiausias lygis: Po staigaus užsiliepsnojimo ugnis pasiekia aukščiausią lygį. Gaisro trukmė ir intensyvumas daugiausia priklauso nuo oro kiekio ir šiluminės apkrovos, t. y.
Svarbu prisiminti, kad gaisras patalpoje gali išplisti itin greitai: per 4 - 8 min. Žinokite, kad pirminės gaisro gesinimo priemonės efektyvios tik pirmomis gaisro minutėmis.

Prevencinės Priemonės
Tam, kad išvengtume tokių nelaimingų atsitikimų, kaip gaisras, turime laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Kiekvienas iš mūsų privalome rūpintis savo ir artimųjų sveikata, gyvybe bei savo turtu.
Pats paprasčiausias ir veiksmingiausiais būdas - tai įsirengti namuose dūmų detektorių. Būtent dūmų detektorius praneša apie kilusį gaisrą gyvenamosiose patalpose arba uždūminimą. Praverstų turėti ir gaisro gesintuvą. Labai svarbu atsiminti, jei patalpose yra elektros įrenginiai su įtampa, jose esantys gesintuvai turi būti tinkami gesinti įrenginius neatjungus elektros srovės.
Kitos svarbios priemonės:
- Gesintuvai turi būti laikomi lengvai prieinamose vietose ir kabinami ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir taip, kad atidarytos patalpos durys netrukdytų jo paimti. Svarbu, kad gesintuvai būtų laikomi taip, kad matytųsi užrašai.
- Gesintuvai esantys lauke arba nešildomoje patalpoje iš neskirti eksploatuoti esant žemai temperatūrai, šalčių metu turi būti pernešami į šildomas patalpas.
- Gali būti naudojamos ir stacionarios gaisrų gesinimo sistemos, kurios dažniausiai naudojamos serverinėse arba itin pavojingose vietose.
- Kad anksti identifikuoti gaisrą, privaloma įsirengti gaisro aptikimo sistemą.
Gaisro aptikimo sistemos:
- aspiracinė gaisro signalizacija / aptikimo sistema (modernesnė sistema, kai yra nuolatos tikrinamas oras patalpoje. Oras įsiurbiamas ir analizuojama ar nėra dalelių ore, kurios susidaro kilus gaisrui.
- liepsnos detektorių sistema (infraraudonųjų spindulių kameros, kurios identifikuoja pačią liepsną.
- šilumai jautrių kabelių sistema (naudojama didelėse patalpose, kur išvedžiojami šilumai jautrųs kabeliai. Kilus gaisrui kabeliai išsilydo ir suveikia signalizacija.
- CO dujų (anglies monoksido) nuotėkio aptikimo sistema (dažniausiai naudojama namuose, kai norima apsisaugoti nuo smalkių. Žmonės gaisro metu dažniausiai žūsta ne nuo ugnies, o nuo dūmų ir deguonies trūkumo.
Evakuacija - tvarkingas žmonių judėjimas į saugią nuo kilusio gaisro ar kitokios grėsmės vietą. Evakuacijos kelias - kelias, kuriuo kilus pavojui žmonės turi išeiti į saugią aplinką. Jis turi būti kuo trumpesnis ir visuomet laisvas. Evakuojantis labai svarbu ženklinimas. Evakuacijos krypties (saugių sąlygų) ženklai nurodo saugios žmonių evakuacijos gaisro arba jo kilimo pavojaus atveju kryptį. Gaisrinė įranga taip pat turi būti paženklinta. Gaisrinės įrangos ženklai nurodo gaisro gesinimo įrenginių bei priemonių įrengimo ar išdėstymo vietas. Šie ženklai turi būti fotoliuminesensiniai - dingus elektrai šie ženklai vis dar švyti. Pirminė gaisrinė įranga (gesintuvai, gaisriniai čiaupai, nedegūs audeklai ir pan.) turi būti pakabinta 1,8 m - 2m aukštyje, kad būtų lengvai matomi bei lengvai pasiekiami. Informaciniai ženklai dažniausiai naudojami patalpoms pažymėti pagal sprogimo pavojų pvz. Cg, vanduo gaisro gesinimui, rūkymo vieta ir pan. Draudžiamieji ženklai draudžia elgtis taip, kad kiltų pavojus arba jis būtų sukeltas.
Ši lentelė apibendrina pagrindines gaisrų priežastis Lietuvoje:
| Priežastis | Procentas |
|---|---|
| Pašaliniai ugnies šaltiniai | 22,6% |
| Neatsargus elgesys su ugnimi | 15,8% |
| Krosnių, židinių pažeidimai | 12,8% |
| Elektros instaliacijos gedimai | 7,2% |
| Neatsargus rūkymas | 1,7% |
Atminkite, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie gaisrų prevencijos, laikydamiesi saugos reikalavimų ir rūpindamiesi savo bei artimųjų saugumu.